Už Sodros lubas agituojančius reikėtų mušti kaip atvėsaites su sysais. Nes peza nesuprasdami, apie ką peza. O jei supranta, tada mušti dera dar skaudžiau, metodiškai ir užtikrintai.

Pradžioje sutarkime, kad Sodros mokestis yra fizinio asmens pajamų mokestis. Maža to, be papildomo išplėtimo Sodros mokestis visada buvo visų pirma samdyto darbo pajamų mokestis, tik vėliau išplėtus skirtingus tarifus ir principus kitoms asmens pajamų rūšims, ir tai ne visoms (kuo euras iš palūkanų yra šventesnis už eurą iš balvankės tekinimo?).

Tai, kad didesnę šio socialinio draudimo mokesčio dalį permeta darbdaviui, dar nereiškia, kad jis nėra išskaičiuojamas iš jūsų uždirbtų pajamų (atlyginimo su visais numatytais mokesčiais). Kaip nurodyti ir kam perskirstyti – tai yra tik socdemiško stiliaus finansinė demagogija arba, pasinaudojant dr. Aušros Maldeikienės išsisireiškimu, įteisinta melo buhalterija™.

Ar darbuotojas sumoka 3 procentus kaip Sodros mokestį, o darbdavys sumoka 31, ir po to dar darbuotojas sumoka 6 procentus iš ir taip mokamo 15 procentų gyventojų pajamų mokesčio ligonių kasoms, kas yra konkreti tikslinė socialinio ir valstybės medicininio draudimo įmoka, ar išties sumokama 3+31+6=40 vis tiek, tai skirtumo galutinėje sumoje jokio, juolab, kad juk nei velnio darbuotojas nesumoka pats – visa tai už jį iš jo pajamų padaro praktiškai jo darbdavys, kuris turi tokią mokesčių inspekcijos primestą prievolę (šiaip Lietuvoje buhalteriai, ko gero, labiausiai apkrauti VMI neetatiniais mokesčių inspektoriais visoje ES).

O po to darbuotojas verkia, kad jam pasiliko mažai į rankas, ir pyksta, kad darbavys, suprask, godus, nors pastarasis lieja graudžias ašaras į šampaną krikštolinėje taurėje, kiek tie rupūžės proletarai jam brangiai kainuoja vien mokesčiais skaičiuojant, o valstybė, suprask, laiko už nedidelį gudą, o ne čystakrovną litofcą™ ir nepasako “ačiū tau, Benai“.

Bet jei Sodrą vieną dieną panaikinus išvis kaip antrą mokesčių inspekciją, priskiriant tiesiog VMI administruoti iš pajamų mokesčių (!) gaunamas įmokas pagal tikslines paskirtis (pensijos, medicina ir t.t.), tai pajamų mokesčių sistema pasidarytų daug paprastesnė ir aiškesnė: gavai pajamas – sumokėjai mokestį. Ir mokėtų ne “darbdavys“ ar “darbuotojas“, bet kas išties yra tų pajamų gavėjas – tas juk ir mokėtojas (prievolę išskaičiuoti juos galima palikti, jei bijote, kad buduliai savo pajamų nesugebės deklaruoti, o mokesčius pralaks nesusimokėję).

Kitaip tariant, antras žingsnis po Sodros mokesčio pripažinimo pajamų mokesčiu – atleisti nuo Sodros mokesčio prievolės darbavį. Kas ciesoriaus – ciesoriui, ir ne darbdavys čia darbuotojo pajamas gavo, kad pajamų mokestį mokėtų, nes absurdiška, kada nuo šitos išlaidų eilutės sumokami dar trečdalio dydžio mokesčiai.

Tai dabar pasakykite, ar kyla dar kvailas pasiūlymas apie Sodros lubas?

Gi darbdavys neturi jokios prievolės sumažinti atlyginimą, kad sumažintą dalį skirti “savo“ prievolei mokėti Sodrą.

social_security

Socialinio draudimo kartŲ sistema (iš rightspeak.net)

Tačiau čia iškyla trečia problema, kurią dera iškart irgi spręsti – tai mokesčio tarifas.

Dabar nuo kiekvieno pajamų euro mokama Sodra, ir ji yra bendrai, sudėjus “darbuotojo“ ir “darbdavio“ dalis, 40 proc., dar net nepradėjus mokėti GPM (gyventojų pajamų mokesčio), kuris iš esmės ir yra tokių kaip A. Sysas piktų gnomų nesuprasta progresinio pajamų mokesčio dalis.

Ir apie jokį neapmokestinimo minimumą Sodros mokestyje niekas išvis nekalba, nors darbuotojui už darbą uždirbus €10 eurų, o gavus į rankas tik €6, tai gali būti skirtumas ne tarp to, pirkti kalafiorus ar juodus ikrus, bet ar užteks bulvėms, ar reiks skolintis iki algos. O kai prieinama iki hi-tech ir high pay jobs, tai investuotojai pasukioja pirštą prie smilkinio dargužaitėms su jų blėnimis apie “tik 15 proc.!“, nes ne 15, o 40+15.

Ir kalba tada visi lobistai visada tik apie lubas, taip faktiškai siekdami įteisinti regresinius pajamų mokesčius savo grupei darbuotojų.

Ciniški liberalai sakytų – ir puiku, nes taip privačių ūkio subjektų neskatina dirbti menkos kvalifikacijos ir menkai apmokamų darbų, tai va rinkis geras algas už paklausų darbą, ir bus tau mažesni jų pajamų mokesčiai, jei mokesčiui įvesime lubas. Užuot nacionaliniu mastu vis tik įvedę grindis – tą faktišką neapmokestinamą minimumą, kuris gyvybiškai aktualus ir bet kuriam startuoliui ar hi-tech mažai bendrijai, vos tik pradedančiai savo veiklą ir dar negalinčiai pasidžiaugti įplaukomis.

Galima diskutuoti dėl būtinų asmeniui neapmokestinamų pajamų (ne tik pajamų gavėjui, bet ir jos šeimos nariams paskirsčius), galima diskutuoti dėl kitokių tarifų (jei Sodros mokestis yra ir pajamų mokestis, tai gali būti progresiniai tarifai), galima diskutuoti dėl surenkamų pajamų mokesčių paskirstymo principų (valstybės draudimas dėl nedarbo, ligos, nelaimingų atsitikimų, pensijos ir t.t.).

Bet diskusija dėl Sodros lubų yra akiplėšiškas būdas savo godumą prakišti melagingai vardan visuotinio gėrio, iš esmės svetimu linksmakočiu į rojų jojant, ir mažas pajamas gaunantiems užkrauti savo mokesčių naštą, nes Sodros įsipareigojimai niekur nedingsta (kad ta kontora seniai finansinis lavonas, kurio vardu vis kišami biudžeto pinigai, čia atskira kalba).

Tai gal taip ir pasakykite nuoširdžiai: visi varguoliai yra lochai, o aš nenoriu mokėti už juos socialinio draudimo, nes kai tie nuo vargo susirgs, tai gydymas jų brangiau kainuos, nei jie yra įmokų iš savo menkų algelių sumokėję absoliučiais dydžiais palyginus.  Kam dar tas demagogijas varinėti, jeigu išties negaila, kad anie tepastiptų iš skurdo, nes tu moki irgi dabar kol kas dar tuos pačius santykinai mokesčius (jei neišeini frylancinti pagal IDV ir taip gauti sau užuovėją nuo mokesčių – tax haven in a nutshell)?

Maniau, kad demokratijoje susitariama, suderinus kompromisus, nei paspiriant silpnesnį. Bet čia gal taip demokratijoje, kur derinami interesai, o ne primetami.