Dėve dėve, koks tu kūdas… – aš jau ne tik nebegaliu be skausmo pakelti, matydamas praimės Kvankos snukutį, man jau ranka pavargo plekšnoti per nuosavą snukį kaskart, kai tik ji prasižioja.

Ir jei jūs manote, kad jūsų politikai brutaliai ir ciniškai papirkinėja pažadais glušius rinkėjus, apie kuriuos tokią nuomonę turėjo seras Vincas nuo £5 plastikinio banknoto, o ne dr Aušra Maldeikienė, tąsoma valstiečių etikos (sic!) marionečių už rinkėjų pavadinimą avinais dėl pastarųjų priimamų sprendimų (nes karvė to nesupras), tai dar jūs nematėte išties, kokia priešrinkiminė retorika vyrauja Britanijoje, anksčiau žinomoje kaip Didžioji.

Prieš dvejas dienas David Willets, prikišęs nagus prie ne vieno torių manifesto (taip šioje karalystėje vadinama politinės partijos progama, sudėliota populiariuoju suprantamu būdu – šūkiais, teiginiams ir pažadais, skirta politiniam savo partijos pardavimui rinkėjams), sako, kad 1951 metais toriai laimėjo pažadėję pastatyi 300000 namų.

“- O mes pastatysim milijoną namų iki 2020 ir dar pusę milijono per kitus dvejus!“ – kvykauja kaip papūgėlė, savo manifesto Pirmyn Kartu (ar čia išties reiškia žemyn kartu, skęskime visi bendrai ir pan.?) vieną iš esminių punktų.

O kam to mažai, tai dar žada visur biudžetus sumažinti, bet mokykloms padidinti, nors būtent dėl gimnazijų reformos toriai sukėlė didžiausią nepasitenkinimą Londone.

Aš jau rašiau LondoNews Nr.18, kad šis pažadas pastatyti daugiau namų išties tarnauja tik užsienio spekuliantams, perkantiems nekilnojamąjį turtą Londone – apie 80 proc. naujų pastatomų namų būstų tiesiog yra beveik visus metus negyvenami, nors turi užsienio savininkus (dabar kinus ir rusus), kurie turi ir mokesčių išimtis kaip non-dom, ir kurie nebesuka galvos, kaip šiuos panaudoti bent jau nuomai, kurios kainos londoniečius vis labiau stumia iš miesto.

Maža to, būtent toriai prastūmė prieš metus anti-squat įstatymą, kuris tradicinį skvoteriavimą padarė kriminaline veikla. Ir tuo pačiu jie žada savo manisfesto sumažinti benamių skaičių perpus per savo kadenciją ir visiškai panaikinti iki 2027 metų.

Kaip, jei žmones stumi į gatvę ir apsaugai tuščius nenaudojamus būstus, už mokesčių mokėtojų pinigus remdamas užsieniečius spekuliantus, superkančius gyvenamą plotą tavo šalyje?

* * *

Bet čia tik apšepusiams kosmonautui darbiečių lyderiui Nupušėliui atrodo, jog šie rinkimai ne apie Brexit. LibDem tiesiai paskelbė, kad sieks naujo referendumo dėl likimo ES, nes toriai buvo užzombinti UKIP lyderio sociopato Pimpio.

Iš esmės, man daugiau ir nesvarbu, ką jie savo manifesto sako – gaila, kad negaliu balstuoti už juos, nes akivaizdu, kaip toks ES federalistas kaip aš balsuotų. Todėl ir negaliu. Labai gaila, kad ES sugebėjo prastumti balso teisę tik savivaldos, o ne nacionaliniuose rinkimuose. Man atrodo, kad aš net negaliu išrinkti jokio MEP nuo tos šalies, kurioje gyvenu, o ne kurios pasą turiu (ir gaila, kad nėra bendro ES paso).

Ir taip, jei čia kas prikaišioja, tai ko atvykau į šitą karalystę, tai priminsiu, kad atvykau į ES šalį dar metai iki to glušių referendumo ir kai dar apie jį kalbos net nebuvo. Ir taip, aš nieko prieš, kad net tokie nukepėliai kaip markai adamai būtų išrenkami Lietuvoje, ir kad jie taip pat turėtų teisę balsuoti, jei turi pastovaus gyventojo statusą, ir yra iš ES šalies, kaip ir Lietuva yra ES šalis, priminsiu. Ir po dviejų metų jis tos teisės nebeturės, kas irgi taip, ar ne?

Tad, grįžtant, Nupušėlis peza savo partijos, kurios net dalis opozicijos paskelbs savo nuosavą, ne apie Brexit sukeltas pasekmes ir kaip spręs, bet apie daugiau uždirbančių nupešimą, mosuodamas bandera rosa, kuri niekada čia nebuvo populiari, nors daugumą dabar proletariatui naudingų darbo įstatymų būtent šioje karalystėje padarė šiai dienai įprastais, ir čia palaidotas Karl Marx (kurio kapą galite apžiūrėti už £8). Praėjus dviem dienom, jau kalba kaip Prietaisas, kad spauda jį ne taip suprato ir iškraipė, nes, suprask, jis ten turi daug puikių pasiūlymų.

Kurie po torių kairuoliško manifesto ir šauksmo sukurti Didžią Meritokratiją (nors Kvanka vesti gali tik į idiokratiją) atrodo blankiai. Ir dabar rinkimų laikas parodys, kurie pažadukai yra finale sėkmingi pyzdukai.

Bet darbiečių kosmonauto nors viena mintis teisinga kaip ir Emmanuel Macron atveju: už visą gerovės valstybę, bangieji, tenka brangiai ir gerai susimokėti, ir net toriai atsisakė spręsti pensininkų ateities klausimą savo šūksnyne, nes rizikavo baigti pralaimėjimu kaip John Major vyriausybė, kuri užsidiskutavo lapių medžioklės draudimų klausimu.

Net ispanai jau grasinasi išpirdolinti lauk britų pensininkus, tad šiems, pabėgusiems nuo savos šalies ne tik blogo klimato, bet ir neįperkamo pragyvenimo lygio, gali išaušti ūkanotas rytojus, sugrįžus pas šitą meritokratijos šauklę į jų tėvynę.

* * *

O pabaigai, tai išties torių manifesto kalba apie ateities iššūkius – čia ne vien sklandus Brexit, kuris kainuos tiek tiesioginių įsipareigojimų vykdymu, tiek netiesioginėmis pasekmėmis brangiai. Pačiai partijai reikia apsimesti nesant liberalaus rinkos kapitalizmo šalininkais, kas yra neįmanoma iš esmės misija: arba užsienio investuotojai po visos šitos Brexit sukeltos sumaišties tavo šalį nurašo dar ir kaip nepatrauklią jų pinigams (ar kaip pasakė Nissan-Renault šefas dėl sprendimų iškelti gamybą – sunku kažką prognozuoti šiame sukeltame chaose), arba vyriausybė bučiuoja investuotojams rankutes ir spjauna į savo piliečius. Kuriuos žada socialiai apsaugoti, mažindami atskirtį tarp socialinių klasių.

O didžiausia kvailystė yra naiviai tikėtis, kad rinka augs, jei mažinsi dirbančių imigrantų skaičių, apmokestindamas dvigubais tarifais įmones, kurios juos įdarbina, bei sunkinant galimybę čia jiems kurtis, tuo pačiu svaigstant apie hi-tech ir fin-tech lyderystę – na, negarsėja britai savo protų nutekėjimu į tokius specialistus pritraukiančias šalis.

Atvirkščiai, iki Brexit, Londonas buvo vienas tokių pasaulinių centrų, ir todėl mano miesto meras Sadiq Khan teisus sakydamas, kad per visą istoriją dar nematė tokios kenkėjiškos miestui ir Miestui partijos, kaip toriai dabar.

O ir pradžioje įrašo minėtas David Willets sako, kad šventa torių kova prieš imigraciją turėtų būti išmesta į sąvartyną – Vyriausybės ir anksčiau galėjo srautą apriboti, tik visi puikiai suprato globalizacijos ir atviros rinkos bei augančių vartotojų nešamą naudą šalies ekonomikai. Niekas nevažiuoja į žlugusios ekonomikos šalis, o greičiau atvirkščiai. Tai jau pernai imigrantų srautai ėmė gręžtis atgal. Kas bus po manifesto įgyvendinimo?

Aš pats lieku be pasirinkimo, nes lieku – juk tėvynė nerodo jokių perspektyvų galimybe sugrįžti (nors jau ryt išvykstu atostogų pas vaikus, tėvus, gimines ir draugus – dar labai noriu paburiuoti), emigracijos srautas tik didėja. Teks tiesiog peržiūrėti savo lūkesčius ir perdėlioti planus – nieko naujo, c’est la vie.

* * *

Įprastinis ketureilis jau buvo skelbtas ryte mano FB, tai pakartoju čia tik pakeitęs mūsų į jūsų:

Nesvarbu, kur bėga Šešupė
Ir kur geltonkasės oi šneka,
Kokia prie valdžios nauja šutvė
Ir kokią mums jums saulę jau veža

P.S. jei atrodo, kad baigiau liūdnokai, tai tiesiog pranešu, kad netikėtai šiandien Detroite po koncerto mirė 52-iejų Chris Cornell, buvęs Soundgarden (viena iš grunge revoliucijos, kurią sukėlė Nirvana, grupių) ir Audioslave lyderiu, gitaristu ir vokalistu.

Tai ta proga savotiška jo daina-etiketė, kuri tinka, manau, ir tekstui viršuje: