Ass manau, kad jau pribrendo reikalas padaryti lietuviuu rassybos reformaa. Nes ne vien apstu buduliuu, kurie rasso de facto be diakritiniuu zzenkluu. Tokiu buduliu buvo ir buvees Vilniaus meras Zuokas, kada tvyrscciojo iss TV studijos savo iPad, atsiprassees, matai, kad jo divaisas yra ssveplas ir neturi lietuvybehs.)

Neabejoju, kad ssii tekstaa labai nesunkiai perskaitote, nors ccia nehra nei vienos “ccekisskos“ ar “lenkisskos“ likusios raidehs, kada rassyta buvo ranka, ir galima buvo pazzymehti skirtingus balsiuu ilgius ar priebalsiuu ssnypsstimus ar cciaudėhjimus (acciuu, nes: praszom i pszepraszam). Lotynisska abehcehleh neturi tokiuu kringeliuu-ssmingeliuu, o yra paprasta savo esminehmis raidehmis.

Pazziuurehkite ii vokiecciuu kalbaa – visus uumliautus jie puikiai keiccia ii dvibalsius. O taa beta raidee, kuriaa taria kaip S, pakeiteh ii SS (kas vokiecciuu atveju po to tapo ganehtinai ironissku pakeitimu). Estai irgi nenuehjo suomiuu keliu, o modernizavo savo kalbaa. Mazza to, kad jie, kalbant anglisskai, neturi sekso ir ateities (t.y. visi daiktavardzziai yra tik vyrisskos giminehs, o veiksmazzodis neturi buusimojo laiko), tai jie paprastai ilgus balsius pazzymi juos irgi sudvigubindami.

grammar_nazi

VLKK logo (iš weirdrussia.com)

Jei iki ccia sugebehjote perskaityti tekstaa, tai supratote, kaip viskas pakeista.

Skaityti neiiprasta, bet uzzrassyti tiksliai, koks tai lietuvisskas zzodis, galima – ko nepadarysi ssvepla kalba. Arba kaa ankscciau dareh lenkissku iiprocciu su sz, cz ir pan. Arba kaa kartais daro, neva, anglissku, kada neaissku, tai “choras“ ar “ccioras“, ir kada jau juoktis?

Ir kam, beje, ta rusisska maniera CH, kai uzztenka tik vienos H? Pasijuokite kietai – ha-ha-ha. Juk ir rassote “oho“ arba “aha“, o ne “ocho“ ar “acha“ (na, zzinau, kas rasso, bet yra tokiuu, kurie rasso “beje“ ir “deja“ paneviezzietisskai su E, kuri turi tasskelii virssuje, nors “prancuuzisskai“ buvo su dviem).

Tad ilgu tekstu nekamuosiu, kol dar nepratee perskaityti. Bet juk perskaitehte pagal naujas rassybos taisykles, ne ssveplai, atsizzvelgiant ii visus tarimo ypatumus ir be pauksscciukuu, nosiniuu ir tasskuu su bruukssniais, ar ne?

Skamba truputii estisskai, bet vis arcciau skandinavuu.

* * *

Gal tik Ė pakeisčiau ne į EH, o į Y, nes ilgai I paprasčiau naudoti II vietoje dubliuotos Y, o ir tarimas toks truputį žydiškas su ta EH gaunasi: pvz., Egly vietoje Egleh – bet čia sutarimo reikalas, nes danams Y yra “iū“ (pvz. Sysas yra jiems Siūsas).

Ir taip, mėgėjams apie save dažnai kalbėti angliškas rašybos priminimas, kuo jie yra, labai padės savivertės pakėlimui.