Vienuolika metų – tiek laiko prireiktų Namų Ofisui susitvarkyti su visais ES ekspatais Jungtinėje Karalystėje, kurie paprašytų nuolatinio gyventojo statuso vietoje dabar turimų paukščio teisių pagal ES sutartį, kurios galiojimas šioje Europos paribio saloje nustos mažiau nei po dvejų metų.

Tai, kad gavusiems tą teisę dabar, šitie naminukai iki šiol siuntinėja sveikinimo laiškus su Kvanka kaip jų ofiso galva, kuria ji buvo iki tapdama praime, rodo, kaip jie pasirengę išties padidėjusiam antplūdžiui prašymų, nepaisant netgi tų, kuriuos galima atmesti, nes nepragyvenę nuolat čia ne mažiau penkerių metų (kaip aš, tarkime).

Ir labai abejoju, kad Kabinetas net nuspręstų pagreitinti procesą ir priimti daugiau darbuotojų, nes glušiai jų rinkėjai, balsavę už Brexit, imtų klykti, kad jų pinigais dabar įteisina visus tuos, kuriuos dera deportuoti, idant atgautų atgal savo šalį – nes būtent toks šūkis buvo per referendumo melų kampaniją, kuomet vietiniai valstiečiai balsavo prieš ES už tai, kad nubaustų savo (!) vyriausybę.

* * *

Varlių (kirtis ant a) ansamblis atmarširavo sėkmingai per Rojaus Laukus Paryžiuje (Ensemble, la France! buvo Emmanuel Macron judėjimo pagal jo inicialus En Marche! šūkis), dėl ko praimė Kvanka dabar gali klykti kaltindama sąmokslu, kaip apkaltino 9 libdukus stipria opozicija jai ir jos Daunų kabinetui (iš 460 parlamentarų, tai tie 9 LibDem yra išties žymūs savo įtaka, aha).

Blogiausia, kad ši praimė Odinės Kelnės net asmeniškai nelabai turi opozicijos savo Mergos Galvos (Maidenhead) rinkimų apygardoje, kur jos oponentais yra:

  • UKIP (kur P – pimpis Nigel Farage) kaip partija jau nuėjo į sąvartyną vietos rinkimuose, o dabartinis europarlamentaras (sic!) Gerard Batten dar ir prisipainiojęs kažkokiuose neaiškiuose žvalgybos skandaluose su KGB, kad rinkėjams visai neįdomu bus, rusai puola ar italai ten draugai – šita partija ir nacionaliniuose eis šiknon, kur jiems ir vieta, nes tuo visada galvojo.
  • Darbietis Pat MacDonald ir libdukas Tony Hill yra numesti savo partiečių po konservų traktoriaus vikšrais, nesitikint jokios pergalės. Bendrai paėmus, nerasi spaudoje jokio akcento, kur partijos manytų, kad jų kandidatų pergalė asmeniškai prie jų taip nekenčiamą (?) Kvanką galėtų bent simboliškai suteikti kokį nors malonumą rinkėjams ir politinių dividendų partijai.
  • Todėl nenuostabu, kad čia kandidatuoja ir Pabaisos Pakvaišėlio (Monster Raving Loony) partijos lyderis Alanas “Garsiakaukiantis“ Viltis (Alan “Howling Laud“ Hope) – na, čia panašiai, kaip Aleksandras Makejevas iš Trakų, save vadinantis Baisa Pabaisa, įsteigtų partiją, kurią perimtų po to Alanas “Paskęsk Debesyse“ Chošnau, valdantis lygiavertiškai su savo Katuku-tuku (katukas Catmando žuvęs tragiškai, dabar partijai vadovauja vienvaldiškai Garsiakaukis po mirusio partijos steigėjo Spiegiančiojo Lordo Šiokiotokio – Screaming Lord Such).

Pabaisos Pakvaišėlio partijos a.a. lyderis katukas Catmando su dabartiniu lyderiu Garsiakaukiu (iš vikės)

Mano liūdesiui, LibDem taip ir neturi kiaušų aiškiai įvardinti save ES partija kaip aiškia opozicija šalį į krizę ir izoliaciją vedantiems toriams, tad kovos “kaip dievas duos“ dėl vietų padidinimo nuo 9 iki kažkiek daugiau, ir jei gaus 18, tai džiūgaus kaip vaikučiai, nes gi pasidvigubins, kas bendrame 460 vietų Bendruomenių Rūmų Parlamente nieko nekeis.

O darbiečiai net neturi tikslo laimėti išvis rinkimų, nes ten svarbesnė yra jiems antraeilė pergalė – nu-push-inti Apšepėlį, kuris darosi visiškas Nupušėlis, nes kai visi supranta, kad rinkimai yra apie Brexit, tai jis kliedi apie socializmą, stovėjimo aikštelių išplėtimą privataus medicinos draudimo pinigais (wtf???) ir iš esmės chorinį dainavimą, sukantis rateliu aplink žaliuojančias tėviškės guobas kumbaya dainuškų – ryškiai ne tą partiją pavadino Pamišėlio partija.

Tad dabar dauguma įsitikinę, kad pamišusi kita prasme Kvanka gaus teisę į savo vaškinį balvoną Madame Tussauds muziejuje, nes bus pagaliau išrinkta į praimes.

Vienintelė teigiama baigtis, kaip sako optimistai, bus Apšepėlio praspyrimas ir rimtos opozicijos toriams suformavimas, kuriai atsirasti kol kas lyderio aš, deja, bet nematau.

Šiaip bendrai Britanijos politika darosi panaši į šyvos kumelės sapną, kuriame blaškosi vieni pakvaišėliai – gal nenuostabu, kad neseniai buvo paminėtas pirmos psichinės prieglaudos Bedlam (iš čia ir angliškai bedlamas, ką mes vadiname bardaku, tik pastaroji įstaiga buvo labai tvarkina, nepaisant liberalių darbuotojų), jubiliejus. Na, o pas jus, girdėjau, nėra ko ir paminėti, nes šalis kaip tik tokia Vasaros-5 valstybe virsta, dėl ko nereikia ginčytis, kelinta ten respublika pagal numerį – antroji ar trečioji dabar, skaičiuojat Abiejų Tautų buvusiąją.

* * *

Išties jauniausio prancūzų prezidento su seniausia pirmąja dama išrinkimas Kvadratinei Londono myliai (Square Mile yra City – vienas iš pasaulio finansų galios centrų ir neabejotinai JK centras, bei, ko gero, buvęs Europos) gero daug nežada, kaip ir nedžiugina 10-to namo iš Žemėjančios gatvės (10 Downing Street) Baltasalėje (Whitehall).

Skirtingai nuo negatyvą skleidusios Marytės La Cunt, Dievas Su Jumis (čia ne keiksmažodis, o hebr. Emmanuel) pasiūlė rinkėjams optimizmą, vienybę ir tarptautiškumą, kartu ir stiprią ekonomiką finansavimui viso norimo ir netgi esamo prancūzų socialinės gerovės modelio, ir netgi stipresnę ES (kas mane džiugina kaip ES federalistą).

Kol Baltasalė santūriai dabar veblena, kaip čia jiems irgi džiugu, nes bus supratimas bendroje kovoje dėl islamizmo (šneka tai kaip Apšepėlio apkandžioti – lyg jo oponentė kalbėjo ne apie tą patį???), tai kvadratiniai gi nevaikiškai dabar vaikiškai neksi, kad nenene, niekas iš Londono į Paryžių nebėgs, nes, suprask, turi būti ne tik trauka, bet ir stūmimas iš šalies, kad taip įvyktų. Kas būtų suprantama Frankfurto atveju (ten išties nėra ką veikti penktadienio vakarą), tik kad glušiams metas susivokti – stūmimas yra labai stiprus, dėkokite savo tamsiai apipelijusiai (tiesiogine prasme) provincijai.

Bėda tame, kad darbo vietos iš Miesto bėga jau nuo referendumo laikų, kaip pripažino amerikiečių investiciniai bankinYkai (kuriuos siūlė kažkada karti buvęs Londono meras darbietis Livingstonas, dabar spiriamas iš partijos už antisemitizmą), bet kad ir Penktos Respublikos prezidentas yra buvęs investiciniu bankininku, ir savo kampanijoje skyrė laiko Londoną aplankyti ir čia surengti rinkiminį vakarėlį su daug gero vyno ir labai la posh užkandėlių (penktas prancūzų miestas iki Brexit referendumo, dabar šeštas), ir jis žino, kaip kalbėti su fintech ir hitech įmonėmis bei tais pačiais investiciniais bankininkais. Maža to, LDK (Liuksemburgo Didžioji Kunigaikštystė) užsimojusi perimti euro klyringą iš Londono, nes yra ES, o ne jo pašaly, kaip nori būti šalis, anksčiau vadinta irgi Didžiąja.

O juk dar ir išėjimo iš ES, bet pasilikimo EEA Bendroje Rinkoje, sąlygas reikės Kvankai su Emanueliu suderinti, o jis, švelniai pasakius, nėra susižavėjęs Brexit gerumu, kai yra greta Mutter Angelės vienas iš šulų tą naują sandorį tvirtinant, ir gali paprasčiausiai ištrenkti britus kaip musę iš La Troškinio, ko jie ir nusipelno, tiesą sakant.

Tai čia tik koks piktybiškas ES federalistas, kurį čiabuviai niekaip neišpirdolina atgal į kitą ES pakraštį namolio, dabar gali džiūgauti rinkimų rezultatais anapus Lamanšo Kanalo, arba koks katukas, kuris nekenčia visko, kas juda, o kas nejuda – pakrutina.

Sukrutėjai, Kvanka!

* * *

Kasdienis #poezijosruduo ketureilis, kol dar Londonas dėl silpno svaro, nors ir palaikomo drastiškai Anglijos Banko Kvankos pergalės labui, tą malonumą suteikia, o jūsų VNO dar neuždarė remontui:

Norėčiau aiškiai pasakyti:
Man širdyje vis ima lyti,
Kuomet aš tavo naujus pirkinius matau –
Ir kiek “nedaug“ kainavo sužinau.