Aš kartais iš šalies žiūrėdamas į Lietuvos aktualijas galvoju, kad ta šalis jau pretenduoja perimti laurus iš #JobnutaNacija tituluojamos Raškos: nuo kliedesiuose bei religijose susipainiojusios valdžios ar tokia valdžios įtaka atvirai piktnaudžiauti imančių Lietuvos RKB hierarchų, tiesiogiai grasinančių ekskomunikacijomis, nebodami visiškai Popiežiaus ir jo politikos bei idėjų, iki įvairių pasaulietiškų draudimų, ribojimų ir laisvės suvaržymų, kurie neturi absoliučiai jokio logiško paaiškinimo, išskyrus “o man nepatinka“ arba “nes galiu uždrausti, tai kodėl ir ne, tai todėl ir ne“.

Bet aš jau rašiau apie įsigalėjantį konservatyvizmą viešoje Lietuvos mintyje, ir kad dėl to laukia visiška stagnacija ir, manau, realiai gręsia šalies bei tautos nunykimu prisimenant 1940-uosius ar ATR žlugimą.

Dinozaurai numirė ne todėl, kad neturėjo paprastu brontozauru nuo stegozaurų savivalės besirūpinančio Darbo Kodekso, ar kad nebuvo įtraukti kokių drėmaičių į paveldą kaip kultūrinės vertybės, arba kokia šarikova neuždraudė pterodaktilio plakato, kadangi negali dinozaurai skraidyti ir kiaušingalviams siaubūnams dėl to sutrinka peristaltika.

Šiaip visos stagnacinės gyvūnų rūšys numiršta ir be didesnio žmogaus įsikišimo, kaip ir dvikojų humanoidų rūšys, net būdamos fiziškai stipresnėmis, užleidžia gamtoje vietą pokytyje pranašumą įgaunantiems primatams kaip neandartaliečių atveju, būtų jie konstitu-tuti-tutita-tiškai apibrėžtos šeimos, kur jau ir Šventoji Šeimyna dagiams tapo nebe šeima (priešingai RKB mokymo, bet Lietuvoje katalikas iš modernių socialdemokratų užsilenkusios partijos gali būti šventesnis ir už popiežių), ar netradicinės lytinės orientacijos partneriai, norintys tik civilizuotai valstybės lygiu reglamentuoti savo santykį kaip ir turinti tą jau absoliuti dauguma vyrų, uošvienes sau papildomu kraičiu įgyjančių, ir moterų, anytos pavardę perimančių, Lietuvoje.

Ir kažkaip tas judesys susibūrus giedoti Lietuvos himną Mindaugo karūnavimo menamos dienos proga, kuri laikoma Lietuvos valstybės sukūrimo data (beje, ne tokia ir svarbia, kad būtų valstybinė šventė, o ne tiesiog kilojama minėtina data, kaip siūlė jos autorius profesorius E. Gudavičius; ir, pasakysiu dar, kad derėtų apsispręsti, kurią tik palikti švęstina Nepriklausomybės diena, o kita telieka istorine paminėtina: Vasario 16 ar Kovo 11) man buvo giliai tėvas rentgenas (tarpautiniu kodu, kurį visi buriuotojai paprastai irgi žino, tai P yra papa, o X – x-ray).

Nes nelabai turiu su kuo Londone ir giedoti net ir ne prie šiukšlių konteinerio Vokiečių gatvėje vardan ne tos, bet selfiuko, o ir šiaip, pagalvojus, kada sau noriu, tada Tautišką giesmę ir giedu.

Pasirodo – Verboten! Nipaložieno!

Nors man, užaugus Sovdepijoje, visada į visus nipaložieno buvo automatiška reakcija na nipoložieno huj položieno, pardon my French, so to speak.

Nes kažkokiems sovietukams, kurių nauja karta per 26 Nepriklausomybės metus jau užaugo, kaip matau, dabar atrodo, kad dr Vinco Kudirkos sukurta Tautiška giesmė yra Lietuvos Respublikos valdžios nuosavybė, kuria disponuoti galima tik reglamentuotais valdžios būdais valdžios leistinuose renginiuose. Ir šiukštu ne daugiau!

Po to nesistebiu, kad atsiranda goželių, kuriems ir Lietuvos himnas negražus ar skamba kaip pagrabinė muzika.

Wooooooot???

Kur mažorinėje tonacijoje jums ten gedulas, pyzdukėliai mano jūs mieliausieji???

Ir kodėl visos lietuviškos tautinės šventės tampa kažkaip valdžios sankcionuotomis gedulo dienomis, nepagalvojote? Ar čia tik manyje nedamuštas liberalas ir slaptas anarchistas kalba dabar?

Kodėl taip mūsų tauta išvis netenka suvereniteto savo (!) respublikoje, nors Konstitucija aiškiai sako, kad suverenitetas priklauso Tautai. Ne valdžiai. Ne valstybei. Tautai. Tautai, iš kurios kyla valstybė. O suvereniteto simboliais yra ir vėliava, ir himnas, ir kalba, ir t. p.

Kalbą darko VLKK. Irgi rašiau jau apie šitos kontoros savivalę, kuri iš esmės lietuvių kalbą daro nykstančia. Nes šioji tampa sakraline, o ne komunikacijos priemone – kaip lotynų kalba ar senoji graikų tokiomis tapo. Aš netgi rumunui anądien darbe pajuokavau, kad lietuvių kalba tiek šventa, kad čia nėra keiksmažodžių ir blogų žodžių (jų kalboje slengu laba reiškia smaukymą) – kontekstas gal ir kitas buvo mūsų disputo, bet juk argi ne daug tiesos mano žodžiuose?

Net keikiasi patriotai visi rusiškai arba liberalai angliškai, tik šiukštu – neteršti (!) lietuvių kalbos lietuviškais (!) keiksmažodžiais (pystelėsiu kiekvienam į snukį, kas čia man dar glušpetris viauktels, kad nėra lietuviškų keiksmų išvis arba neskamba jiems, matai, rupūžė žalioji, rupūs miltai!).

Dar ir vėliavą atėmė iš Tautos pradžioje sovietai, o po to nusavino ir juos pakeitusi liustracijos išvengusi naujoji valdžiažmogių nomenklatūra: tautinė Trispalvė yra valstybinė vėliava, kas nėra blogai, kada valstybė yra išties tautinė – Atgimimas, tiesioginė demokratija ir t. t. Tačiau dabar de facto tautine vėliava jau lietuviams tampa Vyčio vėliava, kuri turėtų būti tuomet išties valstybine – nes tautine vėliava negali būti tokia, kurios pagaminimui reikia būti dailininku ir mokėti kryželiu siuvinėti raitelius su gyvuliais. Tautinė vėliava ir buvo sugalvota kaip audeklas, kuris susiuvamas iš kelių skirtingų spalvų audeklo rėžių, ir kurią gali pasigaminti kiekvienas žmogus pats.

Pasirodo, ir to dabar negalima, nes valdžia reglamentuoja ne tik leidimą, kada tauta gali sau išsikelti vėliavą (valstybinė gi!), bet ir kokios spalvos turi joje tiksliai būti! Nebe geltona-žalia-raudona, kaip tarpukaryje, o kažkaip mandarininė-kalafiorinė-trešnių, ar kaip ten tuos kodus dabar aprašo?

O Vyčio vėliavą, suprask, tąsykite kaip norite, nors šioji juk yra oficiali (!) karo laivyne priešakinė ir tvirtovės vėliava, kuri paprastai brandžiose jūrinėse valstybėse yra valstybinė (kaip Jungtinės Karalystės Union Jack yra naval jack) arba istorinė (kaip JAV istorinė vėliava iš jų Nepriklausomybės laikų su dabar daugmaž yankee kodo spalvomis ir barškuole gyvate Dont Tread On Me), jei tos valstybės neturi tautinės vėliavos tautinėje valstybėje tapusios valstybine (danų ar vokiečių pavyzdžiai – ten valstybinės turi herbus jose, kuo ir skiriasi nuo tautinės).

Kada mano neakivaizdinis gitaros mentorius (nes negaliu vadinti mokytoju) Linas Pečiūra prie progos įmetė Tautiškos giesmės bossa nova versiją, aš pasakiau sau cool! – ir pasidalinau iškart, ką dabar ir jums duodu paklausyti:

Lino laimei ir sveikatai jo Kaune, jis ne toks populiarus kaip Jurgis su Erika, kurie savo Tautiškos giesmės labai jaukią ir šeimynišką versija kartu sudainavo:

Sudainavo, nes jie yra laisvi žmonės. Ir Erika yra labiau lietuvė šiuo atveju, nei tos lakudros, kurios sulėkė kvykti dėl jos akcento! Ir Jurgis, užaugęs lietuvybę puoselėjančioje šeimoje Kolumbijoje, net negalėjo suprasti, kodėl jį nori užčiaupti kaip Tėvynės išdaviką!

Nes ne sovietukai, kuriems nuo to iškart užvirė šūdas (kraujo šios lietuvybės medūzos nelabai turi, o galvose irgi tik tarakonai domino pliekia iš sprigtų), kad kaip taip galima himną tralialiakinti, suprask! Kad po to Jurgis net turėjo aiškintis viešai ir aiškinti, atrodytų, elementarius dalykus, kurių tie vis tiek nesuprato ir net neklausė.

Mozė tąsė be GPS savo tautą 40 metų po dykumą, kol visi faraonofilai jo tautoje išdvėsė, o paskutinės gyvos senbezdos senės nelabai ką savo amnezijos apimtais vištų smegenais galėjo užaugusiam laisvėje žydų jaunimui papasakoti, kaip gerai ten prie faraono buvo vergovėje, nes nors paėsti visi gaudavę ir nereikėjo taip ant dykumos pieskų vargti baisiau už dzūkelius be miško, piramides kažkokiems muzikologams sugriovus, tai dabar todėl kaupiant lietaus vandenį, kai va ten tai gi Nilas slaunusis tekėjo gausiai ir srauniai, kurio pakrantėse ilgus peisus plovė puikios visos (ar kaip ten jų lyrikoje rašoma).

Kur rasti tą dykumą lietuvių tautai???

Nes kaip matau, tai sovietinė mąstymo tradicija kaip nenunykstantis paveldas perduodama iš kartos į kartą ir netgi tampa įstatymais (kas nors liustraciją mokyklose padarykite!). Ir dar prisideda sovietų puikiai pavykęs siekis visą tautos suverenumą ir valstybingumą pakeisti tik folkloru ir kolūkiniu duokimgaro – todėl žiaukčioti verčiančiu ėdalu šeriami suvaryti iš mokyklų vaikučiai į Dainų šventę yra “a kas če tokio, aš pati taip ėdžiau, nu?“ ne vienai flomasteriu pieštų antakių ypatai (jei paguos, tai Edith Piaf irgi taip antakius piešėsi, bet jūs ne Piaf, jūsų liemens apimtis yra jos ūgis, o ir jūsų kalių balsas, deja, ne į širdis eina, bet į įstatymus ir draudimus).

Todėl nenuostabu, kad po to glušpetriams himnas arba neleistinas atlikti “ne taip“, nes šventas (sic!), arba goželiams jis neskamba, nes “ne toks“, suprask.

* * *

Lietuvos himnas nėra blogas. Maža to, jis yra vienas geriausių ir moderniausių himnų, ir dar parašytas mažorinėje tonacijoje, tad atliekamas puikiai iškilmingomis progomis (žemiau parašyta prie natų: majestotiškai)! Arba kai turi ūpo arba savo ūpui pasikelti!

Išties tai yra Tautiška giesmė, ir ji rašyta buvo būsimai tautinei valstybei ir jos suverenui lietuvių tautai – giesmė, kuri turėjo nešti savyje iš kartos į kartą valstybingumo idėją kaip žydai apie Pažadėtą Žemę (kas yra ironiška gal Vinco Kudirkos atveju, bet ir Petro Gražulio dėmesys netradicinėms lytinėms orientacijoms yra nesunkiai Zigmo Froido paaiškinamas).

Bėda su himnu yra neteisingai parinkta oficiali raktinės natos tonacija – nes skirta akademiniam chorui (Linas sako Ab arba la bemol nors šiemet jis pastebėjo, kad Dainų šventėje jau iki F arba re pažemino, kas yra geriau tautai pagiedoti). Bet taip viską Lietuvoje sunaftalininant (kaip VLKK tą nuosekliai daro su lietuvių kalba, ir pan.), nes kažkada paaiškėjo, kad čia iš esmės gal netgi lenkų užstalės dainą, kurie nuo vokiečių aludės tralialiuškos savo ruožtu nusiklausė, tas mūsų daktarėlis brūžino violančėle savo sukurtoms eilėms.

Tada reikia būtinai viską iškraipyti ir tą užmaskuoti, aha. Ypač pagal rusišką muzikos tradiciją (ačiū daktarui, kad tam rusicizmai, netgi kultūrine prasme, buvo visiškai svetimi ir, sprendžiant iš kūrybos, pajuokos objektu, o tai turėtume dar viena “pinavijų žirgo galvas papuošimo“ variantą).

Ir ne himnas kaltas, o jūs esate niekam tikę ne balsais, bet savo kiauromis galvomis atlikėjai, kuriems išties tėvas rentgenas, ką ten giedoti ir kodėl, o dar geriau pazysti, kad kitos tautos, neva, turi geriau. Ką geriau?

Ir kurie ne visi supranta, kodėl giedant ranką prie širdies natūraliai pridedi, nes ne amerikoniškas tai išmislas. Jei teisingai jį giedi. Iš širdies. Čia kaip su lietuvių gimtadienio giesme “Ilgiausių metų!“ – nenuoširdiems linkėtojams daina skamba visišku minoru, ir tai yra puikus testas palinkėjimų nuoširdumui patikrinti.

Galima turėti himno ir trumpesnę oficialią versiją, kaip būna ir heraldikoje (mokslas apie herbus – Lietuvos Prezidento herbas išties turėtų būti Didžiuoju Valstybiniu herbu, kaip latviai saviškį įtvirtinę, o Mažąjį naudoja žemesniu lygiu, nes mūsų notarai, tarkime, yra privačios kontoros, kurios nusavinę valstybės pilną herbą savo UAB reikmėms) arba veksilogijoje (moksle apie vėliavas, kur nėra tokios “istorinės“ vėliavos išvis, ir todėl Vyčio vėliavą dera pagaliau padaryti valstybine, o Trispalvę grąžinti Tautai, kuria tegul mosuoja kada tik džiaugsmo yra  – ar per krepšinio varžybas, ar per BBQ, o ir gali pasikabinti prie savo namų ištisą laiką, nebijodami baudų).

Nežinojote, kad taip irgi yra, bet va savo nuononę jau turite, kas dera, o kas ne? Aha. Tipiška.

Tik va reikia truputį jankiu būti išties, kad atliktum šią Tautinę giesmę kaip valstybės himną (jankių žvaigždėtoji dainelė irgi būtų klaiki pagrabinė tragedija lietuvių šitaip giedama, kaip dabar tie kitąkart savo himną gieda).

Tautinę giesmę himnu padaro atlikimo aplinkybės, o ne įstatymais įtvirtintas reglamentas!

Štai jums jankiai, kurie turi tautinę valstybę visomis prasmėmis, ir kurie nemano, kad kažkoks Kongresas ar Senatas jiems reguliuotų, kaip jie savo šalies himną turi atlikti:

Taip, Metallica.

Ir lygiai taip pat aukščiau minėtas Linas galėtų sugroti prieš Žalgirio varžybas Kaune, arba Jurgis su Erika – prieš Lietuvos Ryto Vilniuje, o Rebelheart prieš futbolą vieninteliame europinio standarto stadione Marijampolėje.

Bet juk pagal jus – negalėtų, tiesa? Nes – nipoložieno tak!

Kaip ir nuo natūralaus tikėjimo taip juk atgrąsė, kad dabar visi arba yra aršūs ateistai kaip veganės feministės, arba tokios davatkėlės, kurie net poteriauti sau bijo, nes juk sakralus tai dalykas – nors šiaip nesistebiu, kodėl plinta tuomet joga ar kokie spalvotų paklodžių žygeiviai gatvėmis, kur meditacija, proto ir dvasios higiena bei praktiniai maldos dalykai yra nefetišizuoti, o utilitariniai.

Todėl dar ir kamerinėje aplinkoje juk Lietuvos himną net ne tik bossa nova, o bet kuriuo kitu stiliumi atlikti draudžiama. Ir mokykloje Tautiškos giesmės nelabai juk moko, kiek suprantu – nebent atsiskaitymui tam kartui pabliauti, kad žodžius išmokai, ir pamiršimui. Lygiai kaip ir sovietinį “tarybinę Lietuvą liaudis sukūrė“.

Jei tėvai nepasistengė, tai vaikai žodžių net nemokės, o melodija jiems išvis negros tiesiogine ar perkeltine prasme. Ir jie nepagros, nors muzikos pamokų lyg ir niekas neatšaukė mokyklose.

* * *

Nes mane nemaloniai nustebino tai, kad neradau internete jokių (!) Lietuvos himno akordų, nekalbant jau apie tai, kad nerasite to jokiame valdžios portale (Seimo, Prezidento, Vyriausybės, Kultūros ministerijos, KAM, VRM – check it!).

Atrodytų, kad Tautiška giesmė turėtų būti viena iš einamiausių dainų, kurias turėtų norėti (!) ir mokėti pagroti gitara besimokantys lietuviukai (mano laikais daina Nr.1 buvo “Nukrito lapas nuo obels, dabar jo nieks nebepakels. O Romai, Romai Kalanta, kada bus laisva Lietuva?“ – G D Am Em).

Bet tai pasigaukite bet kurį pažįstamą, kuris gitara groja ir paprašykite patrolindami pagroti himną – taigi garantuoju, kad nepagros! Nes net nežino. Ir nemoka. Nesimokė. Niekas jo ir nemokė. Gal kažką bandys išsisukdamas ekspromtu pažaisti, bet po to pasakys, kad himnas yra lievas, ir išvis, suprask – ne gitara jį groti, ir netgi pianinu pagrotų gerokai parepetavęs ir iš duotų jam natų.

Tą Metallicai pasakykit, aha.

Arba dr Vincui Kudirkai, kuris ne klavišais ir kringeliais ant penklinės, o violančele šią Tautišką giesmę sukūrė – gerokai šlubuojančiu rimu tekste antroje pusėje, sumakaluota harmonija gale, kurią dera pataisyti profesionaliau.

Bet jis ir nebuvo profesionalas. Buvo iš tautos. Rašė ir kūrė tautai. Ir tai yra priežastis, kodėl Tautiška giesmė tapo ir Lietuvos, kaip tautinės valstybės, himnu po 1918 metų, o ne sudėtingesnės kokio nors rusiška klasikinės muzikos mokykla grįstos J. Naujalio harmonijos pagal kunigo Maironio eiles, kurias davatkėlės irgi nusitaikę Lietuvoje uždrausti kaip nepadorias.

Juk nieko nėra paprasčiau užmušti tautą, atėmus net ik valstybę, bet, svarbiausia, ir valstybingumo idėjas bei simbolius iš jos, ką nuosekliai darė sovietai, ir kas pasisekė, kaip matau, nes yra gyva dabar į stagnaciją vėl puolančios tautos dalies tradicija, kaip balvonų paveldas ir alaus patriotizmas.

Tad kokia jūsų valdžia, toks ir valstybingumas, ir taip lieka, kad tautiškumas vėl pasiliks puoselėjamas ne lietuvių ir ne Lietuvoje, kur nepasiekia visagalis Lietuvos valdžios reglamentas. Kuris bent jau piliečių pasus iš jų gali atimti – žinokitės, kaip Tėvynę per atstumą mylėti!

Amen.

* * *

Paprašiau Lino Pečiūros sudėti man akordus – aš grosiu. Jo atliekama bossa nova versija sudėtingesnė, aišku, bet gitarai jis man sudėjo štai šituos žemiau – tad grokite, susimildami!

Aš išvis norėčiau, kad ne tik giedorių flashmob vyktų Liepos 6 visame pasaulyje, bet kad vyktų Tautiškos giesmės atlikimo konkursai ir šventės mokyklose, susibūrimuose, šventiniuose renginiuose, atidarymuose – visur, kur yra proga džiaugtis savo tauta ir savo valstybe. Ir kad būtų gėda paėmus lietuviui gitarą nemokėti pagroti savo šalies himno.

Kol dar galite. Nes tik taip išliks gyva tradicija, o ne valdžios, kurioje gali prietaisus su atvėsaitėmis pakeisti dar baisesnės asabos, nuosavybe.

Skliausteliuose akordas gali būti, bet galite ir praleisti, jei jums skamba geriau be jo. Visus septakordus galite pakeisti mažoriniais. D kaitaliokite su Dsus2 ir Dsus4 pagal nuožiūrą. Po šio galima dar turėti ir trumpai Cadd9 (aš neįdėjau tekste, bet Linas sako, negi uždrausi, jei tau gražu), kas reikštų, kad Lietuvos himnas iš esmės pradžios akordais tuomet yra rokenrolas, nes… Sweet Child O’ Mine (beat this! – kuri dar šalis turi himne rokenrolą?!).

Sudėliojau tyčia jums nebe vaikiškų ketureilių eilėraštukų, kuriais užrašoma buvo tarpukariu, kad mažaraščiai valstiečiai išmoktų ir taip iš mužikų ar runkelių jau tauta taptų (o jus nori atgal sugrūsti į juos, drausdami groti, nepastebėjot?), o išties himno stiliumi, nes pagal autoriaus (!) rimą, kurio kitaip nesimato keturiuose stulpeliuose vietoje dviejų išdėliojimo – tai va ne toks tas mūsų himnas tuomet ir ilgas, tiesa?

Tautiška giesmė

D-Dsus2-Dsus4
Lietuva, Tėvyne mūsų, Tu didvyrių žeme,
G                   Em      A7    D                    A7
Iš praeities Tavo sūnūs te stiprybę semia.
D-Dsus2-Dsus4
Tegul Tavo vaikai eina vien takais dorybės,
G                     Em   A7        D          A7      D
Tegul dirba Tavo naudai ir žmonių gėrybei.

A7                                 (Em)              A7
Tegul saulė Lietuvoj tamsumas prašalina,
D F#m       G D       F#7       Bm       E7
Ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi.
A7                                 (Em)               A7
Tegul meilė Lietuvos dega mūsų širdyse,
D          F#m  G        D  F#7   Bm E7 A7 D
Vardan tos, Lietuvos, vienybė težydi!

93570101_93570120_L

(iš limis.lt)

Jei uždėsite capo (prispaustuką) ant 2 skirtuko (angl. fret arba rus. lad), tai akordai savo pirštuote (angl. shape, rus. aplikatūra) atitinkamai keisis taip žemiau, ir bus lengviau pagrojami net pradedantiesiems (mano paryškinta čia bosinė root nata anglistams arba tonika rusistams, kurie moka groti fingerstyle arba arpeggio):

D = C 01023x
G = F (vienintelis dengtas bare akordas, kurį galima sugroti ir kaip atvirą keturiais pirštais!) 1123xx arba pilnas 112331
Em = Dm 1320xx
A7 = G7 100023
F#m = Em 000220
F#7 = E7 001020
Bm = Am 01220x
E7 = D7 2120xx

Tad net pradedantysis gitaristas, manau, gali pagroti savo (!) tautos himną. Ir groti kada ir kiek lenda.

Nebeišsisukinėkite daugiau, ir spjaukite į barzdą balvonams, kurie jums draudžia naudotis tautos nuosavybe!