Dar vienas gyvenimo pasiekimas, tik šįkart geresnis nei balionėliai ir aušros – esu cituojamas rusiškai spaudoje dėka Witold Janczys greta Gitano Nausėdos ir Žilvino Šilėno:

http://novayagazeta.ee/articles/7364/

Nu tai kaip ir dabar esu ‪#‎brexit‬ ekspertas, skaitau.

Teksto buvo daugiau, bet ne masonų vakarėlis, tai negali pykti. Mano originalus interviu žemiau:

* * *

1. Как BREXIT может повлиять на жизнь эмигрантов? Здесь мне хотелось бы уточнить что я имею ввиду как эмигрантов чернорабочих и любителей пожить на соцпособия так и на успешно интегрировавшихся в британское общество эмигрантов?

Išties senieji gyventojai jau senokai burba dėl didelės imigracijos, ir nei viena vyriausybė sumažinti kiekio neišgali. Bet dėl politkorektiškumo saugiausia yra pykti tik ant baltųjų imigrantų, kurių dauguma iš Rytų Europos. Ir pyksta paprastai tie britai, kurie įsitikinę, kad ne jų darbus, bet jų pašalpas atima atvykėliai.

Dar įdomiau, kad tarp europiečių, kurie jei ir atima darbus, tai kvalifikuotus, vyrauja senosios Europos gyventojai – Londonas yra penktas prancūzų miestas pasaulyje. Nežinau kuris lenkų ir lietuvių, bet turėtų būti irgi panašiai artėjantis link didmiesčių, ir su laiku Rytų europiečiai užima vis svarbesnes vietas socialinėje struktūroje – Canary Wharf, kur vienas dabar prabangiausių Londono rajonų, nekilnojamojo turto magnatas yra rumunas, tarkime.

Apie buvusias britų kolonijas nekalbama dėl primesto visuotinio politkorektiškumo bijant būti apkaltintiems rasizmu – todėl netgi kandidato į JAV prezidentus Trumpo sėkmė čia sukelia susidomėjimą, nes privačiai ne vienas britas man pripažino, kad žodžio laisvę tai jie sugalvojo, bet va jankiai nors naudojasi. Todėl establišmentas su pro-EU nuotaikomis gali pralaimėti dėl susikaupusio visuomenėje nepasitenkinimo visai kitais dalykais, juolab, kad ir politinis elitas mėgsta savo nesėkmes dažnai nurašyti ES.

Tačiau BREXIT atveju realiai britai nieko nelaimi, nes jiems vis tiek reikės Bendros Rinkos sutarties su ES, kuri numato laisvą ir darbo jėgos judėjimą – kaip norvegų atveju, turės paklusti ES direktyvoms, tačiau neturės jokio balso spręsti. O sienas ir taip kontroliuoja, nes seniai iš Šengeno išstoję, kaip ir Maastrichto kriterijai jiems neaktualūs finansinės drausmės atveju, nes ir euro neketina įsivesti. Ir netgi Romos sutartyje, kuri dabar yra esminė ES sutartis, JK yra numatyta išlyga.

Visa diskusija atrodo taip, kad britai stovi lauke ir gąsdina, kad išeis, bet niekas jiems iš ES nešūkteli uždaryti paskui save duris.

2. Насколько изменится жизнь рядовых жителей Великобритании?

Vyriausybės skaičiavimu spėjamas didelis ekonominis nuosmukis. Užsienio politikos atveju – didelis įtakos praradimas. Vidaus politikos – sunkios pagirios dėl pasekmių ir vienos visuomenės pusės baksnojimas į kitą su priekaištu “ar nesakiau?“.

Vyrauja didelis neapibrėžtumas jau dabar – verslas neskuba investuoti, įdarbinti, žmonės vengia skolintis ir vaikus gimdyti. Taip rašo spauda, o visos spaudos su tokiomis nuotaikomis net Vyriausybė, kuri yra už pasilikimą ES, nepapirks. Tačiau, kaip sakiau, vieni politikai kraunasi dividendus kaip ir Lietuvoje iš VAE referendumo, kitiems keršijama už sunkmetį po 2008 metų krizės ir iki šiol Kanclerio raginimą veržtis diržus, nes biudžeto deficito pažaboti nepavyksta.

Bet eilinis rinkėjas pavargo, kad už jį nuolat spręsdavo politinis elitas, o kaltinti dėl asmeninių nesėkmių galima daug ką, kas erzina. Bijau, kad referendumas dėl ES yra mažiausiai tinkamas tam vožtuvas visuomenės nepasitenkinimo garui nuleisti.

3. Мне довелось услышать такое мнение, что эмигранты старой волны высказываются в поддержку выхода Великобритании из состава ЕС, это действительно так и если да, то почему?

Manau, palaiko tie, kuriems ES plėtra ir nauja imigracijos banga didina konkurenciją dėl darbo vietų rinkoje. Vien mano srityje ar draugų, kurie dirba statybose, yra tas pats niurnėjimas: iš pradžių lenkai pyko ant lietuvių, kad tie uždarbius numušė, o dabar lietuviai pyksta ant rumunų ir bulgarų, kad tie numuša mūsų – ir taip visose srityse, kur pirštu nebesi. Savo ruožtu britai pyko ir ant lenkų, kurie numušė gerus uždarbius, kuriuos turėjo britų darbininkai, išsikovoję per profsąjungas.

Imigrantų, kurie tapo establišmento dalimi ir jiems imigracija naudinga dėl to, kad didesnė rinka ir pigesnė darbo jėga, nėra tiek daug ir jie mažiau girdisi.

4. Что лично для вас принесет BREXIT?

Jei po to išties seks ekonomikos nuosmukis, tai nesaugumą darbo rinkoje išties padidins. Nedaug tikėtina, kad bus įvestos darbo vizos dėl to, kaip minėjau, kad JK reikia Europos Bendros Rinkos labiau, nei Europai – JK eksportas į ES sudaro apie 44 proc., kai importas iš ES tik 11. Todėl tikėtinas norvegiškas variantas ir toks pats darbo jėgos laisvas judėjimas. Galop, JK ekonomika išties labai priklausoma nuo imigrantų.

Asmeniškai man norėtųsi, kad britai pajustų BREXIT pasekmes: arogantiški politikai ir vietiniai nacionalistai gautų skaudžią pamoką ir visuomenė gal pradėtų rinktis atsakingiau ir prisiimtų atsakomybę, o ne nuolatinį įsivaizduojamų europiečių kaltinimą dėl visų savo bėdų.

5. Каковы по вашему мнению причины которые побуждают англичан желать выхода Англии из состава ЕС

Kaip minėjau aukščiau, nepasitenkinimas prastėjančiu gyvenimo lygiu, randant kaltininką Briuselį. Liūdna, kad kaip vieni iš trijų pagrindinių ES stulpų, britai dabar visiškai nuo ES reikalų ir siekio reformuoti jau nusišalino ir paliko viską savieigai, biurokratizacijai, technokratų įsigalėjimui. Ironija tame, kad BREXIT atveju jie gaus tik prastesnes prekybos sąlygas be balso teisės ką nors pakeisti, o visos problemos niekur nedings.

Bet faktas ir tame, kad ES prarado patrauklumą savo bendru Europos valstybių koegzistavimu bendriems tikslams. Po BREXIT iš eurozonos gali išstoti prancūzai. Nepatenkintos vokiečių diktatu PIIGS šalys gali savo vidaus politikoje irgi iškelti lyderius, kuriems britų ir prancūzų pavyzdžiai taptų siekiamybe padaryti politinę karjerą. Ir galbūt tai ir yra priežastis, kodėl ES lauke jau stovintiems britams nepasakė uždaryti paskui save durų.