Ramsės faraonizacija (1/3)

Kaip jau rašiau praeitą kartą, mat ją šunes tą politiką, ir gana apie rinkimus. Nes kaip pasakė PR-imadona Mykolas Katkus, kažkas kažką Lietuvoje renka, o valdo visada socdemai.

Todėl tik trumpai priminsiu įžangą bendram supratimui tiems, kurie neskaitė arba pamiršo, ką aš rašiau, o skaitę todėl gali eiti tiesiai prie kito skyriaus.

O rašiau, kad koaliciją “socdemai“ kaip Old Money (nes prichvatizavę valstybės įmones, kol idėjiškai Lietuvą dešinieji naiviai kūrė bei į NATO su ES ėjo, ir galutinai po Januškos valstybininkų klano sužlugdymo, kuriam ir buvo Grybauskaitė į prezidentes išstumta VL ir AMB klanų bendru sutarimu, užvaldę valstybę per valstybines strategines įmones ir valstybines institucijas) susitars su New Money – ateinančiais “valstiečiais“, nors išties agrariniu oligarchu ir jo gauja.

Jūs taip ir nesupratot, kodėl kažkada Ramūnas “Ramsė“ Karbauskis nupirko partiją iš į kretančias senutes virstančios Kazimiros “Gintarinės Ledi“ Prunskienės. Ir kaip jis metodiškai investuodamas ir aiškiai su gerais konsultantais dirbdamas tą kelią sau į parlamentą ruošė. Buvo tik laiko klausimas, kada jis ateis ne kaip opozicija – kaip opozicija jis neplanavo ateiti. Nors priešakyje pastatė “faraoną“ Skvernelį, bet išties faraonu tai jis pats siekia tapti.

Man patiko pastarieji rinkimai, kaip gražiai eliminavo šlapuką Landsbergiuką ir skudurėlį Butkę, abiems pasakęs, kad palaikys jų (sic!) koaliciją, kurie apsvaigę nuo savo pačių rausvų svajonių apie būsimą valdžią net nesuprato, kad pasirašo nekovoti ir nekonkuruoti su Karbauskiu. Bravo. Laikyk draugus šalia, o priešus dar arčiau, arba, jei negali nugalėti priešo, tai paversk jį savo draugu. Bravissimo.

Toliau antras turas – ir nei vienas valstietis neateina į debatus, idant “tylėk, durniau, protingesniu atrodysi“, išskyrus jo benefisą prieš superanūką, suvariusį pastarąjį begėdiškai ir be skrupulų į vienus vartus kaip rusiškame versle su pacanais išmokęs frajerius suvarinėti.

Čia, beje, ne tiek Ramūno talentas, kiek faktas, kad dauguma mūsų politikos žvaigždžių yra popieriniai tigrai, neužaugę politikoje nuo savo kiemo (ar daugiabučio namų bendrijos) demokratijų per seniūnijas ir savivaldą iki parlamentų ir jų komitetų vadovų, o jau partijoms “paveldimai“ vadovauja, arba geriausiu atveju atėję iš funkcionierių: tiek Landsbergiukas, tiek Butkė, tiek ir Grybcė, ir t.t.

Ir po to jau natūraliai jam sekė derybos a-la “aš esu Maxima, ir man tėvas rentgenas“ (tarptautiniu raidžių fonetiniu kodu Papa X-ray). Vėl niekas nesuprato, kaip ir kodėl jis derasi, vaikiškai isterikuodami su savo patempta lūpyte ir dar jam bandę paaiškinti, kad nugalėtojas kažkodėl privalo derėtis tik pagal jų susigalvotas smėlio dėžės taisykles.

Krikdemišku propagandistu tapęs ekspertas, ir anksčiau žinomas kaip “konservatorių ruporas“, nors buvęs vienu iš liberalų tėvų-kūrėjų, mane netgi durnium išvadino, kad aš nesuprantu, kaip Karbauskiui, suprask, reikia stabilumo (Karbauskis tą jam pats sakė?), o jį duos, aišku, tik Landsbergiukas. Eksperto nuomone, aišku.

Bet stabilumas irgi kainuoja, o kainą Karbauskiui reikėjo nusimušti, turint tokią derybinę galią, ką jis ir darė kaip bet kuris monopolinę galią turintis rinkoje verslas. Tai jūs ten sapaliojate savo susigalvotais simukliarais ir teorijomis, o man praktiškai reikėjo su Maxima derėtis, ir aš galiu papasakoti, kaip tai vyksta. Man tai nieko ten įstabaus nebuvo. Kai kam iki dabar vis dar yra, panašu.

Tik va sakau, kad gana apie rinkimus. Čia buvo tik įvadas į tai, ką toliau pasakysiu. Nes ir vėl, akivaizdu, niekas nesupranta, kokių tikslų siekia Ramūnas, ir kas per tipas jis yra.

* * *

• Šaškės

Kaip oligarchas ar stambus kapitalistas (nors išties turėtų būti vadinamas latifundininku, nes žemės ūkis, o ne finansai ir net ne pramonė, kur vadintina industrialistu arba pramoninku), kuris siekia valdžios turtui gausinti, kas jį tik tuomet padaro oligarchu per se, Ramūnas labai skiriasi nuo Viktor Uspaskich. Ir nenuostabu – pastarasis buvo menkesnio kalibro ir išsilavinimo, plius, praturtėjo tik atsidūręs tinkamoje vietoje tinkamu laiku, kada ruskiai jį ant dujų vamzdžio pasodino.

Ramūnas gi savo verslo imperiją kūrė pats. Ir kaip Artūras Zuokas nevažiavo Gazpromo pinigų rinkimams kaulinti į Maskvą. Ir todėl dabar, netgi tą paramą jei ir gaudamas, ko VSD kol kas dar nepranešė, gali šaipytis ramus dėl visų insinuacijų, pripažindamas tik savo verslo, o ne parduoto saugumo ir prokremliškos politikos, interesus Rusijoje.

Pinigus todėl savus (arba ne, bet nepričiuptas) jis investavo į rinkimus, ir labai metodiškai bei nuosekliai. Viktoras į politiką atėjo tuomet, kai jo Vikondos maisto prekybą ėmė stumti lauk Vilniaus Prekyba (dabar žinoma kaip ta pati Maxima), o ir stoniai su konservais bei sava “socdemų“ šutve nuo vamzdžio galop nuvijo. Tada tas įsteigė UAB Darbo Partija, kur pajininkai susimokėdavo iš anksto už vietą būsimame sąraše – ir eidavo į rinkimus per papirkimus.

Modelis banaliai paprastas, primityvus, o ir tai užtruko prokuratūrai su teismais, kol pribaigė, ir ne tiek pribaigė teisingumas, kiek atėjo natūrali baigtis projektui dėl jo mirtingumo ir trumpumo – modelis neilgaamžis, paprastai tempiantis keletą rinkimų, kaip rodo Rusijos pavyzdys, iš kur su visomis atkatų ir nakatų bei prakatų sistemomis atėjęs. Kas ir nutiko 2016 metais, kai pats vadovas iš to kromelio išėjo – paaiškėjo, kad partija tebuvo fikcija, į kurią kaip partiją (t.y. legitymią politinę organizaciją!) tikėjo netgi šios pastangomis Seime teroristine organizacija pripažinti konservatoriai.

Karbauskis gi dirba ilgesniam projektui, kurio dry-test buvo referendumas dėl VAE – tada valstiečiai pagal mentalitetą ir žalieji pagal pareiškimus nušlavė dvigubai (net jei aš ir balsavau dukart už VAE). Bet tuomet dar tik buvo testas (galimas referendumas dėl “NATO lauk“ nėra toks jau ir palaidotas reikalas, kas baisiausia, nes visi sąjungininkai čia yra laikinai ir ant garbės žodžio, kol Konstitucinis Teismas nebuvo prispaustas pripažinti Konstitucijos pažeidimo; kaip ir antiskalūninė, o išties antiamerikinė, isterija yra sudedamoji jo partijos, kaip “žaliųjų“, dalis), kurio rezultatus džiugiai, šiam leidus, nusavino socdemai, taip atėję 2012 metais į valdžią.

Bet Ramūnas suprato, kad investuoja teisingai, ir jo laikas kitą kartą jau ateis, jam reikia metodiškai pasiruošti – tai ne momentinė a-la Viktoro verslo politinė avantiūra, tai ilgalaikė investicija su atsipirkimu po dar 4 metų. Šie rinkimai buvo jau be referendumo – bet šie rinkimai jau buvo iš esmės tas pats VAE referendumas, tik prieš visas partijas už jį. Bet labai puikiai sustyguotas, nes protestų balsų daugokai, kad tiek nukirsti kaip protestui, nemanote?

Maža to, skirtingai nuo Vytauto “Tatos“ Landsbergio, kuris yra dešiniųjų idėjinis vadas (protas), ar Česlovo “Českos“ Juršėno, kuris savo laiku buvo kairiųjų ideologas (kol dar ta partija su Butkevičiumi pašlemėkų gauja netapo, susidėjusi su padugnėmis), Ramūnas žaidžia šaškėmis, o ne šachmatais. Ir tai yra esminis jo mąstymo ir modus operandi bruožas – šachmatininkai siekia užspausti karalių, pakeliui tik tiek aukų pasiimdami, kiek jiems reikia tikslui pasiekti, kaip ir teritorijų lentoje iš esmės negrobia, o ir karalius po mato vis dar lieka gyvas.

Kitokio pobūdžio žaidimas yra šaškės – čia visi lygūs (nepaisant hierarchijų ir autoritetų), kol neišsišoka pasiekę viršutinį lauką, ir kertama kiekviena proga (ir jei tu nekirsi, tai tave nukirs nuo lentos už žioplumą ar nepakankamą poreikį žudyti priešo šaškes). Čia imama teritorija ją išvalant nuo bet kokių priešo liekanų. Čia vos tik šaškė pasikelia (padvigubėja į “damkes“, kaip sako rusai, nes paprastosios anksčiau ir vadintos rusiškomis: из грязи в князи) – šaudo ir kapoja atstumais jau per visą lentą, o ne kaip paprasta šaškė gali, nes tokiai pasikėlusiai šaškei viskas dabar galima. Ir kertama čia ne tiesmukai, o visada iš šalies, įstrižai, tarsi pasalūniškai, lipant per galvas, pastebite?

Puikus žaidimas, rodantis Karbauskio, kaip verslininko, mentalitetą.

Jonas Basanavičius su Jonu Jablonskiu žaidžia šaškėmis. Stovi Voldemaras, Grinius, Smetona ir Sleževičius (neskelbti Lietuvos Valstybės Archyvo fondai)

Ir va toks žaidėjas ateina žaisti ant tos pačios lentos su šachmatininkais (ten visokie tenisininkai ar dviratininkai gali toliau pedalinti). Ir kerta jis beatodairiškai kiekvieną figūrą, kuri jo šaškei pasitaiko kelyje ir už jos mato tuščią vietą. O už tokių “lyderių“, kaip Landsbergiukas su Butke, jis išties matė tuščią vietą – rašiau apie partijas be lyderių.

O dabar nuo politikos ir jo mąstymo eikime prie ekonomikos, ir kaip jo verslo apetitas gražiomis idėjomis apvilktas, kurias tąso pasičiupę kaip maži vaikai nemaži autoritetai visuomenėje. Ir kuriems tinka naudingų idiotų™ vardas, kaip sąvoka, nors jie turi ir mokslo daktarų vardus. Ir kai kurie jau yra išbandyti kadrai – vieni per referendumą dėl VAE sakė “vaje, vaje VAE“, kiti su lakančios visuomenės piktžaizdėmis kovoja ar už orią senatvę prieš finansų ryklius, ir pan.

Gerais norais kelias į pragarus grįstas, o šie yra akli vedliai su fleitomis, nors cinikas manyje sako, kad jei kokią dūdelę ir pučia, tai tas darbas pūsti angliškai kiek intymokas, o ir linksmakotis yra galop Ramūno. O ir šiaip pagalvojau, kad išties faraonu Ramsiu II-uoju ketinantis tapti Karbauskis iš savo Naisių deltos turėtų ironiškai šypsotis dėl obeliskų – falistinių simbolių.

Čia dar tokie egiptiečiai iki tos nekenčiamos jo, kaip “nacionalisto“ graikų-romėnų civilizacijos ir iki nekenčiamos jo kaip “pagonio“ krikščionybės kur buvo, pamenate? Beje, prie Romos Egiptas buvo imperijos grūdų aruodu – akurat valstiečiams irgi tinka.

Gana simbolių – dabar ką jie reiškia ekonomikoje.

* * *

• Sandėris

Karbauskio derybinio pasiūlymo patrauklumas socdemams yra akivaizdus – anūkėlio chebra siūlė permainas, suprask, perdalinti turimus valdomus objektus, ministerijas ir įtakas.

Principinis klausimas išsunkiančių institutų valstybėje, kaip ir kas valdys, iš esmės nesiskiria – ar tu socdemiškai, ar tu konservatoriškai, ar tu liberaliai, bet valdysi tą pačią politinę-ekonominę ir socialinę sistemą, modelis nesikeis, tik srautai išsunkimo kiek pasikoreguos, kas iš to valdymo naudos turės anaiptol ne moralinės.

Norint išties pakeisti Lietuvos modelį į atvirą, tai visų pirma dera suprasti, kad jokie vien tik George Soroš pinigai nepadės, o konstitucinės sąrangos keisti niekas be reikalo ir taip paprastai neleis (kaip neleido ją keisti iš esmės, o tik reformuoti iš LTSR, tuomet, kai tas filantropas davė pinigų Atviros Lietuvos Fondui) – tai naujos politinės valstybės kūrimas būtų, kas iš esmės yra revoliucija (dainuojanti, gėlių, apelsinų, taiki ar kruvina – čia jau metodikos klausimas). Dar sistemą galima pakeisti ne iš vidaus, bet  iš išorės karu – invazija.

Tik prie tokios emigracijos ir jėgų balanso politikoje, tai jokios revoliucijos nebus. O karo ruskiams paskelbti ir nenusimato, nes vis tik Rasos “Mintys Visokios“ Juknevičienės atgal į KAM neišrinko. Kaip ir Huilo dabar užimtas vis dar Ukraina ir Sirija, tai Baltijos regionas jam trečioje vietoje, o dar jau ir kinai ten kažkur Sibirą patyliukais grobia.

Maža to, net šaškių didmeistris tą supranta – jis ir nesiūlo jokių revoliucinių pertvarkų (juolab, praeitų rinkimų pergalinga idėja buvo “grąžinsime viską atgal, kas buvo iki Kubiliaus“). Jis netgi siūlo puikų sandėrį socdemams, kurie maloniai nustebo, kad su savo 17 mandatų gali pasilikti užsigrobtą valstybę iš esmės visą, kaip turisi.

Na taip, ministrus formaliai pakaitalios – negali pykti, kai nelaimi rinkimų. Į kažkokius “profesionalus“. Kas reiškia, kad jokių asmeniškumų (ideologijos) – tik verslas (savi žmonės, kurie be skrupulų kaip šaškėse įprasta tvarkys reikalus ir vykdys bendrą nususinimo politiką vardan tos, o ne kvaršins galvas vertybėmis ar ideologiniais nesuderinamumais).

Tai klausite, o tai kokia nauda iš tos pergalės Karbauskiui, kai jis neatiminėja valdžios ir įtakos iš socdemų, ką grasinosi (politkorektiškai) padaryti konservatoriai?

Nauda tame, kad net ir norėdamas pramesti socdemus, kurie kaip vėžys metastazėmis išplitę, tai tik įsiveltų į ilgą procesą su abejotina sėkme. Gi sakiau: priešus laikyti arčiau savęs, versti juos draugais ar bent jau sąjungininkais?

Antra, net ir išsunkiančių institutų sistemoje ištekiai yra riboti, ir jau ne tik perskirstyti bei išsidalinti įtakos zonomis, bet ir eina į pabaigą. Pamenate, kaip praeita kadencija savo kriminalinėje koalicijoje dalinosi ministerijas? Pagal tai, kiek iš jų išmelžti ES pinigų buvo galima – va taip ciniškai ir ūkiškai. Karbauskio verslo imperijos požiūriu – tai mizeris, juolab, kad jis turi nenutrūkstamą srautą ES dotacijų, skirtų žemės ūkiui, kuris nesibaigs ir dar po 4 metų, ir čia Briuselis jį finansuoja, jam net Vilniaus su visais skirstytojų koridoriais imti nebereikia.

To reikėjo tik visokių prisiplakusių VšĮ ir kontorų bei projektų darytojų su šlipsiukais siurbėlių armijai, kuri tuos srautus nukreipdavo ne progresui, o savo asmeninei naudai, net jei mainais gaudavote naują asfaltą, šaligatvius, sporto arenas ir pan. (plytų pardavėjai, plačiai imant, gale tuos pinigus nusavindavo per įsisavinimą).

Ne, jis ima rinkoje tai, kas dar nepaimta, o yra vienos pelningiausių sričių ekonomikoje: energetika, alkoholis ir farmacija. Ir ima viską urmu – monopoliu.

Dar iki vienos rankos pirštų pridėkime du, susijusius su pinigais – pensijų fondai ir valstybinis bankas.

Ir pradėkime toliau kalbą nuo girtuoklių, nes neišgėręs – nesuprasi.

* * *

(tęsinys – čia)