(Pradžia čia)

  • Alkoholio prekybos monopolis

 

Misija išblaivinti tautą yra tiek “tauri“ – kiek taurūs yra gėrimai tose taurėse, kurias užpildo. Kitaip tariant, nepasiginčysi, čia net tapinoidai ne vien su haiku sušoks isteriškai tave čiaupti, nes jie gi žino geriau™.

Todėl reikia stumti į realizavimą būtent valstybinį alkoholio mažmeninės prekybos monopolį. Atkreipkite dėmesį, jis nesiūlo nacionalizuoti ir išvis uždaryti Stumbrą, Alitą, Vilniaus Degtinę, Švyturį, Utenos Alų, Kalnapilį ir pan.

Ne, kalbama tik apie mažmeninę alkoholio prekybą. Gi neįveda Sauso įstatymo – niekas lakti netgi jo rinkėjui neuždraudžia (nebent išties esate tiek naivūs, kad ribojimai sumažina alkoholizmą – jau lyg ir turėjo parodyti alkoholio prekybos degalinėse uždraudimas, banaliai atėmus rinką iš vienų ir atidavus apyvartas kitiems labiau to “vertiems“, kad per kelias dienas  po draudimo jau baltosios karštinės kamuojamas alkoholikas sumetė vaikus į šulinį; tai kaip padėjo?; ir kiek ilgai, kad dabar jau išvis reikia iš visų atimti?).

Kitaip tariant, lakite, tik pagal mūsų, moralistų, primestas visiems (!) taisykles.

Jam netgi alkoholio akcijų draudimus dabar apėję tinklai išties yra papildomas argumentas monopolio įvedimui, pažadant blaivybės kryžiuočiams™ tame padaryti tvarką, o ne smūgis savimeilei.

Bet pradėkime iš pradžių.

Pagal rinkos tyrimų tarptautinės įmonės Nielsen duomenis, Lietuvoje, taip grubiai imant, mažmeninės prekybos maisto produktais 68 procentai vyksta per prekybos tinklus. Net kai dabar jau dėl rinkos traukimosi iš Lietuvos traukiasi RIMI, tai vis tiek formaliai kokie 4 tinklai tą rinką pasidalinę. RIMI šiaip tik 10 procentų tevaldė, tai kaip ir daug garbės sakyti, kad vieni iš 4, nes išties tų tinklų yra pusantro – Maxima ir dar koks nors kuriame segmente (supermarket, hypermarket, minimarket ir pan. – apie juos rašiau anksčiau).

Alkoholio rinkoje gi net Maxima neturi tokios galios – ten ne tik yra daug rinkos laisvos (kaip Vynoteka ar MGB priklausantys tinklai su visa HoReCa, o dar buvo ir degalinės neseniai), bet ir viena, tarkime, tokia nekrentanti į akis firma Marijampolėje per savo šešias (!) duty free parduotuves padaro per savaitę daugiau apyvartos, nei padaro Maxima per mėnesį. Ir vos tik apyvartos jiems nukrenta – kaip netikėtai antialkoholinės kampanijos rėksniai Seime ragina kelti akcizus.

Be abejo – akcizų duty free gi nemoka. Ir kuo didesnis skirtumas tarp kainų šiapus ir anapus muitinės tvoros, kuri dažnai yra ne tiek fizinė, kiek virtuali apskaitose, tuo didesnis jų beakcizių prekių pardavimas ir didesnis antkainis. O Lietuva tokia maža, kad pro tas sienas prakeliauja nemažas kiekis pirkėjų, apsiperkančių kiekviena proga. Kada skirtumas kainoje yra dėl akcizo neesminis, tai nusipirksi ir prie namų, o ne kur pigiau, kada turėsi progą.

O apie tų politikų papirkimus ar dokumentų klastojimą, kad prekės “iškeliauja“ į nemuito zonas, aš nieko nežinau. Spėlioju, aha, nes truputį prieš emigraciją alkoholio eksporto įmonėje dirbau. Tik va žinau, kad Nidos uoste pastatą prieplaukoje nupirko pusvelčiui (nes milijonas senais – ne pinigai) rekonstrukcijai. Ne iš meilės buriavimui ar unikaliam prūsiškam Nerijos paveldui – ten irgi bus įrengtas pagal valstybės planus sienos perėjimo ir patikros postas, tad mintį sekate?

Ir jei manote, kad ir jūs ar kiekvienas norintis gali pradėti irgi duty free verslą, tai manykite dar kartą – ta rinka seniai apsaugota įstatymais, be to, kad ir taip yra objektyviai ribota galimu duty free taškų kiekiu. Jei linksmaisiais 90-aisiais į pavėsį padėdavo šaunūs berniukai menku intelektu, tai šiais laikais už tokius kvailus norus irgi to norėti tam yra skirtas visas valstybės biurokratinis ir represinis aparatas.

Kas gal reiškia, kad pakeliui noras praeis, kol išties nepadėjo į pavėsį. Aš visada sakau, kad žmonės į snukį gauna ne spontaniškai, o išties nuosekliai ir atkakliai dirbo ta linkme, kol gavo – taip ir su pavėsiais šiuo atveju būtų.

Bet grįžkime prie monopolio idėjos.

Tarp kitko, jei klausiate, ką į tai Mockus, tai Mockus tik rankomis džiaugsmingai sukirs su Karbauskiu – kam jam tartis su 4 tinklais ir krūva smulkesnių mažmenininkų, jei visada susitars su vienu ir savu, kaip pelnus pasidalinti? Mockus gauna garantuotą rinką savo produkcijai (taip su alkoholio reklamos ribojimu nutiko, kaip paaiškino man Stumbro marketingo direktorius), o Karbauskis su visa rinka turės ir pelną nuo Mockaus tautinės prekybos. Čia lygiavertis sandėris, manau – ir abipusis magnatų interesas.

Beje, nepažeidžiantis jokios Konstitucijos, kaip kažkas saviguodai manosi, kad ji apsaugotų – ten viename straipsnyje yra du prieštaraujantys teiginiai, kad jei visuomenės labui, tai apriboti galima, juolab, kaip sakiau, formaliai prekyba neuždrausta.

O dabar pasakysiu kaip liberalas širdyje – jūs bent jau įsivaizduojate, kad prie tokios prekybos tinklų padalintos ir monopolizuotos rinkos, yra vos keletas žmonių, kurie realiai nusprendžia, kokiems produktams ir už kokią kainą rinkoje būti – ne pirkėjas balsuoja savo pinigine ir ne rinka, o būtent keletas “biurokratų“, nors ir privačiame tinkle.

Dabar įsivaizduokite, kad visas (!) alkoholis Lietuvoje bus vieno (!) žmogaus sprendimo pasekmė.

Vienas nuspręs, kuriam verta ir už kiek būti lentynoje. Ir kurioje lentynoje ir per kiek pozicijų.

Gi dykai nuspręs. Nešališkai. Ne pirkėjas, ne rinka – va tas vienas valstybės (sic!) tarnautojas. Už valstybės tarnautojo algą (priminkite algas, prašau?).

Tarp kitko, buvo gi kuriais metais visai neseniai Lietuvoje (prieš šešerius ar septynerius, berods?), kad negalėjai nusipirkti rinkoje Jack Daniels. Nustebau, kai neradau prekyboje, o man toje pačioje Maxima paaiškino, kad importiniams gėrimams Valstybinė (sic!) Alkoholio Ir Tabako Kontrolės Tarnyba išduoda aprobacines licencijas, ir va Jack Daniels atstovai kažkaip nesuskubo su paraiška ir nepakliuvo į tą sąrašą, ir negalima šiuo burbonu prekiauti Marijos Žemėje. Kaip jums?

Po to atšaukė. Bet kažkas dar spėjo užsidirbti iš to dirbtinai sukurto limito. Renta, priminsiu, yra ekonomistų sąvoka, apibrėžianti papildomas pajamas (“viršpelnius“) dėl riboto veiksnio rinkoje. Tai ribokite, aha. Šešėlis ir korupcijos indeksai Lietuvoje yra arti nulio gi, ar kaip ten?

View this post on Instagram

Get high under the ground.

A post shared by Egidijus Nasevičius (@skipperltu) on

O dabar man papasakokite kaip nors įtikinamai apie skandinavus, korupcijos indeksą, konkursus į valstybės tarnybą ir valstybės tarnautojų algas. Ir apie prohibiciją JAV nepamirškite, kaip ten nutiko, kad nenutiko gerai?

Beje, Jack Daniels gaminamas Sauso įstatymo galiojimo teritorijoje – toje grafystėje nenusipirksi jokio alkoholio, o penktadieniais kartą per mėnesį Jack Daniels darbuotojai gauna butelį dykai. Matyt, Lietuvoje valstybinio alkoholio monopolio darbuotojams irgi bus premijos išmokamos natūra. Nes dūžio kiekis prekyboje bus kažkoks nelimituotas – čia kaip fūrų kuro sąnaudos lietuvių transporto firmose, pranokstančios gamintojo deklaruojamas ir Vakaruose faktiškai fiksuojamas.

Beje, ir apie skandinavus.

Žinote, kaip jie išties kovojo prieš alkoholizmą ir susietas depresijas, kurios vedė į savižudybes ir asocialų elgesį?

Asocialūs asmenys būdavo sterilizuojami (chemiškai kastruojami, nors buvo ir mechaninių atvejų – kad nedaugintų “pašalpinių utėlių“ kaip Lietuvoje sako). Tai būdavo atliekama kaimynams įskundus seniūnijoje, ir teismo sprendimas nebuvo apskundžiamas, nes tai ne kriminalinis, o socialinės rūpybos reikalas, tiesa? Dabar jau apie tai ne comme il faut kalbėti, bet nukentėję Suomijoje ir Švedijoje iki šiol gauna prisiteistas per ES kompensacijas. Tad norvegų Bernevert tarnyba, atiminėjanti vaikus ir dalinanti lesbietėms, žinokite, yra dar labai humaniškas reikalas dabar.

Toliau – įdarbinimas. Prie konvejerio Lietuvoje nepastatysite, nes nebėra konvejerių (irgi LandZbergis sugriovė), o ir netgi Coca-cola išėjo pas lenkus, socdemų neapsikentusi, kaip ir viešiesiems darbams tiek finansavimo iš biudžeto neskirta, kad įdarbintų visus net sąrašinius pagal Darbo Biržą savivaldybėse.

O juk tokiai darbo terapijai turėtų būti masiškai sukuriamos darbo vietos, kaip švedai darė. Ir tokio darbo, kur alga (!) mokama, o ne pašalpa, ir kuris sukuria vertę (parduoti tinkamas), o ne taikomas bausmės forma, kaip savivaldoms leido piktnaudžiauti praeitą kadenciją. Ar išties įgali tą Lietuva pasiūlyti? Jei taip, tai kodėl to nepadarė nei per Krizę, nei po jos iki šiol? Gi taip #smagu būtų emigraciją pamažinti.

Na, o antidepresantų masinis dykas (!) dalinimas vietoje alkoholio riboto prieinamumo, bet už savus – čia išvis šyvos kumelės sapnas. Tam reikia netgi tarnybą ir sistemą sukurti (bet tokios tarnybos klientai bus pripažinti visuomenėje durniais ir liks be darbo ir socialinių ryšių labai greitai), o čia dr Dainius Pūras net vaikų psichologinės pagalbos centrui finansavimo dešimtmetį neišsikaulina.

Nors jo atveju ten kalba eina pradžioje tik apie betoną ir atkatus nuo jo, ką socdemai moka įsisavinti, tai būtų kaip ir sutarę, bet gi daktarėlis norės po to investicijų ir į žmones. O į žmones Lietuvoje nemoka ir nenori niekas investuoti. Nes partija turi nuspręsti, kurie žmonės yra tie “profesionalai“ – visa provincija savivaldose taip socdemiškai gi valdoma. Ir bus dar valstietiškai. Nes ūkiškai, o AMBas irgi buvęs ūkišku žmogumi, “be politikavimų“.

Visi kiti monopolio prekybos įvedimai pas skandinavus tėra tik per ilgus metus sugriautos privačios prekybos išdava, kurią buvo galima padaryti prie tų trijų būtinų veiksmų (o juk vis tiek, rupūžės, geria – norvegai pas švedus, švedai pas danus, danai pas vokiečius, suomiai pas estus), apie kuriuos niekas kažkodėl dabar nekalba. Nes norėčiau išgirsti kokį Verygą spygaujant: visus alkoholikus kastruosim ir išsiųsim į pataisos darbų kolonijas, antidepresantų prišėrę!

Nebent į Naisių kolhozą visus vėl prievarta kaip sovietmečiu veš pavasarį akmenų rinkti, o rudenį bulvių – tai net darbo terapijos nepritaikysite, sterilizuoti neleis ES (beje, pagal JT pranešimą, vis tik Lietuvoje protiškai neįgalių vaikų internatuose tai vyksta personalo sprendimu – kodėl to nerandu dabar spaudoje kaip skandalo, ką?). O kas dėl vaistų dalybų…

Tai štai prieiname prie farmacijos verslo ir valstybinių vaistinių.

* * *

  • Valstybinės vaistinės

 

Ir čia išties rinka ne mažesnė savo apimtimis – vien vaistų kompensacijoms skiriama tiek, kiek kainuoja valstybės administravimas.

Kodėl tų pinigų irgi nemonopolizavus?

Netgi šventas reikalas – valstybė skiria kompensacijas valstybės vaistinėms, tos mažina kainas, vadinasi, kompensacijų reikia mažiau (mažiau jų gauna ir privatūs konkurentai), vartotojas išlošia, valstybė sutaupo.

Padarius valstybines vaistines visų prima ir bus daromas va toks dempingas, ir kainos bus spaudžiamos žemyn. Ne tiek, kad valstybines vaistines dera bus dar ir finansuoti iš biudžeto, bet gražių dalykų prisižiūrėsite. Kaip ir bankrotų. O į tuščią vietą ateis savų žmonių (profesionalų) valdomos vaistinės su lygiai taip pat neefektyviai valdomais finansais, kaip Lietuvos Pašte iki liberalų Eligijaus Masiulio ir Lietuvos Kure, kur sugebėjo tokie “profesionalai“ pelningą naftos verslą paversti nuostolingu, kad jau net valstybė atsikratė visu tinklu už vieną (!) litą (ir ne fiktyviai subankrotino – gi neatėjo koks kaip Alitos direktorius su socdemų palaikymu ir nenukneckino visos gamyklos, ar ne?).

Neapgaudinėkite savęs: bet kokio verslo tikslas yra pelnas. Jei verslas dirba nepelningai ir nebankrutuoja, tai už jo veiklą sumoka nebe pirkėjas, o mokesčių mokėtojas. O kodėl prie sąlyginai laisvos prekybos dabar tos kainos yra tokios aukštos, išties reikia klausti Sveikatos ministerijos, kuri va tuo aukščiau mano minėtu pavyzdžiu su Jack Daniels rentas per dirbtinę monopoliją didmenoje ir sukūrė.

Kaip tas mokesčių mokėtojas iš savo kišenės darkart susimoka ir už “nemokamą“ lietuvišką mediciną – kadangi sveikata brangiausias turtas, tai šioji dar ir palaikoma kyšiais, kad darbuotojai neišsilakstytų. Bet šiukštu privatizuoti – gi tada daktarai dirbs už algas, o už kyšius mes iš darbo, ir brangi bei neprieinama taps medicina. Dabar irgi sunkiai per pensininkų eiles poliklinikose prieinama, bet juk nemirsi, jei kyšio neduosi. Na, o jei numirsi, tai ir su kyšiu numiręs būtum, irgi taip sako, ne?

Vaistų verslas Lietuvoje išvis yra trečias pagal pelningumą. Generinių vaistų, tame tarpe ir iš Rusijos, su kuria prekybinius santykius turi ne viena Ramūno įmonė, prastūmimas į valstybines vaistines, kurių šiaip per ministerijas neprastumtum, taps kasdienybe. Kas iš dalies ir gerai,  sakysite, bet čia juk irgi “nieko asmeniško“, tik verslas – kas pasiims pelną ir kas ateina į rinką, stumdamas tuos “grobuonis“ vakarietiškais vaistais prekiaujančius?

Ir kas pasiims apmokėti nuostolius už sugriautą privačią farmacijos prekybą bei socialinius nuostolius, kad vaistinės taps arba išlaikomos iš mokesčių mokėtojų, arba dirbtinai sukurtas dar ir mažmenoje deficitas, kuomet vaistų trūks dėl paklausos, viršijančios prekybos kainą, o kainos kelti neišeina. Nebe rinka juk bus, tiesa?

Prie socializmo iš po prekystalio gaudavai. Už kokį nors deficitą mainais. Dabar galima bus vėl mainyti – vaistai už degtinę iš alkoholio monopolio. Galop, nėra čia ko tiems daktarėliams purkštauti, kad jie gėlių ir saldainių negeria – ims kaip ir visi. Kaip seniau, prie ruso, įprasta buvo.

Kad rinką reguliuoti šioje srityje dėl piktnaudžiavimo antkainiais, kaip tai yra ir mažmeninėje prekyboje maisto produktais, reikia, tai seniai pribrendęs reikalas (pradžioje būtų smagu, jei valstybė neatsikąstų po penktadalį nuo kiekvieno produkto – mano karalystėje PVM maistui yra nulinis, karalienė duonos iš liaudies neatiminėja).

Bet faktas ir tame, kad reguliavimas Lietuvoje kažkodėl tik pakelia vaistų kainas, kurios ir su kompensacijomis kitąkart aukštesnės už be kompensacijų įsigyjamus vaistus ne Lietuvoje. Nors ką aš suprantu – pas mane tai visi tik paracetamoliu gi gydosi, ar ne?

Tik kažkaip dėl tų kartelinių susitarimų konkurencijos tarnyboms Lietuvoje nei šilta nei šalta, o mes toliau jau pereiname prie šilumos ūkio, kad jau taip.

* * *

(tęsinys – čia)