“- Ha! – pagalvojau iškėlęs abiejų rankų po du pirštus į dangų, – esu kiečiausias tarptautinės politikos ir ekonomikos analitikas Lietuvoje!“

“- Gal, ne… – netgi pasikuklinau, trankydamas kinkongiškai kumščiais į išpūstą krūtinę, – esu kiečiausias netgi visoje Jungtinėje Karalystėje! Tik gaila, kad jie lietuviškai Punkonomics neskaito, tai to dar nežino“.

Kaip ir lietuviai nežino, nes skaito delfius, kurie, deja, bet manęs nepublikuoja. Tad esu tik savo skaitytojams plačiai žinomas siaurame kiek daugiau pusantro tūkstančio sekėjų ratelyje.

Kurie pamena, ką aš prognozavau dėl svaro, ir ką teigiu, kad svaras pririštas prie dolerio vien politiniais praimės Kvankos ir jos torių šutvės motyvais, slepiant parėjusią ekonominę jau krizę dėl Brexit, ir BoE dabar kūrena valiutos rezervus iki rinkimų, siekiant nuslėpti nuo rinkėjų, kurių pagal referendumo rezultatus vos dviem procentiniais punktais daugiau nei pusė, bet, ko gero, jau yra gerokai mažiau tokių entuziastų, nes agitacija ir propaganda žiniasklaidoje nelabai veikia, kuomet darbe kalėdinių premijų nemoka, ima augti nedarbas, išaugo infliacija, tad ir parduotuvėse kainos užtikrintai kyla, užsidarinėja mažas verslas (pub, parduotuvėlės, įvairios, kepyklos, taisyklos ir valyklos ir pan.).

Net va vakar perkant man “Petriko iš EBSW“ kvepalus, parduotuvėje vaikinas savo jaunai žmonai (jiedu su vaiko vežimėliu buvo) pastebėjo balsu, kad “tu vis brangiau kainuoji, brangioji“, nors toji, kiek suprantu, visada perka tą patį kaip įprastai ir net nuolaidą turi. Ką gi, aš džiaugiuosi už jus, Britanija, anksčiau žinoma kaip Didžioji – jums išties visas importas brangsta, prauskitės levandų kvapo ūkišku muilu (jei dar mokate gaminti).

Ir nenuostabu, kad kai praimė Kvanka pystelėjo vakar pareiškimą dėl išankstinių rinkimų jau po 8 savaičių, tai svaras iš to netikėtumo tikrai nešoktelėjo į viršų, o natūraliai nusivertė nuo kėdės. Labai juokinga buvo už tai dienos gale matyti, kad jo kursas tapo… truputį netgi didesnis, nei ryte. Kas akivaizdžiai sako, kad gerą šūsnį žalianugarių banknotų BoE pašiūpeliavo į svaro mimikrijos aukurą. Gali natūraliai atšokti 20%. Gal net 30%. Atšokęs 50% būtų aprašomas kaip stebuklas.

Bet kai atšoka atgal daugiau nei 100%, tai arba rinkoje visi koksą netikėtai į LSD pakeitę brokeriai, arba ta pasaulinė valiutų rinka tokia sekli kaip Vilniaus birža ir todėl labai paveiki vienos kvankos pareiškimams. Neįtikino.

Tik akivaizdu viena: rezervai BoE išseko anksčiau, nei 2020-ieji, kuomet rinkimai buvo numatyti pagal planą, ir situacija yra prastesnė, nei manipuliuojama jos įspūdžiu ir akivaizdžiai užkoučintais optimizmu pranešimais, pradedant išeinančiais iš Baltasalės kabinetų, ir baigiant visokių Miesto analitikų, kurie, panašu, įsirašė į psichologinės savipagalbos būrelį, ir dabar save įtikinėja prieš kreivą veidrodį, kad vaizdiniai nuo baltų miltelių ir lūkesčiai yra tapatu realybei. Juk svarbiausia tikėti savimi, ar ne?

Buvo labai juokinga, kai jie visi choru prognozavo Kilerės pergalę, ir kad Oranžinio Tėtušio pergalės atveju baksui kaput – tai išėjo viskas atbulai. Dabar pasakoja net kartu su IMF (kurio vadovai legendiniai ne tik nepataikančiais situacijai ekonomikos patariamais, bet ir korupcijos ir sekso skandalais, nurungdami net FIFA bei IOC vadovus), kaip padidino JK ekonominius plėtros rodiklius ir prognozes. Tai tuomet Zimbabvė, manau, pralenkė ir JAV su Kinija kartu sudėjus pagal tuos jų kriterijus.

Ką jie vartoja, rimtai? Čia net Raškos kiseliofščinai toli iki tokio švarumo kvaišalų.

O liftas gali ir neatvykti

* * *

Pratęsiant jau politine tema, tai akylesni stebėtojai vakar atkreipė dėmesį, jog Kvankos pimpačkiukai pranešimą apie pranešimą padarė ne ant herbinio, o paprasto popieriaus, kas paprastai reiškia, kad kalbės ji apie savo partinius reikalus, o ne valstybinius.

Koks jiems buvo nustebimas, kuomet toji karščiuodama (ji šiuo metu serga, sakoma, bet nepatikslinama, ar klejoja jau) paskelbė išankstinius rinkimus. Į ką visa opozicija, įskaitant ir jos partiečius, vieningai paleido patyčias, kurių leitmotyvas panašus lietuvių patirtam deja vu jausmui dėl praimo Prietaiso savo laiku: tai kas nutiko su tuo “dabar ne laikas išankstiniams, ne ne ne“?

Išties Kvanka eina va bank – opozicija jai netgi partijoje, ir netgi prie miegančio darbiečio Apšepėlio, stiprėja, laikas veikia ne jos naudai, o ES niekas iki rugsėjo, kol nepasibaigs dviejų ES stulpų (buvo trečias – JK, bet glušą ir ES muša) šalyse rinkimai, su ja dėl Brexit nesišnekės.

Maža to, BoE, ko gero, jau patyliukais primena, kad valiutos atsargos nepasipildo – nukritus svarui paaugęs eksportas neatneša didesnių įplaukų kitomis valiutomis, tik nuosava skaičiuojant buhalterija gali džiuginti. Bet jau visi metai stebimas TUI (angl. FDI) mažėjimas, o didesnės užsienio įmonės išvedinėja personalą ir kapitalą į ES – neseniai net JAV investiciniai bankai (London City yra pasaulio investicinių bankų sostinė… pardon, buvo iki Brexit) pripažino, kad Brexit poveikis ženkliai nepasijaus po kovo 29 dienos, nes jie žalą neutralizuoja ir apsidraudinėja jau nuo pernai birželio.

Pergalės gi atveju, Kvanka be pagaliau teisėtai priklausančios vaškinės savo balvonės Madame Tussaud kunskameroje dar gautų daugiau pimpačkiukų savo pusėje ant suolo Vakarų Šventyklos Bendruomenių Rūmuose, o opozicijos lyderis darbietis Apšepėlis, ko gero, daugiau jos žvilgsnio, kaip ir Dave Cameron mamos, nebealergizuotų savo išvaizda (ir darbiečiai mielai eis į išankstinius rinkimus, kad juo patys atsikratytų).

Maža to, tose jos svajose Ein Volk, Ein Reich, Ein Fuehrer ji mato save vieningos ir ją liaupsinančios karalystės valdove, kuomet pavaldiniams nesvabu jų gerbūvis ir asmeniniai interesai, bet tik Vadas, kuris ir yra jų, suprask, nacionalinis interesas. Kol kas britai juokauja tos orveliškos utopijos temomis ir nenoriai prisimena karališkos šeimos flirtavimą su jų istorinės gimtinės naciais ar vietinius to meto britų imperinius fašistus ar netgi princą Harį su raiščiu, ant kurio buvo “baltiškas saulės simbolis“.

Tik, atsiprašau, aš augęs Sovdepijoje, ir esu truputį paskiepytas nuo tokių totalitarizmo polinkių (ačiū čia ir klasės auklėtojai, pravarde Gestapo, per kelionę į Maskvą atvėrusią akis į socrealizmą). Todėl manęs nei jų propaganda spaudoje veikia, nei labai žavi tas kursas, kuriuo dabar einama “vardan bendro nacionalinio sutarimo sunkaus Brexit metu“, kadangi torių partija jau užpernai iš esmės uzurpavo visą nacionalinę politiką, ir visa vidaus ir užsienio politika yra tik jų partinių razborkių išdava.

Todėl natūralu, kad pranešimas buvo be herbo – čia išties yra ne nacionalinės reikšmės, o partinis torių reikalas.

Tam suprasti nereikia dr Froido Sigizmundavičiaus. Kurio reikėtų kvankštelėjusiai jau Kvankai – nieko geresnio už Apšepėlį Corbyn iš Darbo partijos opozicijoje nerasi (čia net Skudurėlis nėra tiek geras Seime prieš “jam savą“ dabartinį jūsų premjerą, pastebėsiu).

* * *

O kas turi daugiausiai galimybių dabar per šiuos rinkimus?

Manau, kad LibDem partija, net jei nepersivadins formaliai į ES partiją, bet pasirinks savo šūkiu Fuck Brexit!

Suprantama, tam reikia išties gero avantiūristo psichopato lyderiuose, kuris įtikintų ir bendrapartiečius, nes tai yra per daug drąsus ir dar labiau va bank einantis žingsnis, nei Kvanka kad vakar paėjo. Nes visi oponentai klyks, kad tie “išduoda JK ir eina prieš liaudies valią!“

Pralaimėjimo atveju formaliai gautų… arti pusės balsų, jei lygintume pagal referendumą. Realiai, ko gero, gautų dabar išties jau virš pusės, jei pasakytų, kad anuliuoja visus torių avantiūrų padarinius: JK ne tik lieka ES, bet JK atgauna kaip vieno iš trijų™ ES lyderių pozicijas (ES ir taip visi angliškai, o ne vokiškai ar prancūziškai gi šneka), tuo pačiu atkuria santarvę su škotais ir užtikrina vieningą JK, suteikia optimizmo ir vilties JK ekonomikai investuotojams, parodydami, kad taip JK yra atvira visuomenė ir atvira investicijoms bei prekybai penktoji ekonomika ir neatsiejama Europos Bendros Rinkos dalis, ir t.t.

Pagunda jiems labai didelė, tik mano viltys ir lūkesčiai, ko gero, per daug optimistiniai. O dalinis ir atsargus šių idėjų propagavimas, kaip jau dabar daro jų lyderiai, totalios pergalės negali užtikrinti – čia reikia nerti stačia galva, ir tada arba prisiploji, arba ant balto arklio į Whitehall įjoji.

Juolab, kad tas “prisiplojimas“ gal tik pakeistų vietų ant opozicijos suolo skaičių, nepakeisdamas bendrai LibDem statuso kaip opozicinės. Nes vienintelė, kuri tikėtina gaus tik tas vietas, kurių nebent niekam nereikės vietose, bus pimpio UKIP – mauras savo juodą darbą atliko, gali eiti į sąvartyną dabar, nes visiškai nebeturi ką pasiūlyti, nebent ginčyti LibDem šūkį dėl Brexit, jei pastarieji išties savęs nesivaržytų.

Tik ne tokie aistringi tie britai, kad bandytų vieną kvanką su jos “stabilumu“ pranokti. Tad išties ateinančios savaitės bus įdomios mandagiu pasismaigstymu medinėmis rapyromis, o ne anglišku boksu pagal London Rules (kas reiškia no rules) – akivaizdu, kad net valdantieji nebuvo pasirengę tokiam savo karščiuojančios praimės pareiškimui.

* * *

Ir įprastinis ketureilis, neturintis nieko bendro su tema aukščiau (vakarykštį galite rasti mano Facebook sienoje):

Aš apie meilę šiandien nerašysiu –
Ta tema lyrikos ir taip apstu.
Geriau kaip #Coelho jums pasakysiu:
Gyvenime ne pinigai svarbu.