Aš suprantu, kad Lietuva – depresijos žemė, todėl rašydamas prognozes 2017 metams ir ironiškai muzikinį klipą įdėjau, ir netgi optimizmui specialiai sukelti po juo kelias pastraipas, kad, kaip rodo istorija, ir didžiausių krizių metais žmonės kūrė bei gimdė ir augino vaikus, o pasaulis fiziškai nesustojo suktis.

Galop, šitiek per praeitą šimtmetį virsmų išgyvenusiai Lietuvai, kai gal seneliai ir tėvai kai kurių prisimena istorinius tiesog valstybinio masto kataklizminius pokyčius (aš paskaičiavau, kad mano tėvas 1942 metų gimimo patyrė 8 pinigų reformas!), tai neklizmuos ir sakys, kad – paduok tą krizę, kalsim jai į… kaip Doncė siūlo!

Tai ne. Apokalipsė, barstomės makaules pelenais, susisupam į baltas marškas ir kėblinam smėlio kalnelio link.

Ir jei kas sugebėjo netgi viską perskaityti (dėl ko buvau skeptiškas iš pat pradžių), tai vis tiek neišgirdau nieko panašaus, kad, suprask, klysti, nes va – a, b, c todėl. Geriausias čia buvo tik norėjimas, kad aš geriau jau klysčiau, bet vėlgi, matau – koks negatyvas, kad čia aš prašaunu! Nes šiaip jau viskas – tik išties fatališkas susitaikymas su tuo doom and gloom.

Tad sutarkime taip: be panikos, ir jei aš esu teisus (negirdžiu prieštaravimų – kur jūsų rankos?!), tai aptariam, ką ir kaip daryti, kad ateinančiai krizei būtų galima pasirengti, gerai?

* * *

Pirma, tai manau, kad įrašas skirtas tiems, kas nėra maži vaikai, t.y. tie, kurie jei sako, kad “OK, perskaičiau, nieko nedarau“, tai turi omeny, kad ir taip tą daro, tai nėra ko parintis ir kažką labai keisti, o ne tie, kurie nieko nedaro, nes ai, gal praneš pro šalį, o jei ne, tai kažkas kitas jais pasirūpins, įskaitant mamą-Sodrą, kuri yra papudruotas lavonėlis.

Antra, JK problemos jums gal nebus aktualios, kad tą punktą iš penketo aptarinėčiau. Pamiršau tik paminėti praeitame įraše, kad atsistatydino gi pernai į metų galą Bank of England galva (visai ne dėl Brexit, o dėl £20 banknoto nesusipratimų – naują plastikinį £5 jau turime, ir ant jo pasikeitė nugarinėje pusėje žymus žmogus, nes moterų, neskaitant karalienės ant visų, neliko, o atsirado Sir Winston Churchill).

Kadangi esu Facebook publikavęs tokią insider info iš vienos iš 12 BoE valdybos patarėjų, kad LIBOR jis nekels iki mirties, tai dabar tokios garantijos nebeliko – aktualu tiems, kurie investuoja į nekilnojamą turtą JK, nes tai tiesiogiai susiję su paskolų kaina. Kitiems – tiesiog bent pirmą pusmetį tikrai nepatariu spekuliuoti su svaro kursu, nes į viršų nenusimato, kai žemyn dar ir kaip tikėtina.

Ir tiems, kurie ketinate imigruoti kaip apsisaugojimui nuo Lietuvos bėdų ir piktų bei kerštingų fašistuojančios valdžios, tai paskubėkite iki kovo 31 dienos, nes po to gali durys užsiverti panosėje. Ekonominė situacija negerėja, nors minimumą kels nuo balandžio, o mažiausias nedarbas buvo tik pernai, dabar pradėjęs po truputį vėl augti (Brexit is Brexit, kaip sakė premjerė Kvanka – nepainioti su JAV pirma ponia Ivanka). Darbų vis dar yra, nors uždarbiai irgi pasmuko.

* * *

Tad einu prie antro punkto, kas susiję su JAV. Jei į ten spėsite įsmukti – puiku. Dabar šie metai turėtų būti palankūs naujai atvykusiems imigrantams, ypač statybų sektoriuje. Ir nesvarbu, ką kliedėjo hilariukai, ir ne todėl, kad reiks statyti Trump Wall su Meksika – turėtų būti daug investicijų į infrastruktūros atkūrimą, o tai reiškia daug darbo vietų. Kas paveiks teigiamai ir paslaugų ekonomiką, nes statybininkams reiks valgyti, o po to leisti pinigus pramogoms, pirkti namus ir automobilius ir pan. – žodžiu, happy times again.

Į dolerį investuoti, ponai spekuliantai, aš irgi pavėlavau – jis pašoko po Kilerės pralaimėjimo. Bet jei norite apsaugoti dalį euro ir svarų (kaip aš ir kolegos imigrantai) santaupų, tai doleris tam atrodo vis dar palanki opcija. Tiesa, uždirbti iš to jau nelabai šviečiasi, nebent, po kovo 31 dienos svaras dar 30 proc. praras kaip po referendumo.

Ką ir aš pats padarysiu, tik primenu, kad visų kiaušų neverta dėti į vieną ragažę, ir kad jei aš šitoje prognozėje pats prašausiu, tai ne mane už kiaušų griebti dėl to atvarykite, bet turėkite kiaušų susitaikyti ir stiff upper lip, ir tegul paguodžia, kad ir aš prašoviau, gerai? Bet tikrai dalį konvertuosiu jau kitą mėnesį.

* * *

O dabar tai, kas jums aktualiausia, įtariu – šalelė mylima vardu Lietuva, brangi tu mano, tėvyne, ypač po euro įvedimo ir svaro smukimo.

Visumoje, aš nematau nei pats jokių ten perspektyvų (betgi ne nuo vakar), nei kažką teigiamo jums artimoje ateityje įžiūriu, ir todėl galiu patarti labai gerai su savimi pasitarti, ko jūs gyvenime norite, ir jei Lietuva per maža jūsų grandiozinėms svajonėms – maukite iš ten nesidairydami.

Trumpai, tai dvi politinės rizikos, nekalbant net apie ekonomiką:

  1. išorinė – Rusijos invazijos grėsmė vis dar reali;
  2. vidinė – valstiečiai valdžioje prie skystukų bevertės opozicijos su nusiteikimu įvesti kuo daugiau draudimų neesminiams ir neprioritetiniams valstybės uždaviniams (šie yra trys: krašto apsauga, emigracijos sustabdymas, nebenusavinanti ir skaidrių principų mokesčių sistema) be jokios ateities Lietuvos vizijos ir proveržio galimybės (atvirų institucijų demokratija, konkurencija rinkoje ir… taip, tikrasis liberalizmas, su kuriuo dabar kaip tik kovojama ne nuo to galo, tik dar labiau įtvirtinant socialinę atskirtį ir monopolizuojant rinką bei įvedant dar daugiau korupcinės valstybės, o ne laisvos rinkos, kontroliuojamo kapitalizmo).

Kaip nuo to apsisaugoti, pasakykite? Gal nusipirkti šautuvą? Nemokėti mokesčių ir susikurti autonominį ir visiškai anarchistinį savo aplinkos pasaulį? Ir tikėtis, kad jei ne nuo ruso, tai nuo savo valstybės prievartos aparato (o prie fašizmo jis visada stiprinamas) apsisaugosi kaip koks JAV hillbilly? Tai net grumpy dzūkas™ Romas “Batka Mahno“ Sadauskas-Kvietkevičius turėjo savo kacinus troboje uždaryti, kad caras neišglušytų.

* * *

Bet jei turite daug atsikalbinėjimų neišvykti, o likti, tai tuomet žiūrim, ką galite padaryti.

Pirmiausia, tikiuosi, kad gyvenate ne pagal pajamas ir, juolab, ne į skolą (virš pajamų)? Tai reiškia, kad kiekvieno mėnesio gale jums kažkiek eurų atlieka, o ne išleidžiate viską nuo-iki, todėl gyvenate žemiau pajamų.

Kam sutaupytus išleidžiate, čia yra jūsų reikalas. Jei išleidžiate kelionėms, kas dabar itin populiaru lietuvių tarpe, tarsi pasąmoningas bėgimas nuo tos visos depresijos tėvynėje ir supratimas, kad perspektyvų šalyje menkai ir jos nedžiugina, tai nors plataus pasaulio pamatysiu – tai yra puiku. Galop, prieš mirtį lieka prisiminimai, o ne pinigai svarbu. Todėl jei išleidžiate nuo-iki, įskaitant keliones, tai ir iš to fondo nėra ko riboti tolimesniems patarimams, nes bus tik frustracija ir mažiau gerų kelionių prisiminimų.

Tad jei sutaupote, tai galvokite, kam juos tinkamai investuoti.

Maisto atsargų gerai turėti savaitei konservų pavidalu, kaip ir vandens buteliuose trims dienoms – valgyti neprašo ir nesiprašo. Nes bet kokios suirutės atveju visada geriau turėti atsargų, nei piktintis, kad valdžia nepasirūpino – karas, žemės drebėjimas, uraganas, revoliucija.

Mažai tikėtini, bet nereiškia, kad neįtikėtini – kanalizacijos sprogimas Vilniuje irgi nei vieno mero iki Remigijais Šimašiaus nebuvo planuotas ir jam nebuvo pasiruošta, tai padėkokite, kad su tokiu incidentu dar taip greitai ir operatyviai susitvarkė (kiek daugiabučių šūde, atsiprašant, būtų paskendę, jei užsukę būtų nuotekas – esu tą patyręs kartą Tyzenhauzų gatvėje pirmame aukšte, kai daugiabutyje užkišo kažkoks prietranka kanalizaciją… agurkų stiklainiu).

O jei įsigysite ginklą – tai irgi puiku. Nesvarbu, bus karas ar ne, bet namai be šaunamojo ginklo nėra tiek saugūs, kiek su juo. Po lova pasikiškite dar ir japonišką kardą – kirvis taip neatbaido plėšikų, kiek skustuvo aštrumo metrinės geležtės blykstelėjimas mėnulio šviesoje. Nes jei prasidės plėšikavimai kaip New Orleans, tai apie ginklus galvoti bus per vėlu. O jei neprasidės, tai toliau sau miegosite ramiau. Nebent karate mokate geriau už mane.

* * *

Na, o toliau finansiniai dalykai.

Net jei ir susimokėję viską, kas priklauso VMI ir Sodrai, tai nesate apsaugoti nuo jų rankos, kad neužblokuos sąskaitos banke ir nenurašys pinigų. Man taip yra nutikę, ir tikrai nedžiugino, kad po kelių dienų viską atgal sugrąžino – administracinius pavedimo mokesčius bankai vis tiek nuskaičiavo, nes jiems nesvarbu, teisus tu ar VMI, o pavedimai įvyko.

Antra, patys bankai, kaip rodo istorija Lietuvoje, kažkodėl užsidaro netikėtai. O tai reiškia, kad turėti sąskaitoje pinigų daugiau, nei būtina sumokėti būsto paskolą ir komunalinius, galima su sąlyga, kad savaitei reikiamus pinigus tiesiog tingite kišenėje nešiotis, todėl atsiskaitote kortele. Už jūsų lėšas banko sąskaitoje bankai palūkanų nebemoka, o administracinius mokesčius už tai, kad jiems davėte savo pinigais naudotis, tai susirenka, nes, kaip sakė apie tų mokesčių pagrįstumą ekonomistu apsimetantis banko PR atstovas Nerijus Mačiulis – “o bankomatas kieno?“

Nei Kretos, nei Graikijos, nei Indijos (kaip ir postsovietinių net ne vienos savo laiku) gyventojai nesitikėjo, kad jie gali turėti pinigų sąskaitose, ir bankai gali būti veikiantys, ne bankrutavęs, nes aktyvai ne mažesni už pasyvus, bet – iš bankomato nepasiimsi arba duos tik pavalgymui šiandien.

Todėl turėkite grynų bent savaitei atsidėję. Kiek reikia – tai ne ta suma, į kurią įeina būsto paskola ir komunaliniai, nes jei jie yra banko sąskaitoje, tai bankas pasiims pats, kiek jam esate skolingi, o jei dar dirbs, tai komunalinius pervesite, arba nepasius negavę.

* * *

Dar atliko grynų?

Pirkite ne vien eurus. Pirkite baksusœ™ buvo mano tokia budinti frazė internetuose prieš keletą metų, bet dabar vėl aktuali. Doleriai geri ne tik kelionėse, kur imami mieliau už eurus – jais ir su “buriatų vaikais“ atsiskaitysite invazijos atveju. Ir nuo euro kataliklizmų apsidrausite. Nebent vis dar verkiate Hilarės ir labai nekenčiate Doncės, tai nepirkite – kitiems daugiau liks ir kainos nesukelsite.

Dar atliko? Tai apie 10-15 proc. investicijų siūlau laikyti aukse. Nes vien tik auksas valdo mus. Ir ne aukso sertifikate, kurį išduoda bankas, kuriame tas auksas padėtas, o ne aukse kaip metale rankose. Nes allocated gold yra netapatu fiziniam auksui.

Tai kaip depozitas banke: maža to, kad bankas gali būti mokus, bet riboti išdavimą, tai dar ir pinigų multiplikatorius veikia per komercinio banko gebėjimą gaminti pinigus rinkoje jų kiekį padidinant maždaug penkiskart. Tai čia prieš kelis šimtus metų taip buvo, kad bankai išduodavo paskolų tik turimų depozitų sumai, pasiimdami palūkanų skirtumą ir iš to gyvendami – dabartinė bankininkystė gerokai sudėtingesnė, ir kai skaitote apie keliamus centrinio banko reikalvimus procentais nuo kapitalo ar dar ko nors komerciniams dėl pakankamumo, tai maždaug įsivaizduojate, kiek menkai tereikia jiems depozito (5-8 proc.) visam tam paskolų (ir pinigų) gamybos procesui.

Ir panašiai yra su auksu – auksas tai bus banko saugykloje, bet jums jo niekas neduos, kaip ir iš bankomato neišduos banknotų, kad ir kiek ten kortelę kaišiosite. Galop, jūsų auksui gali būti išduota nors 10 tokių sertifikatų, ir pirmas gal ir atgautų (teoriškai), bet kitiems liktų šnipštas. Jei netikite, tai dabar su savo turimu aukso sertifikatu, kai bankas puikiausiai veikia ir nėra jokios krizės, nueikite ir pasiimkite tą auksą gryna forma. Ir man papasakosite, kaip sekėsi, gerai?

Žmonės, kurie turi aukso, ir padeda saugoti jį ne į bankus ar banko seifus bankuose, kur bus apribotas priėjimas. Jie patiki privatiems seifams (seifą namie pinigams ir ginklas tikrai dera turėti, o ne į čiužinį farširuoti) ir privatiems saugotojams (šveicarai savo atomines slėptuves kalnuose tam pritaiko). Tokiems saugotojams kataliklizmai ir finansinės suirutės yra visai nusišvilpti – jų veikla nėra komercinė ar investicinė bankininkystė, jie pinigus iš saugojimo gauna.

Nes jei bankui bus striuka, tai jis pirmiau sudegins depozitus, o po to pasinaudos jūsų auksu, saugomu jo saugyklose, kol gaus per nagus, bet bus per vėlu. Beje, ES jau priimta direktyva, kad nuo pernai gali bankai pakankamumui užtikrinti depozitus panaudoti. Aišku, ten su sąlyga, kad po to grąžins, bet jei force majore, tai bankomatas banko, ir tavo pinigai irgi jau banko.

Dar patarčiau aukso turėti “smulkiomis kupiūromis“, o ne 999.9 prabos trojos uncijos plytą. Nes jei reiks išsikeisti į maistą ar medikamentus, tai smulkesne mokėjimo priemone atsiskaityti daug patogiau. Kryžiaus žygių laikais tamplieriai tokius standartinius netgi žiedus turėjo – varai sau keliu Europa-Jeruzalė, ir pakeiti arklį už žiedą, kai nuvarai jau jį iki putų.

Tad juvelyrika ir dabar gerai. Tiesiog atminkite, kad praba Lietuvoje turi būti ne mažesnė nei 585, nes mažesnės prabos dirbiniai laikomi metalo laužu ir jų funkcinė paskirtis prabuotojų sunaikinama į beformį metalo gniužulą. O žiedai ar papuošalai parduodant kitąkart dar perkami dėl jų paskirties, o ne vien aukso (ar sidabro bei platinos) kainos. Ir savo moterį pradžiuginsite. Kaip ir investicija, ir dosnumas širdies begalinis.

Auksas išties tėra metalas, o ne finansinė priemonė dabar (o aukso sertifikatai tokie patys vertybiniai popieriai spekuliacijoms, kaip ir obligacijos, akcijos ir pan.) – dabar visi gi fantikais kasdien atsiskaito. Bet auksas vis dar bus vertinamas, kai fantikai taps tik fantikais (numizmatai irgi ne visus kolekcijai ima). Todėl ir sakau – apie 10-15 procentų, o ne daugiau, nes kam šaldyti pinigus veltui?

Na, o paskutinį pasiūlymą investicijai dar gavau Facebook iš Gintaro Zdebskio – spiritas. Nuo sovietų laikų visi pamena, kad tikra valiuta buvo ne rublis, o puslitris. Tad dalis turto alkoholiniais gėrimais yra visai gera mintis: ir žaizdas pradezifekuosi, ir vidiniam vartojimui gerai, ir musulmonams to nereikia (tiesa, buriatų vaikamsœ™ to reikia dar labiau nei jums).

Galop, gero viskio kolekcija džiugins ir pensijoje, net jei nieko neįvyks. Su meno kūriniais taigi visaip būna, o ir investicija į juos yra savotiškas ir ganėtinai sofistikuotas verslas. Ir krizės atveju meno kūriniai, kaip ir jachtos ar kitos prabangos prekės, nuvertėja nežmoniškai – nes niekam to nebereikia. Arabiškas ristūnas net plūgo nepatemps, tarp kitko.

* * *

Patarimai šie yra bendriniai, aišku, tad labai svarbu, kokios jūsų pajamos, kokios būtinos išlaidos, kokie įsipareigojimai (kuriuos iš jų suirutės ar krizės atveju galima tiesiog ignoruoti), koks turimas turtas ir kokie planai ateičiai. Veiksnių čia daugiau, nei kad vienaip ar kitaip pasikeitęs aplinkos kontekstas, suprantama. Apie investicijas į nekilnojamąjį turtą šiame kontekste – dar tiek prirašyčiau, tai nerašysiu nieko.

Tai tiek apie apokaliptinį scenarijų. Savo asmeniniams kataklizmams (ligos, mirtys, nelaimingi atsitikimai, nedarbas, bankrotas, skyrybos ir pan.) gi patys gal žinote kaip pasirengti ir apsisaugoti – kas aš toks, kad aiškinčiau? Bet aš nuoširdžiai tikiuosi, kad ūpą po praeito įrašo pakėliau.

O pabaigai apie skolas ir pinigus jūreiviška dainuška, nes metas man jau grįžti į mano marinistinį tinklaraštį SkipperLTU:

Turėkite gerą laiką ir nenukabinkite nosies!

Stiff upper lip, keep calm and carry on!

Reklama