Londone šiandien, skaičiuojam kiek turim pirštų ant vienos rankos:

1. Southern Rail, kuria irgi pasinaudoju, kai nesinaudoju Thameslink, kelia bilietų kainas. Politikai klykia, kad tai spyris į dantis (pakels 1.9%, kas sudarys mažiausiai £84/yo), reikia atimti frančyzę, nes ir taip nuolat vėluoja arba atšaukia traukinius (vat neateina mašinistas į darbą, ir ką jam?). O aš laukiu savo 50% kompensacijos už tai, kad traukinys į Brighton vėlavo 2 valandas.

2. Merui šiandien 100 dienų. Islamizacija neįvyko niekaip. O pagrindinė veikla – nori, kad Londonas, kaip atviras ir modernus miestas, būtų Brexit derybų centre, kad ir ką tai reiškia. Laikraščiai siūlo pasirūpinti oro tarša. Jei išlipi mano priemiestyje, tai kvepia šienu ir gamta – tiek to Londono. O ir centre čia net mano palydovus į kosTmosą leidžiančios kontoros prezidentai ateina į darbą pėsčiomis iš traukinių, nes nėra vietos automobiliui. Šiaip paleido naktinius Vamzdžio traukinius kai kuriose linijose, bet tai buvusio mero Labradžonsono, kuris dabar užsienio reikalų sekretorius, nuopelnas, nepaisant streikų iš kurmių.

3. Kaip ir buvo prognozuota, būsto kainos po referendumo smuko visur Londone (pvz. ruskių pamėgtame Chelsea ir Kensington -3.5%, kas vidutiniškai sudaro £44k), išskyrus Westminster (long live Queen, abbey, and catholics), kur netgi pakilo +1.4%. Prognozuojama, kad iki realaus Brexit 2018 metais kainos kris apie 8% nuo buvusių prieš referendumą. Čia tokios optimistinės prognozės, manyčiau, nes realiai vertė kitomis valiutomis krito dėl svaro smukimo kone iki pariteto su euru dar taip -30%. Kas yra labai logiška: paklausa viršijo pasiūlą 34% – tai va, dabar tiek pat ir krytis (kas atvirkščiai nelogiška, bet čia net automobiliai prieš eismą važiuoja, tai nesigilinkim).

4. Analitikai todėl ir teigia, kad žemas svaro kursas užmuša investuotojų pelnus. Kas reiškia, kad užsienio kapitalo pritraukimui britai darosi, švelniai sakant, mažai įdomūs. Nors galima politikuoti, sakant, kad dėl to, jog Brexit. Taip, tik per svarą dėl šito, o ne tiesiogiai.

5. Premjerė GEgužė sako, kad, nors ir įžengėme į Antrą Šaltąjį Karą, vis tik reikia pradėti dialogą su Huilo, įskaitant ir Sirijos klausimus, jei tik ten ISIS bus bombinama ruskių rankomis, tai viskas comme il faut. Aišku, buvęs JK ambasadorius JAV ir Vokietijoje seras Christopher Meyer sako, kad vis dar yra neišspręstų nesutarimų, kurie nulėmė ir palaikymą ES sankcijų (dėl Rusijos atsisakymo išduoti įtariamuosius Aleksandro Litvinenko nužudymu teismui; dėl Krymo užgrobimo esant JK Ukrainos garantu nusiginkluojant; dėl agresyvaus ginklavimosi ir įtampos eskalavimo; dėl invazijos į Ukrainą – čia bent jau nevynioja žodžių kaip leftistai Europoje; dėl Baltijos šalių provokavimo ir priekabiavimo, kurios yra ES ir NATO narėmis – ah, man patinka šita dalis, kad nenuleidžia negirdomis kaip fricai; dėl Rusijos paramos Sirijoje Ass-ad režimui ir šio kariuomenei). Bet… ir va šitas bet, kada kalbama apie santykių normalizavimą, primena čemberlenišką aklumą. Dave Cameron gal nemėgo savo katuko Lario, kuris liko Žemėjančioje gatvėje Nr.10, kai botoksinis su šeima išsikėlė po 10 metų, bet šitas nemėgo ir kito botoksinio Huilo.

O čia yra premjero rezidencijos šeimininkas – katinas Larry, laukiantis savo Brexit į Downing Street (nuotrauka iš jezebel.com):

larry

Nes kokios naujienos internete, jei be katukų?