Kanclerio Žiurkėno Hamond kalba apie biudžetą ir perskirstymus Brexit akivaizdoje suponuoja liūdną vaizdelį, ką ir jis pats pripažįsta – visišką pasimetimą ir nežinią, kas bus toliau.

Todėl nenuostabu, kad, nepaisant opozicinės partijos mero poste, jau daug atsakomybės, žandant kontrolę iš sostinės surenkamų mokesčių panaudojime perduoti atgal, nuo nacionalinio lygio tiesiog permetama Londonui, kuris sukuria trečdalį šalies BVP. Be abejo, kai ekonomika ne riedės, o kris žemyn, tai bus ką visą nacionalinę politiką uzurpavusiems toriams nors apkaltinti – gi pinigus darbiečiui davė, tai ko nesusitvarko tas su ekonomine situacija, suprask?

Nors Londonas, priminsiu, balsavo prieš Brexit, tai ir ne jam atsakyti už torių politiniais žaidimais dėl partijos išlikimo ir postų pasidalinimo partijoje sukurtą šaliai ekonominę šikną.

* * *

Prieš du dešimtmečius Londonas išties buvo pavalgymo prasme gūdi provincija, iš kurios šaipėsi visuose anekdotuose apie kulinariją ir anglų virėjus. Dabar Londonas yra pasaulio kulinarinė sostinė, ir Brexit visų pirma skaudžiai kirs per šią karūną, nes didžiausias šio pasiekimo nuopelnas yra europiečių, ir daugiausiai būtent jie palaiko Londono lyderystę. Tai ne tik padavėjai iš Rytų Europos, tai ir aukštos kvalifikacijos Vakarų Europos šefai, somelje ir baristos.

Tad tas kvailys Tim Martin, Wetherspoon Pubs tinklo savininkas, sukišęs milijonus Brexit kampanijai ir grasinęs nepirkti europietiško alaus, dabar turi gerai vožtelėjusią lazdą per jo makaulę kitu galu: išaugusias nuomos kainas ir verslo mokesčius, pabrangusį importinį lagerį, kurį lankytojai renkasi mieliau už pradvisusį anglišką elį, brangstantį ir jau išvykstantį atgal į Rytų Europą personalą – ir, aišku, smunkančią ekonomiką, kas paprastai reiškia, kad lankytojai mažiau valgys gastro-pub (o tradicinis pub jau miręs – tą jis pats pastebėjo, savo tinklą kurdamas), o daugiau namie, tad ir namie gers alų. Importinį lager, be abejo.

Viskas turi savo kainą. Pasipūtimas – irgi. Kaip ir mokestis už kvailybę.

Dinozauras tapo sumuštiniu

* * *

Kovo 8 proga pagalvojau, kad Britanija, kuri anksčiau buvo žinoma kaip Didžioji, ir kuri kol kas žinoma dar kaip Jungtinė Karalystė, išties yra labai moteriška:

  • Buckingham, kaip valstybė galva – karalienė Elžbieta II;
  • Whitehall, kaip Kabineto galva – praimė Teresa May, džk Kvanka iš 10 Downing street;
  • Scotland (šalis tokia, kur vyrai su sijonais) galva – pirmoji ministrė Nicola Sturgeon,
  • (New) Scotland Yard galva – Met Police commissioner Cressida Dick,
  • Northern Ireland galva – pirmoji ministrė Arlene Foster.

Vyrai valdo tik Welsh (čia pirmasis ministras yra vietinių kalba vadinamas Prif Weinidog Cymru) – tai Carvyn Jones (bet kam jis rūpi?) ir Westminster, kur Bendruomenių Rūmų parlamento spykeris yra John Bercow.

Na, ir Londono meras yra Sadiq Khan, bet naktinio Londono caras yra vis tik carė – Amy Lame, apie kurią jau rašiau.

Nenuostabu, kad katukams čia todėl gerai, kai tiek merginų valdo – pasitrynei palei kojas, paausį tau pakąsė, gavai paėsti ir toliau sau parpi. Šalies herbas todėl ir yra katukas, o žinomiausias katukas čia yra Češyro, kurio šypsena yra irgi legendinė. Ir iš pasakojimo irgi apie mergaitę Alisą.

* * *

Pražydo sakuros, o palmės nuolat žalios,
Čia Londonas – tokie keisti dalykai daros,
Kaip traukinių tvarkaraštis, kuris yra tik sutartinis,
Nes streikas čia yra dabar jau nuolatinis.

Reklama