Gottcha! – mano mintis pričiupus BoE (Bank of England) machinuojant su svaru, kaip ir spėjau anksčiau, bet dar neturėjau įkalčių. Ir vieną davė POTUS Trump, leptelėjęs, kad jo baksius yra pervertintas.

Kas nutiko su doleriu?

Be abejo, smigo trumpam žemyn, kol vėl atsigavo, nes FED nesiėmė jokių veiksmų šitam kluptelėjimui neutralizuoti – galop, negi rimtai stebėsi, kad Oranžinis Tėtušis Doncė neleptelėtų ko nors, kai jo visa rinkiminė kampanija buvo pastatyta ant didelės burnos.

Kas nutiko svaro kursui dolerio atžvilgiu?

Juoksitės, bet… nenutiko absoliučiai nieko. Kursas išliko tarsi pririštas, o tai ir reiškia, kad jis yra pririštas.

Dar tai reiškia, kad jau kelintas mėnuo BoE degina valiutos rezervus palaikyti svaro kursą stabilų, praimei Kvankai aktyvavus kelionę link betoninio Brexit dugno. Todėl per Doncės liežuvį dabar anglėnai gali siųsti padėkos atvirlaiškį FEDukams, kad šitas dolerio smuktelėjimas jiems sutaupė prakurų banknotais žaliomis nugarėlėmis.

Labai įdomu, kiek dar tą galės tęsti, ir kada paleis truputį svarą vėl čiuožti žemyn, ką jis ne pirmi metai daro, nes reiks truputį pataupyti svetimų fantikų sankaupas.

Bet, be abejo, aš čia viską tik išsigalvoju: svaro kursas stabilus keityklose kaip iškaltas, dolerių pirkti dažnokai nėra, ir tai visiškai nieko nereiškia. Dar Tėtušis galėtų porą Motušių numesti – bus galima BoE ir svaro kursą pažeminti, prisirišant prie euro (nors prie jo rištis neleidžia religiniai Brexit įsitikinimai).

* * *

Antrą iš trijų dalių šįkart užpildo Punkonomics svečias – Dantistas Paulius, o mano papildymai žemiau (jei žmogus nerašinėja kaip aš, tai dar nereiškia, kad čia aš vienas toks protingas, ar ne?):

Pastebėjimai iš šiandien spaudos:

  1. Didelės ir vidutinės kompanijos keliasi iš Britanijos į Europą, nelaukdamos galimų neigiamų pasekmių dėl Brexit.
  2. Net ir esant pačiom palankiausiom deryboms su Europa dėl prekybos, Britanija jau vien automatiškai netenka minimum 45% apyvartos.
  3. Tokia karališka įstaiga kaip Post Office daro skubiai pensijų reformą ir nukarpys pensijas ir kitką pašto darbuotojams.
  4. Britanija viliasi užmegsti glaudžius ryšius dėl prekybos su Amerika ir su Kanada. Bet nusimatytų tik 0.5% nuo to, ką dabar Europoj turi, ar panašiai.

Vivat monarchija! Vivat imperija!

Skirtingai nuo Lietuvos, kuri išsivadavo iš Sovietų Sąjungos (rimuojasi, kai maironiškai kirčiuojasi – rap is kool), niekas Britanijos ne tik fiziškai, bet ir politiškai nebuvo okupavęs (netgi Romos ir Lisabonos ES sutartyse JK turėjo išlygas, kurių leitmotyvas buvo, kad JK jurisdikcija aukščiau ES direktyvų, kaip ir JK nebuvo Šengeno ir Maastrichto sutarčių paketuose – pilna sienų kontrolė, jokios fiskalinės drausmės ir prievolės įsivesti eurą).

Vienintelio ko glušiai anglų (kitos JK tautos balsavo prieš!) valstiečiai (Londonas balsavo prieš!) nesuprato, paklausydami Labradurniaus Boriso ir Ko, pasinaudojusio dėl valdžios godulio pimpiu Farage (kurį kaip musę iš barščių ir išspjovė toriai po referendumo, kaip ir Borisas nelaimėjo partijoje, bent jau po mero darbą gavęs pas katuką Palmerstoną, nes vadovauja gi vis tiek praimė Kvanka, kuri irgi buvo prieš – lotuliukas!), kad iš esmės jie turi visas suverenias teises (bet taip be išvedžiojimų – nėra gi atvejo, kada anglų teismai būtų pralaimėję kokiam “Briuselio diktatui“) ir privilegijas naudotis didžiausia pasaulyje atvira rinka, sukuriančia trečdalį (!) viso pasaulio BVP ir dukart didesne, nei svaigenos nori pasiekti, pirkėjų skaičiumi tose JAV bei Kanadoje (ką galėjo padaryti ir būdami ES).

– Berimorai, kas tie anglų rinkėjai?

– Idiotai, sere.

O va Lietuva per Antrąjį Sąjūdį (pirmasis buvo LLKS, kurio komunistai ir kolaborantai, taip, velionis AMB irgi prie šitų “kacapų“, kaip ir jo protežė Trepsė, kurią dukart jau išsirinkote, prisiminti nenori) sutiko sumokėti didžiulę ekonominę ir socialinę kainą už savo politinę nepriklausomybę nuo Rusijos/SSRS (ir cinikas manyje sako, kad, deja, jei sovietai nebūtų susimovę ekonomiškai dėl Černobylio ir Afganistano bei politiškai dėl post-stagnacinių lyderių laidojimų, tai lietuviai provincialai paskui jokį Sąjūdį nebūtų išvis nuėję, o tuos inteligentus su Landsbergiu, pažadėjusius “gyvenimą kaip Švedijoje“, tiesiog valdžia būtų įprastiniu būdu pavertusi bejėgiais disidentais ir visiškais marginalais, kaip nutiko su LLL).

Priminkite, kiek reikėjo metų Lietuvos BVP pasiekti tą lygį ekonomikoje iki Kovo 11, prašau? O demografiniai ir socialiniai kaštai dėl emigracijos ir gimstamumo sąmoningo atsisakymo mokami iki šiol. Tai kodėl jūs manote, kad britai nesusimokės už Brexit? Net ES vadovai jau atlaidžiai rankele numojo link šių glušių – kokios dar sankcijos dėl Brexit, kai patys jau save nusibaudė, ir kažkaip neeuropietiška čia gulintį bus spardyti.

Jei kas mano, kad JK negali tos ekonominės katastrofos patirti, nes yra penktoji pasaulio ekonomika (tapo dėka ES, beje), tai priminsiu, kad gi dabartinė ketvirtoji pasaulio ekonomiką tą ekonominį visišką krachą patyrė dukart per šimtą metų, o ir jos skolos buvo nurašytos bei pati ištraukta iš ausų tų pačių anglų (60 proc. pasaulinių karų skolos nurašyta Londone, berods, 1956-ais) ir amerikiečių (Maršalo planas) pinigais, ir tapo ketvirtąja tik dėl EEB (kuri yra ES ekonominis pagrindas). Apie pirmąją pasaulio ekonomiką, patyrusią Didžiąsias Apokalipsines Sesutes Depresiją ir Recesiją, banalu ir kalbėti.

Todėl asmeniniai Pauliaus pastebėjimai irgi iliustratyvūs:

Net pažįstami lenkai planuoja į Kanadą bėgti. Įsižeidė dėl Brexit ir požiūrio. Tie, kurie 15 metų čia – kompiuteristai ar freelancer’iai. Sako: į šikną atlyginimai eina čia, nėra kopimo finansinio jokių galimybių.

O apie tai, kad pernai JK lietuviams (kaip ir lenkams, vengrams, čekams, latviams ir estams pagal tyrimus) baigėsi kaip ekonominės emigracijos krytis, kaip savo laiku baigėsi Airija bei Ispanija ir dalinai Vokietija (nes dabar vėl darosi patraukli), jau irgi rašiau. Jei dar kas atvyksta į čia iš Lietuvos, tai, brangieji, tiesiog gimtinėje šikna didesnė, panašu. Ar jau turite nacionalinį susitarimą dėl tokių nevykėlių kaip aš susigrąžinimo plano?

Tuo savo agitaciją neimigruoti į Britaniją ir baigsiu (šiam kartui).

* * *

Šįryt važiuojant Vamzdyje užkliuvo akis už eilėraščio reklaminiame skydelyje prie maršruto ir stotelių švieslentės. Ir prisiminiau, kad Poezija Vamzdyje išties yra savotiškas TfL meno žanras, kurį jie kaupia ir rengia geriausių eilėraščių konkursus.

Bendrai paėmus Vamzdis yra ir kultūrinis paveldas, ir vertinamas kaip tokiu. Gal netgi su vaikais smagu būtų į Londono Transporto muziejų nueiti (vienam eiti – gaila £17.50 mokėti).

Man įdomu, kada Vilniaus troleibusus bus susigriebta išsaugoti kaip vertybę? Čia mieste vis dar irgi važinėja senieji atrestauruotieji dviaukščiai raudonieji autobusai, kaip ir juodieji cab yra Londono transporto simboliai.

Kadangi neradau to konkrečiai eilėraščio, kuris buvo traukinyje (labai patiko begalviai karalienės Elzės I meilužis ir karaliaus Henrio IV žmona, spoksantys į Temzę iš Tower), tai kitus galite ir patys pasiskaityti čia.

O baigiu kaip įprastai savo ketureiliu, aišku:

* * *

Apsimiegojusią aš vulgarybės etaloną
Traukinyje iš ryto sutikau,
Ir jei ne susimirksėčiau su kita žavia mergina –
Skaityk, akis vos visai dienai nepasigadinau.

Reklama