Kaip ir prognozavau, dar viena prognozė išsipildė dideliam nenutylančiam kelintą dieną hilariukų verksmui – Donald Trump bus išrinktas (nes teoriškai GOP rinkikai gi dar gali apsigalvoti ir balsuoti už DEM kandidatę) 45-uoju JAV prezidentu.

Aš į tą faktą iš esmės žiūriu pozityviai. Dar rezervuotai, bet tikrai optimistiškai, ko nepasakyčiau apie Brexit – todėl šių dviejų įvykių taip tiesmukai vertinti kaip tapačių nedera. Dar nesuformulavau sau, kodėl taip, bet tas jausmas toks yra, kad tai – visiškai netapatūs įvykiai. Kol kas tai tik mano emocija, ne logika. Suformuluosiu ir tada pasidalinsiu, manau.

O gal manyje čia kalba ES federalistas, kurio vizijas dėl Jungtinių Europos Valstijų britai sugriovė, nors išties tai yra Briuselio nomenklatūros kaltė – britai, ar pagal balsavimą iš esmės anglai, tik nusprendė geriau patirti nepriteklius, optimistiškai tikėdamiesi, kad su laiku bus jiems geriau, bet tvarkytis taip, kaip jiems patiems susišviečia, nes jiems ir Trumpo Sienos su Europa statyti nereikia, nes turi vandens griovį ir stačius skardžius pakrantėse.

Bet grįžkime prie Doncės, ir kodėl aš žiūriu į jo išrinkimą pozityviai.

trump

Bučkis hilariukams (iš imgflip.com)

Taip, melas ir propaganda bei orveliška naujakalbė rinkėjus, panašu, gerokai užkniso. Tam tikra prasme Donald suteikia viltį visiems tiems, kurie šiaip normalūs ir adekvatūs žmonės buvo “liberalų“ ir hipokrizinių teisuolių apšaukti įvairiais negražiais vardais: homofobais, ksenofobais, rasistais, seksistais ir t.t. – viskuo, kas tik neįtiko, ir išties būti “liberaliu ir tolerantišku“ iš esmės reiškė “teisingą diktatūrą“ prieš kitą nuomonę (nebūtinai neteisingą). Kaip pats patyręs diskriminaciją rasiniu pagrindu pasakiau savo agentui žydui, kuriam tokių dalykų aiškinti iš jo tautos patirties nereikia – nieko pozityvaus pozityvioje diskriminacijoje nėra.

Aš manau, kad ši dalis yra grynai tokia moraliai satisfakcinė, bet ne daugiau. Jokios didesnės revoliucijos nebus. Ir toliau, jei sakysi “grab them by pussy“ kaip Doncė pasakė artimoje aplinkoje, tai ir toliau tai bus laikoma vulgariu ir nepadoriu tiek išsireiškimu, tiek veiksmu. Bet gal nepadoriai myžti į akis, sakant, kad lyja, bus irgi, tikiuosi, nuo šiol kiek mažiau.

Aš nežinau. Manyje didesnio džiugesio, kad dabar dėl to kažkas keisis, neva, pats Trump išrinkimo faktas kaip “kovotojo prieš elitą“ ar “išgirdusio paprasto žmogaus balsą“, tas nekelia, kiek ir juokingi tie hilariukų ir leftistų rypavimai, skardenantys dargužaičių žliumbinu ar gritėnišku plaukų rovimui, kad dabar prasidės chamizmo ir netolerancijos Tamsieji Amžiai, o juos gaudys gatvėse, vers rūkyti, keiktis ir pornografiją žiūrėti (ko jie ir taip ne prieš, bet to nepripažins, nebent kalbėtų apie visuotinę LGBT diktatūrą).

Mane labiau domina tai, kaip Doncė išties planuoja padaryti America Great Again. Ir čia man jo planas išties yra realus, ir labai tikėtina, kad netgi gali pavykti.

Ne, ne apie jo Sieną kalba – tvorą Meksikos pasienyje dar iki Nobamos pradėjo tverti, tik prie jo darbai pristabdyti, taip iš esmės nepakankamai ruožų apsaugojus nuo nelegalios imigracijos ir tokiu sabotažo būdu sužlugdžius būtinas įgyvendinti priemones. Pagalvokite, jei jums reikia kelis šimtus mylių kontroliuoti, tai kaip spręsite problemą: pastatysite pareigūnų 24 valandas per parą kas pusę kilometro su žiūronais, ar pastatysite tvorą ir TV kameras su judesio davikliais, kuriuos gali kontroliuoti vos pora pareigūnų per tikrai ilgą ruožą?

Tad kas nusišneka dėl “sienos“ – Trump, pažadėjęs grąžinti finansavimą (biudžeto mastu Sienos kaina yra mizeris, ir netgi Hilary štabas per rinkimus ėmė kalbėti kaip apie įmanomą idėją) ir atnaujinti nusikalstamai sugriautą U.S. Border Control programą, pradėtą dar G. W. Bush Jr administracijos po 9/11, ar Hilary Clinton ir jos nevykėliai, kurie praganė keletą milijardų vien Valstybės departamente, kurie turėjo būti skirti nacionalinio saugumo užtikrinimui?

* * *

Man įdomiau ekonomika, ir ironija tame, kad Doncė tame pasiūlyme išties yra keinsistas – jis pažadėjo per dešimtmetį padvigubinti JAV ekonomikos augimą. Kas iš esmės yra nesunku: kada žadėjo, tas augimas buvo vos 1 procentas, o dabar tėra 1.4 – tai iki 3.5 procentų, kas išsivysčiusiai ekonomikai realu, ne taip ir neišsprendžiamas uždavinys.

Klausiate, o tai kodėl tuomet tas durnius su Nobelio premija 44-uoju prezidentu būdamas to nepadarė?

Todėl kad durnius – perfrazuojant dr Aušrą Maldeikienę radijo laidoje apie bemokslį melagėlį G. Kirkilą, mano grupioką.

Arba gerai anekdotas apie mano mylimą ekonomistą Milton Friedman tą paaiškina, kai jis lankėsi Kinijoje, pradėjusioje savo ekonominio atgimimo programą, ir jį nusivedė prie kanalo, kurį kasė tūkstančiai darbuotojų. Miltonas paklausė, o tai ne paprasčiau atvaryti ekskavatorių, į ką jam pasakė, kad taip gi sukuriamos darbo vietos. “- A…, -pastebėjo Miltonas, – o aš maniau, kad jums kanalą reikia iškasti“.

Nobamos tikslas nebuvo ekonomikos augimas. Išties jo tikslai pastaruoju metu buvo tokie neaiškūs (ir kaip sakoma, fuzzy goals produce fuzzy results), kad respublikonų Kongresas jo idėjas tiesiog banaliai ėmė blokuoti. Kas netrukdė jam valdyti dekretais, įvedusiais begalę apribojimų verslui (kaip ES biurokratija tikrai nepadeda laisvo ir nevaržomo kapitalizmo kūrimui, ar ne?), apsimestinai rūpinantis kitais dalykais: darbuotojais, vargšais, aplinka, ekologija – viskuo, kas tik “liberalui“ su iniciatyva (ir valdžia, deja) atrodo svarbiau ir kilniau, ir kam gali iš aukšto svetimais ištekliais rodyti savo globėjišką pranašumą.

Kaip ir Obamacare programa – visi trūkumai buvo ne tik kritikuojami GOPnykų, bet dar Clinton patarėjų siūlomi pašalinti (dabar programa sukuria aukštas draudimo įmokų kainas vien todėl, kad draustis verta tik susirgus, padarius vos porą įmokų, o tada naudojantis išmokomis ir draudimu, tačiau neverta esant sveikam pasinaudoti kaip draudimu ateičiai).

Tiesiog Huseinovičius neleido liesti jo “kūdikio“ ir kažką keisti – sutvarkyti progamą Doncei net nėra prioritetinis uždavinys, juolab, kad jo komandoje yra buvęs gubernatorius, kurio valstijoje ta progama buvo įdiegta iki Omabacare, ir kuris mato, kaip jo idėją neišbaigta progama sugriovė. Žodžiu, čia yra abiejų partijų susitarimas – tiesiog leis šitam pasitraukti išsaugojus face.

Tai ir dėl ekonomikos Doncei tuos visus dekretus atšaukti nebus sunku tokiais pačiais savo dekretais. Jam net su Kongresu, kuris yra GOP netgi kontroliuojamas, nieko derinti nereiks. Todėl paiki verslo ribojimai bus nuimti.

Maža to, jo stimulas yra dviejų aiškių krypčių: infrastruktūros atkūrimas (kaip jis pasakė, “second to none in the world“) ir gynybos pajėgumų stiprinimas. Prie pastarojo grįšiu.

Vien dėl infrastruktūros atkūrimo jam ploja visas realusis ekonomikos sektorius (taip vadinamas Main Street) – čia ne kartą istorijoje pasiteisinusi ir augimą sukėlusi strategiją. Akurat, ką ir John Maynard Keynes siūlė, ir ką taikė tiek demokratas Ruzveltas su savo JAV New Deal, tiek ir Stalinas su visa industrializacija, tiek ir Hitleris su autobanais ir plieno pramonės atgaivinimu, tiek ir post-maoistas Den Xiaoping su savo Kinijos rekonstrukcija, tiek ir Lietuvoje stalinistas Antanas Sniečkus su kelių tiesimu ir pramonės Šiauriniu Lanku (sakyčiau, “smagi“ diktatorių kompanija).

Klausiate, o tai iš kur tam babkės, Donce?

Atsako: biudžeto suvedimas ir visa austerity gali eiti velniop – skolinsimės, jei reiks. Ir čia jau ploja katučių visas Wall Street (ar plačiau imant – bankų ir finansinis sektorius), kurie iškart užuodžia irgi uždarbius.

Tai dabar pasakykite: jei taip visa reali ir finansų ekonomika džiugiai reaguoja į milijardieriaus planą, jei vidurinė klasė gauna augimo galimybę, tai kodėl manote, kad kažkokia susireikšminusi biurokratė galėjo laimėti? Juolab, kad ji siūlė tuo paties kaip prie Obamos, tik daugiau: daugiau stagnacijos, daugiau reglamentavimo, daugiau ribojimų, daugiau ekonomikos ir gyventojų interesų nepaisymo, daugiau JAV nacionalinių interesų aukojimo vardan kitų valstybių (NAFTA, NAFTA on steroids, pseudoklimatologai ir t.t.).

Galop, tas American Dream yra tai, kas JAV daro išties didžia šalimi, o ta amerikietiška svajonė reiškia laimę (pursuit of happiness yra išvis konstitucinė teisė kiekvienam piliečiui) ir praturtėjimą, jei sunkiai ir atkakliai dirbsi. O Trump tą tiesiog išlaisvina, grįždamas prie šaknų.

Jei visi uždirba, tai ko verkti? Net kitą dieną po rinkimų mano karalystės BBC World Service buvo toks pozityvus, kad pagalvojau, jog sapnuoju: net už Hilary balsavę ekspertai džiūgavo ir alpėjo, koks Trump geraširdis – antai, pvz., sugedo jo limuzinas, kažkokia šeima pavežėjo, pakeliui išsikalbėjo ir jis jų būsto paskolą padengė.

Kodėl to nebuvo rinkimų metu?

Nes ne tik neapykanta iš hilariukų sklido, bet ir Trump pasirinko save komunikuoti per trolinimą leftistinės žiniasklaidos, kuri dykai jį reklamavo, kai tik tas atakavo bet kurią politkorektiškumo dogmą – nesvarbu, kiek Trump buvo teisus ar ką išties manė, o svarbu buvo jaustis teisiam ir svarbiam, sakant, kaip išties turi būti arba prideda mąstyti (tik verslininkai yra paprastai ne tik naujų produktų kūrėjai, bet ir senų sistemų destruktoriai, kai biurokratai – konservatoriai visko seno ir siekiantys stabilaus status quo).

O dar vienas papildomas biudžeto finansavimo šaltinis visam šiam planui yra tai, ką visa leftistų orda sąmoningai ir piktybiškai iškreipia, aiškindama apie mažesnius mokesčius verslui ir turtuoliams.

Trump žino, kaip stambus verslas veikia, kaip išsiveža pelnus ir nuslepia mokesčius – pats tą darė. Jo neapgausi.

Bet jo deal su kitais turčiais ir kapitalistais, kaip lygaus su lygiais, o ne politiko, priklausomo nuo rėmėjų, yra paprastas: parsivežkite savo kapitalus atgal į tėvynę, ir jūs sumokėsite tik 15 proc. (estai, rupke, gi net daugiau moka!), nes dabar JAV korporacijų mokesčiai yra aukščiausi OECD šalių tarpe ir natūralu, kad darbai ir kapitalas išteka, o ne grįžta į JAV.

Amnestija mainais už 15 proc. – esmė tame, kad tų 15 procentų yra da-fi-ga. O jei slapstyti milžiniškas sumas offshore tampa per didelės sąnaudos, tai kodėl neinvestavus namuose, kuomet yra netgi kur dėka Donaldo stimulo plano?

Ar dabar supratote, kodėl jo taip nekenčia visas nomenklatūrinis establišmentas, ir kodėl stengiasi trukdyti kiek įmanoma? Nes jei šis planas pavyks, tai DEM partijai ateis ilgalaikis kaput. Kaip ir visam su ja susijusiam establišmentui, gyvenančiam anaiptol ne iš to triūso, kur Biblijoje minimas.

* * *

Kas dėl kitų planų, tai Donaldas dar nori perduoti valstijoms teisę į skalūnų gavybą – tą NObama buvo uždraudęs. Kas reiškia, kad valstijų biudžetai ne tik pasipildys, bet ir energetinių išteklių kaina pasaulyje kris (hello Huilo!).

Nenuostabu, kad Gazprom ir Rusija investavo tiek į propagandą, kad to neleistų (kaip ir į Hilary rinkimų kampaniją, patys apsimesdami viešojoje nuomonėje protrumpistais, matyt, pagal Kremliaus žiūrkiaus ūgį – tipiška false flag operacija) – bet JAV ne Žygaičiai, ten prerijos tiek plačios, kad neapšiksi kaip kacapiškai pratęs su paskardžiavimais ir pažvygavimais kaip lėkštos Žemaitijos.

Maža to, investicijos į gynybą reiškia JAV karinės galios atstatymą, kas yra išvis prastos naujienos paskutiniams pasaulio diktatoriams. Batka jau paskubėjo draugiškumo su Trump susirasti (Grybcė per kvaila, kad tą padarytų, galop, Lietuva vis tik NATO, tai vidinis mažos agrarinės šalies trepsintis aikštingai diktatorijėlis yra tiesiog nesvarbus reikalas tarptautinėje politikoje šiuo atveju). O va Huilo Kremliuje tai dabar ne tik kablus dar 5 cm prie savo batų didina (Doncė 5 cm aukštesnis už Baraką), bet ir maukia valerijoną, kontempliuodamas apie žiurknuodžius.

Tai čia minkštakiaušį Nobamą galėjai maustyti pažadais. Doncė yra verslininkas, kurį su Piterio tarpuvartės frajerio pontais gali tik pirmą kartą išdurti – po to dabar esamas sankcijas prisiminsi kaip laisvos prekybos sutartį buvus. O su realiai atkurta JAV karine galia joks dūmijantis metalo laužas, tempiamas pakrantėse buksyru, ar savaime užsidegantis iš sarmatos tankas, nepakonkuruos.

Čia bloga naujiena tik lietuvių nahaliavščikams, nes JAV gali ginti estus, lenkus, graikus, britus – šie dvejus procentus nuo BVP gynybai skiria, o lietuvių biudžetas staigaus padidėjimo 25 procentais iki tų 2 proc. nuo BVP paprasčiausiai nepakels, net jei bus visos tautos ir visų partijų absoliutus sutarimas.

Todėl derėtų su lenkais, kurie su Trump suderino savo politiką dar iki išrinkimo, važiuoti bučiuoti žiedo kuo skubiau prie kompanijos.

Bėda, kad ta kvaiša su frenčiumi Daukanto a. ne tik po-polsku nichtferšteinina (nes nematė sovietmečiu lenkų TV, o žiurėdavusi Piervyj Kanal Centralnovo Televidinieja, ir studijavo Maskvoje Leningrade Ždanovo akademijoje – ačiū už korekciją Liutaurui Degėsiui), bet tai dar ir santykius su pagrindiniu kaimynu ir partneriu sugadinus – priminsiu, prie Valdo Adamkaus bent kartą kas mėnesį prezidentai vienas pas kitą lankėsi neformalių vizitų, vienu lėktuvu skraidė į užsienio susitikimus, ir buvo juokaujama, ar jau kitąmet gal atkursime Rzeczpospolita Obojga Narodow (kas buvo beveik rimtas Planas B, lenkus priėmus į NATO ir ėmus abejoti Baltijos šalių galimybe tame bloke atsidurti).

Tai va tiek apie Lietuvos krašto apsaugą. Dar ten vietoje bobos su bantuku Lioleko pasiskirs Budbergytę, ir aš jau net šaipytis iš ura-patriotų bei Lietuvos (ne)gebėjimo gintis nustosiu, nes nei man gulintį smagu spardyti, nei iš vaikų saldainius (haubicų su bokseriais pavidale) atiminėti.

O kariniam-pramoniniam kompleksui Donaldo iniciatyva čia irgi yra prie širdies. Ir prie optimistinės jų ateities. Ir amerikiečių tautai – prie pasididžiavimo, kad jie ir vėl galės ginti demokratiją ne Nobelio taikos premijomis už odos spalvą, o realia karinės galios panaudojimo ir agresorių užkardymo galimybe. Jei matys tame abipusį interesą, kur jų prašys, o ne patys prašysis vardan teisingo kumbaya pacifistinio dainavimo rateliu sustojus kaip kokią labdarą pasauliui (ir kodėl mažesnės gyventojais JAV turi ginti daugiau žmonių turinčią ES, kuri gamina gi panašiai BVP?).

Galop, Secont Amendment yra ne tiek apie piliečio teisę turėti ginklą savigynai ir turėjimą atsakomybės, kad jis pats atsakingas už savo saugumą, kiek tėvų-kūrėjų idėja apie šalies nacionalinę gynybą, kas išties primiršta ir visų obamitų buvo manipuliavimu pateikiama kaip blogis (prie Obamos kaip Ilinojaus senatoriaus ši valstija tapo labiausiai nesaugia ir lyderiaujančia žmogžudystėmis po to, kai buvo uždrausta turėti ginklus savigynai).

Beje, tai yra ir priminimas Lietuvai kaip pafrontės valstybei – visuotinis karinis parengimas ir pėstininko ginkluotės namuose yra privalu ir būtinybė, o ne teisė su landsbergiukiška skystuko “ginklų kontrole“. Kaip ir jam dar nevėlu atlikti būtiną karinę tarnybą ir gauti jaunesniojo eilinio laipsnį, kad galėtų ką apie gynybą pezėti.

* * *

Na, o apie kitus Doncės pasiūlymus ir planus, tai irgi galima daug rašyti. Jei padarys bent pusę to, ką aukščiau surašiau ir manau esant svarbiausia, tai man išties kyla pagunda emigruoti iš Jungtinės Karalystės į Jungtines Valstijas.

Gal aš per didelis optimistas, bet amerikiečių laukia šviesi ateitis ir puikios galimybės. Ir jei šis keinsistinis planas išties pavyks, tai visokie kubiliai galės savo neparašytus proverbinius “vadovėlius“, kaip suvesti biudžetą nustekenus ekonomiką ir išvarius žmones į emigraciją (ne jo vieno nuopelnas, aišku – čia visas lietuviškas establišmentas pasistengė, kad tokia socialinė ir ekonominė struktūra būtų), nes, suprask, vis tiek gi Krizė, kuriai nurašysim – sučiaumoti be kečupo.

Ir va todėl dar Lietuvoje rypauja visi “progresyvūs“ paskui hilaristus.

Nors Karbauskiu kaip lietuvišku Trump variantu aš netikiu – Lietuva čia šanso išties neturi, jo planas yra nagais į save lenktas, o jo partiečiai siekia tiesiog tapti nauja nomenklatūra.

Nes išsunkiančių institucijų valstybėje tik nomenklatūra, kaip rodo praktika, ir sugeba pelnytis ir sau gyvenimą kurti – todėl vidurinė klasė po truputį negrįžtamai emigruoja (neemigruoja tik žemutinė, kuriai blogiau ar geriau išties niekur nebus, čia jau priprato ir prisitaikė vegetuoti, o elitas savo vaikus ir žmonas išsiunčia į užsienį), nes pradžioje ir užsienyje gali net žemutinėje klasėje turėti iškart daugiau.

Ir kažin, ar jūs sulauksite savo Donald Trump išvis – čia aš va jau, deja, optimizmu netrykštu.