“Oi, užsičiaupk, Borisai, dėl dievo meilės!“ – maždaug taip pasakė kantrybę praradę per išplėstinį G-7 susitikimą dėl Sirijos Italijoje Vokietijos ir Prancūzijos šalių užsienio reikalų ministrai Labradurniui Borisui (angl. Boris “Labradoodle“ Johnson) į jo iniciatyvą įvesti daugiau sankcijų Rusijai.

Nors ir kaip tai atrodo ciniška aukų atžvilgiu, nors ir kaip lietuvių Pavlovo šuns reakcija iškart buvo verksmai apie išduotus “europinius“ interesus pataikavimu Rusijai, bet realybė yra kitokia:

  1. Ši iniciatyva Labradurniui buvo galimybė nusikratyti klouno etiketės ir įgauti pripažinimą ES lyderių (o vokiečiai su prancūzais išėjus anglams iš vakaruškos dabar tokie yra) tarpe, kurie kaip žiūrėjo į jį kaip į klouną, taip ir toliau žiūri – priminsiu, vienintelė priežastis, kodėl Borisas gavo katuko Palmerstono Baltasalės ofise darbą pas praimę Kvanką, kad ta šitaip apsisaugojo nuo didžiausio savo kritiko (eilinį kartą: razborkės torių partijoje yra, deja, visa JK vidaus ir užsienio politika).
  2. Gražu, kai ES įsiveda tas sankcijas Rusijai, o JK, kaip iniciatorė, gi iš ES išeina ir jokios prievolės jų laikytis neturi – kitaip tariant, klounas mano, kad išdurs bošus su varliais, o patys anglai finale gi bus “ne prie ko“ (tai gal JK nori parodyti pavyzdį ir įsivesti tas sankcijas vienašališkai – pvz., nustoti legalizuoti visus ruskių NT pirkinius bent jau Londone pradžiai?).

Vis tik JAV valstybės sekretorius nors ir atmeta galimybę atakuoti darkart Sirijos vyriausybės pozicijas, nes nėra preteksto, bet praimė Kvanka aptarė su tėtušiu Donce, kad dabar gera proga yra padaryti spaudimą Huilo, kuris nustotų remti Assadą – du keliai, kurie jo laukia: arba gražiuoju į Hagą dėl karo nusikaltimų, arba kaip Gadafiui kirdyk.

Bėda, kad buvęs britų ambasadorius Damaske perspėja: Assadas yra palyginus pliušinis Padingtono meškiukas su tuo, kas yra jo opozicija, kuri susipjaus žiauriame tarpusavio kare vos tą nuvertus (įskaitant civilių masinius žudymus pakeliui), o kaip gyvena žmonės dabar opozicijos kontroliuojamose teritorijose, tai vaizdelis liūdnesnis, nei prie diktatoriaus, deja.

Kitaip tariant, nors Doncei ir reikia pergalingo karo, kurį jis nesunkiai gali čia laimėti (du naikintojai, paleidę po trečdalį turimo arsenalo, gali likusiomis raketomis ne tik sunaikinti visą Siriją, bet ir dar liks Rusijos Juodosios Jūros laivynui visam paskandinti), nors Kvankai ir norisi pergalės užsienio politikoje visame šitame niūriame Brexit fone (ir net Borisas kaip labradoras čia lekiuoja ta linkme).

Bet Huilo net spyriotis per daug nereikia, ką gaus mainais (o tikrai norite, kad gautų Ukrainą?) palikdamas visą savo įdirbį Artimuosiuose Rytuose, nuolaidžiaujant NObamai – abi JAV ir JK ne tokios ir entuziastingos čia tą karą be šlovės laimėti. O ES lyderiams, savo ruožtu, papildomas ekonominis karas su Rusija absoliučiai irgi jokios naudos neneša ir jokios apčiuopiamos žalos priešiui, kurį jos istoriškai laiko verslo partneriu, nesuteikia.

Todėl: STFU, Boris!

Užsienio Ofiso katukas Palmerston ateina nustatyti dienotvarkės savo vergui Labradurniui Borisui (iš Daily Star)

* * *

Kalbant apie sankcijas, tai pasiūlymas aukščiau bent jau pradėti kontroliuoti, kas ir už ką perka nekilnojamą turtą Londone, neatrodo toks ir kvailas, bet vis tik ganėtinai pavėluotas – Londonas stiebiasi į viršų, senus plytinius keliaaukščius keičia plieno ir stiklo daugiaaukščiai (kas mano urbanistinį išlepintą bei tikros civilizacijos geidžiantį žvilgsnį tik džiugina), ir paklausa būstui vis dar aštri (būsto paskolų vertė per penketą metų pakilo 71 proc.), o būsto nuomos kainos beprotiškos.

Tačiau nežiūrint to, bet tuose atnaujintuose rajonuose gyvenimas labiausiai išmiršta vakarais ir savaitgaliais. Galima kaltinti NT plėtotojus, kad vietoje būstų pristatė ten biurų (iš čia ir dabartinio mero raginimas daugiaaukščiuose būtinai skirti erdves ir butams), bet tuštėja ir arčiau centro buvę gyvenamieji rajonai, tapę posh – Kensington ir Chelsea, kuriuose daugiausiai susipirkę turto turi rusų, kinų ir arabų turčiai.

Bendrai Transparency International 14 naujų gyvenamųjų kvartalų tyrimas rodo, kad 80 procentų pirkėjų yra užsieniečiai, ir bent jau pusė jų pinigų yra “abejotinos kilmės“. Maža to, JK netaiko ir jokių rezidento mokesčių tokiems deklaravusiems “laikinumą“ rezidentams, kurie tik susimoka žyminį mokestį už teisę gyventi kada nori šalyje, kai tuo tarpu kitose šalyse jie privalėtų susimokėti visus mokesčius kaip gyventojai, ir jei gyventų Singapūre (ar kai kuriuose Karibų bei Ramiojo vandenyno salose), tai neturėtų jokios galimybės išvis įsigyti nekilnojamo turto, o tik nuomotis.

Netgi skaičiai nebesueina: iki Antrojo Pasaulinio karo Londone gyveno panašiai tiek gyventojų, kiek gyvena dabar, o jo plotas buvo kone perpus mažesnis. Hendone, kur dar šią savaitę buvau RAF muziejuje, abiejų karų metu buvo plynės ir laukai, kuriuos aerodromams ir išnaudojo RAF – dabar ten iškilę naujų ir aukštos klasės daugiabučių kvartalai (visai prisispaudęs prie RAF muziejaus pavadintas admirolo Beaufort garbei) – tai nuo centro Vamzdžiu iki šito Hendono pusantros valandos gi važiuoti!

Ir tuo pat metu – londoniečiai ne tik keliauja ilgesnius atstumus vis labiau perpildytu transportu į darbą centre, bet ir nebeišgali jau ne tik įsigyti nuosavo būsto, o ir nuomą susimokėti. Ir ištisi rajonai apie centrą, kaip sakiau, ištuštėję. Ir dveji merai iki tol (bankininkų korikas Ken Livingston bei Labradurnius Borisas) vis vykdavo į Aziją, kviesdami investuotojus – rusai su vogtais pinigais ir patys Londoną atrado, o arabai valdo daugiau miesto, nei vietiniai (pvz., Kataras turi daugiau nuosavybės už Karūnos NT valdytojus, o juk Elzė Antroji yra turtingiausia babcė savo karalystėje) – kitaip tariant, pumpavo burbulą, kuris aštrino būsto krizę.

Gi kinams, lygiai taip pat pumpuojant nuo komunistinės išbuožinimo (su sušaudymu!) grėsmės iš korupcijos ar pusiau legalaus ir nelegalaus verslo pinigus į Londoną bet kokie atsipirkimo procentai ir ekonominė logika nebegalioja.

Pamenu, dirbau Finsbury Park rajono pakraštyje prie Manson House link Seven Sisters, kur prie prūdo (su buriuojančiais vaikiukais) statėsi visas naujas kvartalas. Visada matydavau kinietukus, kurie čia apsigyvena:

  • jo ir jos tėvai jau maždaug pensijinio arba priešpensijinio amžiaus (ten iš esmės nėra valstybinės pensijų sistemos, tad vaikai išlaiko tėvus, ir kuo turi daugiau sūnų, tuo didesnė tavo “pensija“ marčių skaičiumi, juolab, kad vieno vaiko politika reiškia, kad dirbantis asmuo neskiria daugiau lėšų savo vaikų išlaikymui);
  • žmona, apie kurias sako trophy wife (kadangi vyrų daugiau nei moterų, tai kinės gali susitvarkyti gyvenimą su labiau pavykusiu gyvenime kinu – ten nėra tokios sąvokos kaip barakuda);
  • vaikai – paaugliai dar bus mokyklose, o studentukai jau traukia arba šopintis, arba į universitetą.
  • Ir niekada (!) nemačiau bičo, kuris už visa tai moka.

Man belieka laukti tik šito burbulo pokštelėjimo.

Arba eisiu legaliu “skvoteriu“ į Kensingtoną, kur pusė namų tušti kone ištisus metus – dar ir gaudamas algą už saugojimą, kuriuose gyvenu. Viena bėda tik – surasti būdą gauti rekomendacijas ir pažintis su šių namų savininkais, ir tiek (idėja ne mano ir nėra originali, bet kodėl aš dabar turiu mokėti brangiai už nuomą ir gyventi kaip vargOlis?).

* * *

Ir pabaigai su mintimis apie politiką aukščiau irgi – Libdemų partijai siūloma persivadinti į Europos partiją. Nes dabar tai partija apie nieką, nors lyderiai vis labiau kaip opozicija pasisako prieš torių Brexit šalį įkaitu paėmusią ir pataikaujančią bukoms masės bei gobšiam elitui (jei kas pritaria Brexit iš vietinių ir nėra prie elito, tai akivaizdu, kad yra mulkis) politiką.

Kaip bebūtų, UKIP eina į šiukšlyną, atlikusi savo juodą darbą, o visa nacionalinė politika yra tik rietenos vienoje torių partijoje, apšepėliui darbiečiui Corbyn prietaisėjant ne dienom, o valandom, kuris taip ir nesupranta, už ką jis ir kodėl, bet iš inercijos laikomas opozicijos lyderiu (nes Darbo partija antroji pagal kėdes Bendruomenių Rūmuose Parlamente).

O atstovauti 48 procentams rinkėjų, tapus aiškiai pro-ES ir europietine partija – ne vien garantija būti stipriausia opozicine partija jau per ateinančius rinkimus. Nes bet kuris politikoje ar vadyboje išmanantis cinikas pasakys, kad paprastai 60 proc. žmonių yra glušiai ir slunkiai, o dėl jų varžosi po 20 proc. oponuojančių vieni kitiems šutvių (ar partijų). Tad kuri patraukia daugiau iš šitų neapsisprendėlių į savo pusę – tų ir dauguma (išbandyta praktiškai per daugiabučio bendrijos susirinkimus ir ne tik).

Todėl tai, kad dabartinė nei 20 proc. neturinti monopolinės galios torių partija (nes joje yra opozicija, ir dar pridėkite sąjungininkus UKIP su pimpiu Farage, kurie tą Brexit politiką darė), patraukusi 52 proc. atėjusių balsuoti rinkėjų (be aukštojo išsilavinimo, pagyvenusių provincialų – valstiečių, kitaip tariant, kurių gvardija saugo varnas Karalienės “skladuky“ Bokšte), anaiptol neturi tos daugumos, o tik 32 proc. prie savo etatinių lunatikų (Pilnaties Karių).

Kol kas dar persivadinimas atrodo bauginantis dar neišsivadėjusios svaigulio dėl “šalies atgavimo“, bet pagirios po truputį pareina: svaras kaip pririštas prie kitų valiutų (nors kodėl – kaip?), kai per metus jo perkamoji galia kasdienio vartojimo prekėse sumažėjo kone perpus, studentų paskolos po 20 metų stabilumo pabrangsta kone trečdaliu; pajamų mokesčiai keliami, o biudžeto deficitas didėja.

Kažkur galai nesueina, kaip jums atrodo?

Nors rytų europiečių nereikia mokyti, ką prie dėjančios infliacijos (pinigų pigimo prekių kainų atžvilgiu) ir dirbtinai valstybės palaikomo nuosavos valiutos kurso, kurios deficitas ima atsirasti keityklose, reikia daryti, tiesa? Taip, be abejo: gi perki baksus, vietoje taupkasės dedi į taupkojinę arba perki daiktus bei auksą.

Aš pakankamai dar pamenu Laukinius Devyniasdešimtuosius – manęs neišgąsdins.

Jums tik gal liūdniau likus tėvynėje tos Blogio Imperijos pašonėje: emigrantų perlaidos į Lietuvą iki šiol sudarė dvigubai daugiau, nei krašto apsaugos biudžetas (kas irgi reiškia, kad rupūžės emigrantai kėlė kainas ir Lietuvoje net joje negyvendami!).

* * *

Aš nežinau, kodėl tave mylėti
Turiu tuo iškreiptu būdu,
Kai su draugais alubary sėdėti
Galėčiau, lakdamas už du?

Reklama