Kad jau praeitame įraše įvertinau 2016 metų įvykius, tai jūs čia norite ir horoskopo, kokie trys esminiai dalykai iš esmės laukia pasaulio 2017 metais, mano pliušine galva, kimšta pjuvenomis, ir remiantis mano pernykščiu (kone vakarykščiu) trejetuku.

Tai teks jį papildyti, nes ne viskas telpa tik į tris – tegul būna penketas kaip pirštų ant rankos (jei nesate stalius), ir pradedame juos lankstyti, pradedant nuo to, kas man arčiau kūno (ar kur mano kūnas yra arčiausiai):

  • 1

Brexit yra neatšaukiamas, ir prasidės šios procedūros JK atsiskyrimo nuo ES jau kovo 31 dieną.

Kaip sakiau, bėdos čia yra su lyderiais: laimėjusieji elgiasi kaip maži vaikai ir niekaip neprisiima atsakomybės už pergalę ir už tos pergalės pasekmes – smunkančią ekonomiką ir eksportą, jau nusmukusį svarą, pradėjusį vėl didėti nedarbą (buvo pernai pats mažiausias po 2008 metų krizės!), prastėjančius kreditingumo rodiklius ir pasitikėjimą britų bankais (tiek pasekmės Islandijos fuckup’o, tiek ir atsiskyrimas nuo ES atima laisvo kapitalo judėjimo teises EEB rinkoje, o dar pridėkite referendumo dūzges City ir svaro riedėjimą į pietus).

Didelės ir finansavimo problemos NHS (sveikatos apsaugos sistemoje, kuri yra valstybinė), pradeda lįsti sukauptos pensijų sistemos problemos (pernai bankrutavęs drabužių pardavimo tinklas BHS išsiurbė £345mio iš privataus pensijų fondo, kas tampa NI, national insurance, galvos skausmu) ir t.t. Aišku, apie jokius “sutaupytus“ £350mio, kasdien pervedamus į NHS, jau kalbos net nėra, nors jie buvo pagrindiniu papirkimo pažadu bukam kaimo rinkėjui (valstiečiai ne tik Nice-hey).

Ir prie viso to prisideda spaudimas ne tik iš stambių vietinių, bet ir pasaulinių korporacijų dėl išskirtinių sąlygų verslui, įskaitant net jau ir vietinius maitinimo tinklus, kuriais niekada vyriausybė nesirūpino išvis. O City (finansai) ir hitech firmos reikalauja dar ir politinių teisių, kurios pjaunasi su pažadais riboti imigraciją, nes šūkis referendume ėjo Get Our Country Back (kaip skiriasi mentalitete su triumfuojančiu Make America Great Again!) – jiems dar ir išskirtinių darbo vizų reikia, kur vyriausybė būtų tik post factum aptarnaujanti paraiškas kontora.

Bendrai paėmus, geriausias scenarijus bus tame, jei britai sugebės išlaikyti status quo su ES. Bet tuomet Brexit tampa neįvykusiu projektu.

Ir kol kas EK sako britams, kad pirma tie uždaro paskui save duris, o po to beldžiasi ir jau prašo, ko iš ES norėtų (tiesa, EEB yra daugiau nei ES), nors preiskurantas su bendrabučio drausmės taisyklėmis bei statutais jau pakabintas skelbimų lentoje ir galioja kaip visiems. Šiaip juokingas irgi toks pareiškimas, nes tai reikš, kad JK iš naujo įstoja į ES (o čia britai labai aiškiai skiria Bendrąją Rinką ir EEB nuo ES!) ir dar prisijungia prie Šengeno su Maastrichtu, ko nebuvo iki Brexit, tad ir JK sienos nebekontroliuojamos, ir eurą įsivesti įsipareigoja?

Kaip nutiks politine prasme per metus, aš nežinau – nes Vokietija su Prancūzija turi savų bėdų, kad dar ir rimtai bei prioritetiškai į ES bei JK naujų santykių išsprendimą gilintųsi, o ir JK su visa sumaištimi neskubina įvykių, nes nuėję po referendumo jau prisidirbo iki ausų pernai. Formaliai turi dvejus metus, burba, kad nespės, bet atsiranda jau bambančių, kad traukti reikia vienu ypu viską ir vožtis, nei kad tęsti šią agnoniją dar dvejiems metams.

Gera vietinė naujiena – JAV prezidentas Donald Trump lankysis pas karalienę Vindzoro pilyje (kas yra šitos dinastijos sostinė).

Tuo pačiu parodant vietą ant korgių kilimėlio premjerei Kvankai, jau gavusiai šlapiu skuduru per snukį, Doncei pasiūlius jai pimpį Nigel Farange skirti JK ambasadoriumi JAV, po ko yra priversta ieškoti užpakalinių durų ir kontaktų Doncės aplinkoje (nes JK be JAV negali, kai JAV be JK, ypač po Brexit, Europoje gali apsieiti, o užsienio politikoje JAV turi Penktą laivyną ne mažiau svarbų, nei JK palaikymą kaip Tony Blair laikais, nes net Nobama iškeikė Dave Cameron dėl nesugebėjimo spręsti Sirijos problemos).

O daugiau gerų naujienų mano karalystėje ir nebus. Į nupuolusį svarą dabar investuoti jums nesiūlau, nes atsigavimui priežasčių artimu metu nesimato. Ir jei kažkaip ten britams finale bus gerai, tai reikia manyti, kad kitiems bus dar blogiau tuo metu, jei jau šitas blogai bus gerai – britus tas guodžia ir suteikia stiprybės bei stiff upper lip tam nacionaliniam keep calm and carry on.

Kaip sakė anglas Keinsas – ilgoje perspektyvoje mes visi mirę. Nors ilgoje perspektyvoje Jungtinė Karalystė atsigaus, jei dar bus Jungtinė su škotais.

  • 2

Ir čia būtina todėl kalba apie JAV ir kas bus su Donald Trump valdžioje. Ir iš pradžių bus puiku – visur tvyro optimizmas (tik ne lietuvių leftistukų bei visokių hilariukų tikėjimo bažnyčiose, investavusių save laike, emocijose ir pastangose Doncės nekentimui ir korumpuotos piktos bei kerštingos manipuliatorės Kilerės liaupsinimui), ir apie tai rašiau, tai nesikartosiu.

Kas vis tik blogai tame plane, ko nerašiau?

Mažesni mokesčiai, mažesnis reguliavimas ir didelės viešosios išlaidos – tai yra ne šiaip liberalizmas, kurį Lietuvoje fašistuojantys (žr. apibrėžimą, o ne sovietinę propagandą) tipai bando užgniaužti, kliedėdami, kad ir Doncė prieš jį, bet išties toks Reigonomikos deja vu, juolab, kad į jo patarėjų tarpą įtraukti asmenys dar nuo tų laikų arba buvę protege iš tų laikų veteranų – t.y. visiškai žinantys, kaip ir kas padaroma.

Ir ne, Ronald Reagan nebuvo tas konservatorius kubiloidas™, kuriam biudžetą suvesti buvo svarbiausiu uždaviniu – prie Ronsio deficitas išaugo 65 proc., tad pinigais jis gerai pasitaškė, bet kadangi tai buvo mokesčių mokėtojų pinigai, kurie buvo išleisti tų pačių mokesčių mokėtojų labui (skirtingai nuo demokratų, kurie pinigus paprastai nusavina saviems), tai mokesčių mokėtojai labai tuomet ir neverkė, o pasididžiavimas laimėjus Šaltąjį Karą ir sugriovus Blogio Imperiją buvo tai, apie ką kalba ir Donald savo MAGA šūkiu.

Tai jei Ronsiui pavyko, kodėl gali nepavykti Doncei?

Nes visada reikia į kontekstą žiūrėti ir sąlygas – prie Ronald Reagan jos buvo palankios įgyvendinti visus planus: aukšta infliacija, žema nacionalinė skola. Kai prie Donald Trump yra tai, ko siekė Reignonomika: nulinės palūkanos bei panaši infliacija ir BVP jau viršijanti nacionalinė skola – visiškai priešinga situacija.

Kitaip tariant, palūkanos gali tik kilti, o tai nėra ekonomikos stimulas per se, kaip ir skolos dar didinti iš esmės nėra kaip, nes rezervai išnaudoti (nors GOPnykai prie Reigonomikos tą pradėjo, bet po to nei vienas prezidentas, DEMonų ar GOPnykų, nesistengė jos mažinti sąmoningai, nebent įplaukų perteklius įvyksta dėl ekonomikos pakilimo fazės, ir net vyriausybė turėjo keletą veiklos sutrikimų, eidami lock-out dėl continuous resolution, nes vis Prezidentas su Kongresu nesusitardavę dėl deficito padidinimo padefaultu).

Bet taip nutiks dar ne iškart, todėl 2017 metai su Donce gali būti happy times again. Todėl jei britai lauks jų “kažkada“, tai amerikiečiai sulauks Kalėdų gerokai anksčiau.

Jei ne… bet apie tai gale, nes jums dar juk rūpi ir Lietuva?

  • 3

Lietuvoje toliau sėkmingai bus diegiamas fašistinis modelis ir žudomas liberalizmas.

Ir čia turiu iškart priminti apibrėžimą, kad nustotumėte purtytis šios sąvokos, nes išties prie fašizmo nesvarbu, iš kurios pusės jis pareina: dešiniųjų – kaip nacizmas, ar kairiųjų – kaip nacional-socializmas (dešiniems svarbu nacional, o kairiems socializmas) ir bolševizmas (rusofašistai dabar).

Svarbiausia yra dar Diučės duotas aiškus fašizmo (o tai iš jų parėjo) apibrėžimas – viskas valstybės, ir nieko, kas ne valstybės. Antanas Smetona buvo skystukas, bet dėl to Tautos Vado titulo sovietiniai istorikai todėl leido jį irgi apšaukti fašistiniu režimu, nors iki fašizmo ten trūko gerokai, kaip ir jam pačiam iki drąsos.

Bet fašizmas be fašizmo įvardinimo išties imponuoja tiek kairiesiems intelektualams (kurių ir Lietuvos Banke rasite, ir ypač jie siekia nukuodinti jums finansų sistemą, kur ECB nėra jiems rankų surišęs kaip euro atveju), tiek ir dešiniesiems patriotams (visi tie tautiniai kostiumėliai, talibaniška pseudokatalikų moralė bei graibstymas už kiaušialąsčių ir kepenų su kepeniais), tiek ir neintelektualams “paprastiems žmonėms“, kuriems ir valstietis yra politikas, ir karvė benchmark IQ.

Kadangi žmonės paprastai bėga į laisvę, ir jei tas bėgimas užspaustas ir uždraustas, tai susikaupus energijai jie pradeda revoliucijas už laisvę, tad kova su liberalizmu darbo, kapitalo ir žemės veiksnių bei jų kaip išteklių srityse realiai ne tik nemažins emigracijos, bet ir dar labiau padidins socialinę atskirtį per išsunkiančių institucijų sustiprinimą – tie visi administraciniai pokyčiai ir papyarintos reformos yra iš esmės tik esamų svertų persidalinimas ir rinkų monopolizavimas (kas įeina ir į Ramsiaus planus).

Apie emigracijos stabdymo priemones jau irgi rašiau – čia švedai prieš šimtą metų tą išsityrė ir prisitaikė (beje, vadovaujant liberalų profesoriui). O kažką kalbėti apie gebėjimą šaliai dar ir gintis nuo hibridinio karo ar invazijos grėsmių net ir neišeina, tai nors bus kažkokie sąjungininkų elementai formaliam atbaidymui – ne tvoros, bet klombos kelyje, kurias ir apeiti galima. Bent jau nuramina vietinius čiabuvius, kad NATO apgins – tie mažiau kelia klausimų dėl krašto apsaugos finansavimo ir nacionalinio saugumo.

O ekonomikoje nieko paguodžiančio jums irgi nematau, nors gal porą užsienio bendrovių filijalų prisitraukti ir bus lengviau, kada kanclere Milda Dargužaitė, buvusi tokios traukėjų kontoros galva, dabar ima dirbti, nes per ją pablatu bus kažkas telefonine teise patvarkoma ir sutvarkoma – ir kas yra man klaikiai ironiška bežiūrint iš šalies.

  • 4

Europa šurmuliuos toliau: pabėgėliai kaip hibridinės invazinės pajėgos, teroristiniai aktai, kurių galima išvengti, bet politinė valia draudžia arba tos valios nebėra, rinkimai ir radikalai Vokietijoje ir Prancūzijoje, finansinės bankų problemos Italijoje, kurios gali virsti griūtimi, merdėjanti finansiškai ir ekonomiškai Graikija, nesueinanti viešųjų finansų buhalterija Airijoje, keltų tigrą paversianti lotyne kiaule – galima kiekvienoje šalyje rasti savų nacionalinių bėdų, kurios visumoje yra didelė konsoliduota ir ES bėda.

Ir kad dėl to vis mažiau bus Europoje ir pačios ES, tai irgi liūdna man, kaip ES federalistui. Juolab, kad tai yra ne tik pabėgėlių krizė, kas iš esmės yra negebėjimas transeuropiniu mąstu susitarti kaip ES visuma dėl sienų kontrolės, teisėtvarkos veikimo ir socialinės srities koordinavimo.

Tai yra ir politinė strategijos krizė, kuomet Brexit tampa akstinu griauti ES ir kitoms narėms, net jei britai šiuo metu ir nieko iš proceso neišlošia – vis dar JK ekonomika yra patraukli kaip pavyzdys ir rinka didesnei daliai Europos (Londonas – penktasis prancūzų miestas pasaulyje, tad ne tik apie nuskurėlius rytų europiečius kalba), kurią lenkia tik Vokietija, tačiau pastaroji yra visų pirma eksportuojanti šalis, tad ne pardavimų joje rinka, o antra – visiškai nepajėgi kaip rinka ir ekonomika integruoti imigrantų vardan savo ekonominio gerbūvio ir tų American Dream įgyvendinimo, ką realiai vis tik duoda JK infrastruktūra, tradicijos ir institucinis bei verslo know-how šiuo klausimu (britai buvo didžiausi imperialistai ir kolonistai, kai vokiečiams šis plėtimasis link Liebensraum baigėsi abu kartus tragiškai).

Žodžiu, pridėjus dar finansines bėdas, kurios gali griūtimi per italų bankus prasieiti per Europą, kaip ir nenoras sutvarkyti galop graikų skolas ir vokiečių buką godumą (jie dabar vien iš perskolinimo palūkanų sunkia naudą kaip erkės, graikus parazitais vadindami; čia kaip su investicijų nukuodinimu Lietuvoje, kur ir pinigus iš tavęs atima, ir dar pajamų mokesčiais išlaidas po sumokėtų mokesčių apdeda, jei norėsi ir turėsi dar ką investuoti, ir dar elitiniu vagimi išvadina – džiugu, kad su €67/mėn. vidutinių įmokų žmogus elito vardą gali nusipirkti Lietuvoje), tai gerų perspektyvų eurui nežadu irgi.

Beje, graikus iš eurozonos išmesk – pasitikėjimas euru smuks dar labiau, nei dabar ECB bandant pumpuoti jūsų visų pinigus vokiečių pensininkams, skolą kabinant ant graikų.

Proveržio ES ekonomikoje irgi nenusimato, bet gali būti dar ir blogiau, aišku.

  • 5

Tai kas dar blogiau??? – klausiate Munko “Klyksmo“ pozoje.

Tarpas nuo 1998 metų krizės iki 2008 metų krizės buvo 10 metų. Gali būti, kad 2017 metai yra paskutiniai metai iki dar vienos pasaulinės krizės – jei taip duosi atlasinę nosinaitę verksniams hilariukams kamputyje išsipūsti nosytes ir patylėti minutėlę, tai Doncės atėjimas šiais metais krizę gali ir nutolinti, nes tas vis belaukiamos gerovės laikotarpis ir lėtinis atsigavimas užsitęsė.

“- Sūsliką matai? Aš irgi ne. Bet jis ten yra.“ – sakė dembelis, žvelgdamas į pievą, dūchui rusiškame filme “DMB“.

Ir tai reiškia, kad krizė mostelėti gali ir kitąmet, gali nors ir rytoj. Gal prasidės kaip tik nuo italų. Gal nuo britų, kai Anglijos Bankas nepajėgs palaikyti svaro kurso netgi 1:1 su euro po kovo 31 dienos. Gal pareis iš kinų ar japonų, kaip irgi jau buvę ne praeitoje, o prieš tai buvusioje krizėje, beje, irgi gerai smogusioje per nekilnojamą turtą kaip ir pastaroji.

Esmė dėl to nematomo sūsliko tame, kad kada įvyksta kataklizmai gamtoje, tai visa potenciali sukaupta energija virsta kinetine visa griaunančia savo kelyje. Žmonijos kataklizmuose, kada susikaupia tos bėdos ir ta “finansinė bloga energija“, kitąkart galima procesą pakreipti arba sustabdyti – iš čia ir yra debatų dėl klimato kaitos esmė, nes kad kinta, tai akivaizdu, tik klausimas, kieno kaltė, ir jei jau žmonijos, tai ką padaryti, kad tą galima būtų sustabdyti, tikint, kad žmonija yra įgali tą padaryti (ganėtinai arogantiškas tikėjimas).

Bet vokiečiai taip 1956 metais išgelbėti nuo pasikartojačio žlugimo, kuris buvo jiems prancūzų primestas po Pirmojo Pasaulinio karo (visa ta hiperinfliacija, ekonomikos stagnacija, masinis nedarbas ir t.t.) – skirtingai nuo Versalio sutarties, tuomet vis tik pasimokė ir Londone nubraukė Vokietijai 60 proc. visų jos sukauptų karinių skolų, o likusius apmokėjo Dėdė Semas per Maršalo planą iš už Atlanto (štai ir visas finansinis pagrindas vokiečių ekonominiam atsigavimo stebuklui, kurio jie nenori dabar niekaip leisti graikams, bet apsimeta, kad jie patys sau taip, suprask, atsigavo po Trečiojo Reicho ir valstybės totalaus žlugimo).

Finansinėse krizėse irgi taip, kad kažkuriuo momentu, siekiant apsaugoti visą sistemą nuo totalaus žlugimo, imamasi kažkurio begriūsiančio elemento gelbėjimo ir domino efekto stabdymo: 1998 metais Wallstreet išpirko investicinius bankus, o 2008 metais centrinis bankas (Fed) išpirko Wallstreet‘ą – klausimas, kas per ateinančią gelbės jau centrinį banką, kuris sukaupė visą tą blogą “finansų energiją“ ir skolas?

Gali būti, kad fašizmo (primenu vėl – itališko, ne Trečio Reicho modelio, arba valstybinio kapitalizmo ekonomikoje su politikoje esančiu totalitarizmu ir pasirengimu panaudoti jėgą) slinkimas Lietuvoje iš esmės yra tokių visuminių giluminių procesų indikatorius. Pažiūrėkite, juk net premjeras – iš jėgos struktūrų, o oligarchas rūpinasi valstybinės reikšmės projektais, kai VST goblinai taip ir nepanaikinti ir yra paramilitarinės pajėgos numalšinti bet kokios revoliucijos užuomazgas, nuo kurios saugo dar ir emigracija kaip įtampos vidaus rinkoje ir visuomenėje nuleidimo vožtuvas.

Gali būti, kad tai, kas nutiko Kretoje, Islandijoje ir Graikijoje, ir kas dabar vyksta Indijoje, kada turi pinigų banke, bet negali jų pasiimti, nes valstybė tą teisę apribojo, gali tapti klaikia realybe ir plačiau Europoje. Sako, kad jau 2008 metais JK tai buvo tik dienų klausimas, kada bus pradėta riboti pinigų išėmimus per bankomatus – bet ir vėl Dėdė Semas anapus Atlanto laiku išpirko prisidirbusius “berniukus“ per visą tą bail out, kas užtikrino ir kreditingumą šioje pusėje Atlanto ir City’je (Europos investicinių bankų sostinė tuomet, ir pasaulio investicinių bankų sostinė dabar), ir kas, savo ruožtu, išgelbėjo ir Europos finansų sistemą, priinvestavusią sočiai į JAV nebevertybinius išvestinius popierius.

Jei su krize susidurs Doncė pagal jo turimą Reigonomikos planą, tai ką reikš?

Vardan populizmo – atsisakymas liberalizmo (retorikoje globalizacija jau per rinkimus pasmerkta) ir finansų rinkų dar didesnė priverstinė kontrolė ir milžiniškas dolerių atspausdinimas Fed’ui gelbėti? Prispausdinti dolerių tai gali, bet pasitikėjimas šia valiuta, kuri yra pasaulinė rezervinė valiuta, žlugs. Ir ateis išties dolerio galas, kaip rusų propagandonai pursloja ir horoskopuoja ne vieną dešimtmetį, nors tuo tarpu žlunga rublis, o jie patys dolerį garbina ir stvarsto.

Nes iš esmės galima sakyti, kad doleris ir dabar nėra tikra pasaulinė valiuta, nors ir absoliučiai dominuojanti – per TVF tuo yra SDR (special drawing rights), ką sudaro 5 valiutos: doleris, euras, svaras, remnimbi ir jena – jei krizė vėl, tai doleris tampa fantiku; euras susijęs su doleriu, ir netgi Europoje finansai braška; svaras įtaką praranda dėl Brexit ir dolerio kritimo; kinai eksportą varo už dolerius, kurie tampa fantikais, primenu; japonai šiame kinų-amerikiečių meilės šokyje su žvakute stovi, bet žvakės nevertos žaidimo, o jų nacionalinė skola yra dukart didesnė už BVP.

Koks ten filmas buvo – “Diena, kai sustojo Žemė“? Money makes the World turn round – bet kai money tampa phony, tai sukimasis sustos. Tai panašiai taip nutiks ir per ateinančią krizę. Didžiosios Depresija su Recesija pasirodys tik dviem mergaičiukėmis su baltais bantukais kasytėse, palyginus.

Formaliai planetos finansus išgelbės liberalų nekentėjų prakeiktas TVF, pradėjęs visų pirma Fed’o bail out per SDR, bet tai bus apie 6-8 mėnesių techninis procesas, kol Fed su ECB savo vekselius pasikūkčiodami pasirašinės, dar ir ego susimažinę, nes iš pradžių bus didelis krizės masto neigimas ir visokių fašistuojančių (tiek tautiškai patriotiškai nusiteikusių nacionalistų iš dešinės, tiek ir antiglobalistų bei antikapitalistų iš kairės) politikierių spaudimas išlaikyti menamą šalių suverenitetą ar gelbėtis nuo to patiems vieniems, todėl biurokratinė procedūra su ECB išsitęs dar ir laike.

Bet geriausia pasukioti pirštą prie smilkinio, aišku, ir man pasakyti, kad gerai aš čia vizijų prisižiūrėjau, smagiai Naujametę naktį atšventęs. Vien tik doom and gloom, nors dar ir nebūtinai 2017.

Tai ir paklausome ūpui pakelti nuo kalniuko į prarają riedančių akmenukų iš Brexit karalystės:

O mano tuomet klausimas jums: jei visa tai yra blėnys ir nieko panašaus nenusimato, tai suprantu – rašyti ta tema daugiau nėra ko, tikintis kaip kokiam krugmanui su rubini, kad gal tos apokalipsės prognozės vieną dieną pagaliau vėl pataikys, nes juk ir sustojęs laikrodis dukart paroje laiką gerai parodo.

Bet jei tokia galimybė tikėtina, ir scenarijai visai realūs, tai kaip apsisaugoti ir ką daryti – verta šia linkme man kažką išdėstyti, ar patys mane pamokyti dar galite?

Būčiau dėkingas, likčiau skolingas (gal netgi amžinai skolingas kaip Romos valstybės skolos, kurias “apmokėjo“ Tamsieji Amžiai, geruosius aktyvus tuomet romėnams laikinai perkėlus į Konstantinopolį ir Bizantijos imperiją).

Kitaip tariant, nieko naujo po šia saule, o Renesansas buvo visas iš obligacijų ir bankrotų finansuotas, ir trečdalį prisiveisusios populiacijos Europoje jau gerokai vėliau tik juodasis maras, o ne su Medici, Rokfeleriais, masonais ar TVF iliuminačiais susiję finansų rinkų kataklizmai nušniojo, kas išties, kai pagalvoji, tai juk yra Geroji Naujiena, ar ne?

* * *

Diskusiją su dr Raimondu Kuodžiu galite stebėti (ir dalyvauti joje) jo Facebook įraše.