Mane, įsitikinusį ES federalistą, kuris norėjo ES paso (vieningo, o ne kiekvienos ES šalies nacionalinio), renkamos tiesiogiai federacinės valdžios, valstybinės, o ne simbolinės ES vėliavos (kurią gali savo jachtoje iškelti laivagalyje, o ne kaip signalinę stiebo kairėje pusėje) ir himno, kaip ir vieningos valiutos ir vieningos bendros kalbos (anglų, aišku), britų sprendimas išeiti iš vokiečių federacijos nenustebino, bet nuliūdino būtent dėl ES ateities, kurios jau tiek buvo sukurta, kaip matote iš sąrašo.

Ką prognozavau (visos apklausos tebuvo propaganda, ką sakiau nuolat visiems “ekspertams Brexit klausimu“, kadangi jos rodė visų apklausas, o ne registruotų rinkėjų, kurie pagal mano patirtį visi tiesiog buvo pritvinkę pykčiu savo elitui ir Briuselio “kopūstams“), bet vis tikėjausi, kaip naujokas imigrantas JK, dar neįvyksiant, tačiau Brexit vis tik tapo faktu kaip ir referendumas dėl VAE buvo Lietuvoje.

Ateis Borisas su savo moronais, Huilo trinant rankutes. Toliau prancūzai griaus ES per Maastrichtą (eurozoną), o Angelą pakeitę vokiečiai per Šengeną (bevizį). Graži ES idėja liks praeitimi. Bus visko, gerai labai nebus nei Europai, nei Britanijai. Galima pykti, galima kvailai džiaugtis ar tuščiai viltis, bet ES tokia, kokia buvo, jau nebebus.

ES politikos lyderiai kaip Junkersas, Tuskas ir Ko. susimovė, bet dabar pirštais dar ilgai badys į britus, norėdami pridengti savo svylančias subines dėl nekompetencijos. Labai sustiprės nacionalistų jėgos įvairiose valstybėse – politinis establišmentas sumokės už savo aroganciją ne tik Britanijoje.

Galop, rinktis netgi JAV tarp Trumpo ir Clinton yra vienas dantų skausmas ir griežimas. Aš maždaug įsivaizduoju jau, kaip jautėsi romėnas, griūnant Romos imperijai, ir kas vyko toliau. Labai noriu tikėtis, kad Europa į Tamsiuosius Amžius (ankstyvieji viduramžiai) nenugrims.

Lietuvos, kurios trečdalį nacionalinių pajamų sudaro ES pašalpa, laukia ne tik ekonomikos problemos.

Jei dar per šiuos metus krašto gynybai nebus skirta tiek, kad būtų sukurta 3-4 realios kovinės brigados, sukurta totalios gynybos sistema, o ne verktiniai dėl akių, atkurtos ir padidintos KOP ir KJP, tai vargas tai, Jeruzale, kaip sako evangelijose ir naftos biržose, nes abu JAV kandidatai į prezidentus jūsų saugumu suinteresuoti tiek, kiek driežas savo uodegos galiuku. Tiek jums iš NATO naudos – nors morališkai palaikys.

O, dar galite guosti save, kad dabar mane deportuos. Kas nei jūsų ekonomikos, nei saugumo nesutvarkys, aišku, bet juk smagu nors tokias tuščias viltis puoselėti.

Bet dėl Brexit siūlau laikytis seno britų patarimo:

Keep-Calm

O aš jau keletą savaičių galvoju, ar man verta tęsti šitą tinklaraštį. Kažkada virusai sugraužė mano skipper.lt, ir tuomet aš jau į šį sukėliau viską, kas buvo ten, pridėjęs dar ir Punkonomics bei Seiikan – trys pagrindinės temos, bet viename tinklaraštyje jos sunkiai dera, kartkartėmis praskiedžiamos muzika ar knygomis.

Po to pradėjau savo temines serijas kompiliuoti į e-book, kurias galite parsisiųsti.

O po to pagalvojau, kad lietuviškai dauguma skaitote tik Facebook, ką parašau, bet mažai pats tinklaraštis pritraukia jūsų dėmesio, ir čia aš ėmiau veidrodyje ieškoti nebe savo kreivo snukio (akivaizdu), bet gal jau raukšlių ir kitų veido odos netobulumų – pats kaltas, aha. Ir pripažįstu, kad idėja sumesti viską į vieną krūvą nebuvo pati geriausia, nors tokia temų eklektiką ir tinka mano Facebook paskyrai, kur turiu bemaž 1692 sekėjus (sumažėjo keletu per pastarąją savaitę, neskaitant fakto, kad dr. Aušra Maldeikienė blokavo be palauk – nesiseka man gyvenime su aušromis, su kuriomis kuri santykį daugiau nei dešimtmetį, tai ką dabar?).

O gal šiaip nuo visko pavargau.

Todėl nenoriu sakyti, kad visai metu šį tinklaraštį ir neberašysiu. Kad gal parašysiu, jei ką turėsiu pasakyti lietuviškai jums, nes toliau gal rašysiu angliškai – gi Brexit, kaip ne kaip. Kaip ir nieko nenusprendžiau dėl Facebook, ar irgi rašyti tik angliškai.

Žodžiu, nieko nežinau, bet mintimis dalinuosi. Gal gausiu jūsų patarimą, ką apie tai galvojate. Aktyviu pastaruoju metu čia būti bent jau nebežadu, atsiprašau ir ačiū.