Šiąnakt paskutiniai “laisvi“ svarai mano Paysera sąskaitoje tapo doleriais.

Nes – Make America Great Again™, o kad pirktumėt baksus, tai jau seniai agitavau (jau kitąmet iškart po 2008 metų krizės!), kas vienu metu buvę tapę socialiniuose tinkluose kone mano prekinio ženklo šūkiu, kaip “šunys taip nemoka“, “nors lapės yra šunys, bet principe – irgi katukai“, “katukai – tobulos žudymo mašinos, tik masės jiems trūksta“, “viskis bus gerai“, ar “pardon my Friench, bet tu ir glušius, Maumai“.

Kursas ne kažin koks – pakeitė jau šįkart tik po $1.1947/£ (taip, užteko prieš savaitę praimei su pirmąja škote apsižodžiauti – ir kursas tądien jau tik pyst žemyn 20 pyškių!).

Bet jau lygiai už savaitės – kitą trečiadienį, – nutiks ES sutarties 50-tos straipsnio aktyvavimas Daunų stryto gyventojos Kvankos rankele, ir jos labai išmintingi, tarsi čia Trepsė taip iš Daukanto a. kalbėtų, pasakyti #coelho žodžiai kaip Kaunas yra Kaunas, taip Brexit is Brexit (ar Tu.Man.Baik.), taps ne tik de facto, o de jure būtimi, savastimi ir realybe, kurią jau dabar isteriškai greta pimpio Farange ima neigti sekretorius užsienio juokinimo reikalams labradoras Borisas, sakydamas, kad ekonominės realybės faktų publikavimas BBC yra fake news – nieko naujo, šiapus ar anapus Atlanto. Sad™.

Kaip JK atgaus savo “nepriklausomybę“ nuo “vokiečių federacijos“, taip dabar jau servitutiškai bučiuoja Doncei žiedą (while frau Merkel not impressed; also sad), nes supranta: Europoje Bendrąją Rinką tai juk praranda padefaultu, o į JAV norisi tarsi kažkokiems kinams (ar pigiau kinų?), kol tas statybininkas (save vadinantis nekilnojamojo turto plėtotoju iki tapęs POTUS) dar meksikonų rankomis Ze Volso nepastatė ir prie rytinės pakrantės.

Šiaip pragmatizmas, panašu, pernai apleido salų čiabuvius, nes ES nelaikė juk už kojos, trukdydama prekiauti su JAV ir visu pasauliu, taip išsaugant kartu ir EEB rinkas (mažiausias nedarbo lygis nuo 2008 metų krizės laikų, ekonomika kilo, būstai brango, statybos gavo net valstybės dotacijas, kad tik spėtų tenkinti jų poreikį, minimalus uždarbis vėl pakeltas, ir t.t.).

Kita vertus, tas pats BBC tyrimas sako, kad senimas, balsavęs už Brexit, yra iki visuotinio universitetinio išsilavinimo amžiaus, kai jau gi jaunimas, nusierazminęs ir apsilavinęs visaip aukštuosiuose humanitariškai, balsavo “protingai“ už pasilikimą ES, jei tik starbuksinės latės su vaniline putele atžadintos nuo žolelės saldaus dūmelio makaulės megzdose maukšlėse nepatingėjo duoti vektorių savo kaulėtoms hipsteriškoms šikynėms nusmukusiose iki kelių kelnėse aptempusiomis laibas blauzdeles nudėlioti guminių baskietkių iki balsavimo kabinos.

Jums ten iš šalies gal geriau matosi, pasakysite, nei man čia iš vidaus, tik kad kas mėnesį mokėdamas alimentus aš kažkaip vis daugiau svarais sumokėdavau tą pačią eurų sumą (ai, bet tai pas jus gi po euro įvedimo kainos irgi nekyla, sako?).

Galop, kaip žmogus, užaugęs už Geležinės Uždangos ir su mokyklos baigimu matęs Antrojo Sąjūdžio gimimą, sovietų čebatuose zampolitui aiškinęs, kad pagal Nostradamusą kai tik išeisiu į dembelį, taip ir jo jobnutam SSSRsui kaput (prašoviau tik keletą mėnesį – mano DMB įvyko birželį, o Maskvoje pučas rugpjūtį, po ko ir neliko SSRS), o po Parlamento gynimo SKAT operatyviniame būryje, kas buvo dabartinių aitvarų seneliai (mano šaukinys Yankee), išėjęs kurti kapitalizmo ir menantis Laukinius Devyniasdešimtuosius bei tuomet banke laisvalaikiu sau pats paspekuliavęs valiutomis bei investiciniais čekiais (milijonas rankinėje, einant pietauti, nebuvo “ta suma“), tai aš kaip ir turiu imunitetą propagandai žiniasklaidoje, taip ir nenoromis atgaminu tuo laikmečiu įgytus savo valiutos nuvertėjimo apsisaugojimo buitinius mechanizmus – kas dabar aktualu vėl tampa prie JK didžiausios infliacijos nuo 2013 metų ir per metus po Brexit referendumo sugriuvusios mano profesijoje darbo rinkos.

O juk Article 50 dar net nebuvo formaliai trigerintas, kurwa mać!

Juolab, kad nesupratimas apie Brexit įvykimo faktą yra tiek šiapus Kanalo, tiek anapus La Manšo – britai šventai įsitikinę, kad kaip tik iškart, taip jau ir nebe ES, kas iš esmės pagal juos jau pernai. Kai ES sako, kad nuo kitos savaitės – dar dveji metai derybų, plius – še dar jums sąskaita £50 milijardų susimokėti Europos Sąjungai už skyrybas, o toliau jau galima tik pradėti derėtis dėl detalių, nes JK vis dar formaliai yra ES narė, ir niekas jos nepaleido.

Juolab, kad dabartinis ruskių patampionas Junkers (angl. junk) neslepia, kad skyrybos turi būti atgrąsymo priemone kitoms šalims nuo noro išsilakstyti. Kaip ES federalistui man vis tik labiau norėtųsi, kad ES persitvarkytų taip, kad narystė būtų patraukli ir veiksni, o ne išėjimas iš Sąjungos tiek bauginantis.

Nes juk britai tas geležines klumpes, anot Saliamutės ir jos Eglutės, tai jei ne per dvejus metus, bet vis tiek sunešios, kaip per amželius išsimokėjo tas BVP viršijančias savo skolas už karus su Napoleonu ar karus Nr1 ir Nr2 pasaulyje (ko niekad nepadarė graikus niaugiantys vokiečiai, beje) – o va kas tada?…

Bendrai paėmus, kad aš apie valiutas kalbu čia, tai ir pažiūrėkime verčiau į šių trijų šalių valiutų grafikus viena kitos atžvilgiu, nes taip įdomiau, nei šitas mano reivas apie Brexit.

Jei jau tiek sugebėjote perskaityti teksto, tai va jums už tai dar ir katukas ta proga – vardu Storas, juo rūpinasi Raudonkrepšaitė (nes į krepšį daugiau babkių telpa nei į kepurę) Sandra iš nesakysiu kurio banko (bet tas iš tos karalystės, apie kurią mano karalystės Bardas, pernai atšventęs 400 metų savo mirties metines, rašė, kad toje kažkas papuvę, po to admirolas Nelsonas nukopenhagino iš jų laivyną už draugystes su Europos diktatoriumi konjako pavarde, o vėliau dar nuo jų ir Špicbergeno pingvinai pabėgo):

Keep calm and bučiuok leteną, verge!

O dabar jau galima ir prie grafikų grįžti – duoklė interneto dievams atiduota.

Svaras su doleriu, kad jau nuo jo pradėjau (grafikus paėmiau iš Google):

Daugmaž nuo Didžiosios Recesijos pradžios laikęsis viename lygyje, pradėjo truputį kilti (kaip sakiau, kilo ir ekonomika), o po Brexit referendumo stabiliai rieda žemyn. Įdomiausias tas smukimas kurse 2014 metų antroje pusėje, tiesa? Truputį prie kito grafiko žemiau pakomentuosiu, nes bus iškart aiškiau, kas ten nutiko šioje poroje.

Po to jau ėmė kaisti JK ekonomika – iki referendumas svarą užmušė (pystelėjo kitą dieną, berods, net 30% žemyn), ir taip šis jau nebeatsigavo. Gaila – svaro ir pensų monetos yra bene logiškiausiai sudėliotos nominacijomis visame pasaulyje, o banknotų apyvartoje tėra vos 4 (realiai naudojamos tik trys) kupiūros: £5, 10 ir 20 – tarsi pirštais skaičiuoti. Nes £50 naudojama labai retai – jų net bilietų automatai Vamzdyje neima, o ir aš nesu turėjęs rankose iš ATM, tik gavęs banke Lietuvoje, keisdamas eurus.

Ir šiaip, kaip man gali nepatikti svarai, kai dabar ant £5 kupiūros nupieštas niūrusis komikas Sir Winston, o ant £20 yra kumpanosis šiuolaikinės ekonomikos tėvas ir liberalų dievukas Adam Smith, kai ant £10 yra burlaivis (The Beagle, kuriuo Charles Darwin išplaukė krecionistus kretinais paversti)?

Bet grįžkime prie to, kaip ten svaras su euru, kad jums ir man aktualios transakcijos, ir kaip mes vienas kitiems siunčiame linkėjimus (tame tarpe ir piniginius):

Kursas patvirtina tai, ką sakiau aukščiau: penketą metų po Didžiosios Recesijos pradžios praėjus svaras atsigauna, 2015 metais ekonomika kyla (mano įrašuose, dar neseniai imigravus į JK, irgi jaučiamas optimizmas), po to prasideda kalbos apie Brexit – ir po referendumo 2016 metų birželį svaras stabiliai važiuoja į subinę. Vienintelis toks atsigavimo trūktelėjimas buvo veikiau blogos naujienos iš ES, ir tai tik tiek tos paguodos.

O va doleris su euru, kas dar įdomiau kitu kampu pažiūrėti:

Galuojasi kone šešetą metų po Didžiosios Recesijos pradžios, ir… kas nutika JAV tuomet?

Paskelbiama, kad NObamos stimulas iš esmės užbaigtas, ir valstijos netgi pradeda grąžinti nebeišnaudotas lėšas – nelabai kas atkreipė dėmesį, o ir mane, prisipažinsiu, šitas pseudokeinsizmas truputį erzino. Kaip bebūtų, doleris euro atžvilgiu aiškiai atgauna pozicijas, kai svaras, jei pažiūrėtumėt aukščiau, irgi kyla, kartu su ekonomika.

O ES vyrauja ir toliau stagnacija, dar prasideda nesėkmės užsienio politikoje su Rusija, toji išmetama iš G8 klubo, kuris tampa G7, po to įvedamos sankcijos Rusijai, frau Merkel motiniškai prisišaukia pilną Europą pabėgėlių (net iš Ruklos tie su išsinuomotu autobusu mauna į Vokietiją) – o doleris šauna į viršų (per metus nuo 2014-tų euras nuvertėjo dolerio atžvilgiu maždaug 25%, jei akutės manęs neapgauna).

Toliau dėl dolerio ir euro kaip ir aišku, o Trump kol kas dar nepadarė dolerinių milijonierių ir milijardierių eurais dar turtingesnių (už tai svariniai turčiai nuskuro prieš dolerinius).

Bendrai paėmus, jei tendencijos nesikeistų, tai palaipsniui pamatytume iš pradžių svarą su doleriu 1:1, o po to ir dolerį, pavijusį eurą vėl 1:1. Tiesą sakant, pirmą pariteto santykį galime visai realiai pamatyti jau kitą savaitę, jei ne kitą mėnesį – vietoje anksčiau Kabineto skelbtos kovo 31-mos Parlamentas trigeriui pasitvirtino sau 29-tą dieną, tad dviem dienom anksčiau pareis svarui kaip ir krizė, tik iš p raidės.

Kiek įdomiau dėl euro – vis tik šiemet rinkimai ne tik ES (nieko naujo – iš vieno “išsirinko“ tą patį Donaldą Tuską vėl ES Tarybos prezidentu), Vokietijoje (Angela Merkel ketvirtai kadencijai, amsint palaikančiam ją Junkersui) ir Prancūzijoje, kurios išties ir yra svarbiausi šulai taip pat ir euro stabilume, o ECB iš esmės yra vokiečių bankas, tenkinantis doiče-oiro užgaidas.

Prieš tai ėję į rinkimus “pasaulinės trumpizmo revoliucijos“ šaukliai visuotinės antiliberalios revoliucijos taip ir nesukėlė: italas prapylė populistinį referendumą, ispanas atsimušė nuo populistų, olandas populistas laimėjo Pyro pergalę (čia kaip Landsbergiukas su savo partija Lietuvoje), nes opozicija susivienijo, ir t.p. – neramina tik separatistinis Vyšegradas su jau valdančiais vengrų honvedais ir lenkų šlėktomis, o Baltijos šalys dabar karštligiškai NATO reikalais užimtos, kai ES pietuose nieko naujo, gražioji markize, viskas ten seniai finansiškai “pietuose“.

Bėda su JAV doleriu vis tiek artėja nepastebimai kaip metinės mokesčių deklaracijos teikimas – nuo paskutinės krizės 2008 metais eina dabar jau devintieji metai, o atsigavimas prasidėjo, kaip paprastai ir būna, po penkerių ar, kur truputį euroretardiški biurokratai, šešerių metų (2013 arba 2014-tais, nors pastaruoju atveju ES sankcijomis ir pabėgėlių krize savo labiau paralyžavo, nei graikų sirtakis).

Matote, kaip doleris atsigavo euro (antroji pasaulyje valiuta, kurią naudoja ketvirtoji ir šeštoji pasaulio ekonomikos) ir svaro (penktoji ekonomika pasaulyje) atžvilgiu. POTUS Trump su savo MAGA gali turėti daug optimizmo, bet išties niekaip ekonomistai dabar nesutaria, ar jo politika paspartins, ar atitolins artėjančią krizę, kuriai kaip ir laikas pagal grafiką.

Ir kas bus tuomet, kai toji vėl ateis?

Didžioji Depresija buvo. Didžioji Recesija irgi buvo (ES vis dar jaučia pasekmes). Kaip vadinsim ateinačią, kuri pranoks, spėjama, pastarąsias dvejas 1999 ir 2008 metų kartu sudėjus? Ir kada taip nutiks – kada sulauksime kursų 1:1:1 (nors aš sakyčiau, kad svaras po 1:1 su doleriu kris ir toliau iki 1:1 su euru, ir dar smuks žemiau, tai kitas 1:1 bus tik dolerio su euru, matomai)?

O kol kas – pirkite baksus ©.

Nors visos valiutos iš esmės tėra tik fantikai, su mirusiais prezidentais, karaliene ar architektūriniu paveldu ant jų, tad ir turėkite omeny, kada darysite valiutos keitimą, jei išties aktualu nuo kurso svyravimo kažkaip saugotis, o apie kitus variantus esu rašęs anksčiau – pasiieškokite archyve, visai neseniai turėjo būti.

Ir aš nekalbu gi apie investiciją – aš čia rašau tik apie cash, kurį laikote galimiems didesniems už einamuosius mokėjimams: va, pavyzdžiui, aš apmokėjau dvisavaitinius kursus Ispanijoje gauti SIA Close Protection licencijai – tokiems atvejams, nes pernai gal jau į visas laidotuves suskraidžiau į Lietuvą, ir tegul dabar visi ilgai ir laimingai gyvena (o vestuvės net man nenusimato).

Aišku, pražiopsojus dolerio šuolio pradžią, tai geros spekuliacijos dabar gal nenurausit, tai raudono rankinuko baksams susidėti gal ir neprireiks – pakaks piniginės. Nebent šiuo metu išties gerai prijunkę prie ES dotacijų papo ar dirbate kol kas iškrypusiai pervertintoje atlyginimais ar iš esmės neapmokestinamoje profesinėje srityje, kas Lietuvą daro, matyt, labai konkurencinga ekonomika – puikiai sekasi joje nuo šiuolaikinių informacinių technologijų iki tradicinio žemės ūkio?