English, motherfucker, do you speak it?! – ši kultinė frazė iš Quentin Tarantino filmo Pulp Fiction geriausiai apibūdina ES šalių ministrų reakciją (net estų vicepremjero įskaitant – estų, Karlai, ir net vice-premjero!) į praimės Kvankos kalbą Florencijoje tuščiai salei (neįžeidžiant tų furšeto dalyvių kaip tuštučių, kurie ten suėjo paknapsėti ir skystai paploti iki bus prileisti prie nahaliavnų sendvičių ir claret), nes ten nebuvo nei vieno Europos Komisijos nario ir nieko iš ES atsakingų pareigūnų, kurie būtų galėję bent repliką numesti jos suveltų minčių kratiniui.

Niekas ES (nei EK, nei ET, nei EP) taip realiai ir nesuprato, ką ji angliškai pavapsėjo, o EŽT ir taip nepasakė, ką galvoja, kadangi tai yra gerai išauklėti triušiai, anot Mikės Pūkuotuko.

Nes Kvankos žodžių tryda su pompastiškais papirsčiojimais apie britų išskirtinumą (kuo?) ir Europos menamą naudą (kame?) sklido iš lūpdažiu apvestos skylės šiknaveidėje, tačiau kokių nors rišlių minčių, apie ką ji ten pliurpė, nerasta. Kaip to nerasta ir JK užsienio reikalų sekretoriaus Labradurniaus Boriso mintyse apie Brexit prieš tai sienų klausimu (“kokių sienų?“).

Kaip išvis jokios logikos, kiek pamenu, nebuvo ir Brexit referendumo diskusijoje (už tai lengva dabar čia glušius padefaultu identifikuoti pagal tai, už ką balsavo, ir net neguodžia mintis, kad jei ES praimo pareigas einantis Europos Komisijos prezidentas Jean-Claude Juncker būtų savo State of the Union kalbą pasakęs ne dabar, o iki referendumo, tai Brexit būtų gavęs kone visuotinį palaikymą, nes jis yra išties daugelio ES bėdų akivaizdžiausia iliustracija).

Ir kai dabar net Darbo partijai surengus konferenciją matai, kad ten jų lyderis Nušepėlis išties yra net ne vienas nupušėlis toje partijoje – kalbėtojai pareiškė, kad Darbo partija gi laimėjo (!) rinkimus į Parlamentą (švelniausias pareiškimas: nelaimėjom, bet ir nepralaimėjom). Aš net nežinau, ar Audrius Kubilius turi dabar alibi, ar čia jis irgi jų kalbų rašitojus™ taip konsultavo, nes darbiečiai laimėjo JK kaip krikdemai laimėjo Lietuvoje, kada jis guodė delfiuose savo prakišusį lyderiuką “be penkių minučių premjerą“ Skudurėlį.

Tiesiog šitokio britų glušumo tai dar reikia kitur paieškoti, ir vilčių dėl galimo atsitokėjimo greitu laiku nebėra nei vienoje politinių jėgų pusėje. Šiaip gerai, kad britus per pastarąjį šimtmetį praspyrė iš dominavimo pasaulyje absoliučiai visur, tai dabar nors užsiima salose uždarai tik savęs žalojimu. Gaila šių mielų ir savo humoru man artimų self-harm inflicting glušiukų, bet juk negali gi per prievartą visos stiff upper lip tautos uždaryti į reabilitacijos centrą, ar ne?

Kai pagalvoji, tai šita geriausiai saugoma pasaulyje senutė iš Vandens Lankų (sen.angl. Buccingahamm) namuko Elzė Nr.2 matė nuo britų imperijos klestėjimo galo pradžios po Jurgio Nr.5 (paskutiniojo ir Indijos imperatoriaus greta visų kitų savo karališkų titulų, kai pirmąja buvo šiojo močiutė Vikcė), prie kurio salose radosi fašizmas, nacionalizmas, socializmas ir panašūs radikalizmai, dabar atsispindėję ksenofobijos atrūga ir referendume, ir po to šiojo sūnaus ir savo dėdės Edzkos Nr. 8 karališkos karjeros prašvilpimo vardan linksmakočio reikalų, kas būdinga balsavusiems glušiams galvojant irgi ne ta galva, bei taip jos tėvo netikėto tapimo nenoriuku karaliumi (ir suteikus jai sosto paveldėjimo liniją), iki pat britų imperijos žlugimo po pastarojo karo ir Britanijos tapimo iš Didžiosios į “tautų sandraugą“ bei dabar jau ėjimo į rusų ir kinų lobistų valdomą tik periferiją Europos pakrašty.

O jei Dievas duos sveikatos ir nepasigailės, tai gal dar ir iš Jungtinės Karalystės tapimo atgal į Anglijos karalystę ir nuo Londono nebepriklausomą jau Škotijos respubliką paskui tuos banditus maištinguosius airius, tapusius laisvaisiais šiai šešeri metai iki gimstan, jei vis tik “jungtine“ vadinsi beliksiančią tik Anglijos ir Velso sąjungą, dėl skaičiaus nebent dar suteikus panašią į Wales autonomiją ir šių kaimyniniam “angliškų žemaičių“ Cornwall.

* * *

Sako, vienas iš stabiliausių dalykų Londone yra vokiškos dešrelės bratviurcai ir vokiškas lager alus iš čiaupo Vokietijos ambasadoje kad ir kokia proga jie rengtų savo oficialius bei neformalius vakarėlius.

Jei amerikiečių ambasada čia laikoma labiausiai pompastiška ir triukšmingiausia (kada kaimynai kviečia policiją dėl diskotekos Liepos 4 vakarą, turint net omeny, kad britai moka to party, ir moka tikrai to party hard), o apie lietuvių ambasadą dėl vietos, perfrazuojant vieną vokYtką čia nuoširdžiai nusistebėjus “nu nehujovai įsikūrėt!“, tai vokiečiai garsūs būtent savo šituo nepretenzingu svetingumu, suprantamu ir lietuviams, be tos minėtos amerikoniškos BBQ pompastikos. O ir kas atsisakys gero alaus prie tinkamai pagrilintos dešrelės, ką?

Todėl rinkimų rezultatai Vokietijoje nenustebino ir manęs savo stabilumu, nepaisant minėtos mano vokietės pasipiktinimo, kiek rytuose rinkėjų balsavo už nacius (jos žodžiais). Kas manęs nenustebino dar ir tiek dėl jos reakcijos (kuria ji čia pusę personalo pergąsdino, kaip fašizmas kone atgimsta Vokietijoje ir tuoj bus Ketvirtas Reichas – ir kaip jai nulūžo RAM galvoje, pamačius mano marškinių sąsagas ta proga su Geležiniu Kryžiumi, bet ji yra teisingai indoktrinuota elitistinė leftistė su įsitikinimu, kad Hamletas gali būti juodas, kai aš turiu kaip liberalusis egalitaristas tik trijų tautų atstovus tinkamus vaidmeniui, tai bent nors sutarėm, kad prancūzų Hamletas skambėtų kaip komedija vietoje tragedijos), tiek ir dėl jos gimtosios šalies rinkėjų balsavimo.

Mat Rytų Vokietijoje, iš kur ji pati kilusi (tėvas dirbo Stasi – per jį pati ji dar “demokratinėje“ Vokietijoje nukentėjo kone iki visų perspektyvų gyvenime sužlugdymo, tai Berlyno sienos griūtis jai atvėrė šansą Vakaruose) yra daugiausiai evakuotųjų per ir ištremtųjų po Antrojo Pasaulinio karo iš Rytų Prūsijos, ir ten išties rasi neo-nacistinių radikalų daugiau, nei bet kurioje kitoje Vakarų Vokietijos bundesperiferijoje.

O ir šita Vokietijos kanclerės palaikyta ir stumta atbėgėlių politika bei visa šalies identitetui gresianti erozija su ES plėtra bei imigracija, kuomet Vokietija nors ir yra ES ekonomikos lokomotyvu, bet ta gerovė turi ir savo nemalonią fricų biurgeriui kainą, tikrai negalėjo nepaskatinti tokio paties balsavimo su ksenofobiniu kvapeliu, koks buvo JAV su Make America Great Again ar JK su Brexit referendumu Take Our Country Back – vadinsi tu ten juos “naciais“ ar, kaip patrio-idiot-iniai cepelinai ES gintariniame pakraštyje seilėtųsi epitetuose “tautiškai susipratusiais patriotais“.

Nors mane, kaip ES federalistą, vokiečių pasirinkimo stabilumas nudžiugino – jei ES iš konfederacijos taps išties naujo pavyzdžio vokišku, bet kalbančiu anglų kalba kaip bendrine ir neutralia, Reichu (man negana ES prezidento, ES premjero, ES spykerio ir ES užsienio reikalų ministro pareigybių, tai ir ES finansų ministro portfelio ateinantį jau atsiradimą bei ateityje net ir ES gynybos ministro ir pan. atsiradimą, bei ES piliečio, o ne ES šalies piliečio, pasą aš tik sveikinsiu kaip ir jau esantį vieningą ES fantiką eurą!), kuriame išties bus demokratija (o ne elitinių biurokratų paskyrimas kaip dabar minėtoms ES pareigybėms), tai aš būsiu ramesnis ir dėl mano vaikų ateities šioje Europoje, o nereiks galvoti, kaip čia mano saloje šiame glušių rezervate sukurti nors kiek gerbūvio galimybių ir jiems (Brexit or not).

Nes mirusios respublikos™ perspektyva aš tikiu daug mažiau, nei dar net ir negimusio Reicho, nepaisant ES judėjimo federalizmo link užstrigimo.

Simboliška ir dabar primiršta nuotrauka iš vikės iliustracijai: pusbroliai karalius Jurgis V ir caras Mykolas II vokiškomis (!) uniformomis pas pusbrolį kaizerį Vilių II Berlyne iki Pirmojo Pasaulinio karo.

* * *

Ir kad jau šįkart trys įžvalgos ne vien tik apie Londoną, tai trečioji apie aktualijas rūtų darželyje, kuriame dygsta socdemų rožės.

Manęs Facebook skaitytojai po praeito įrašo apie Uber (bei kitas dar dvi įžvalgas, ir kuriems ne tik iliustracija patiko!), paklausė, ką aš galvoju apie esamos Lietuvoje valdančios koalicijos ateitį ir perspektyvas, o per tą laiką kol aš palaimingai parpiau savo bunkeryje prieš darbą naktį (kada jums šitą visą ir surašiau), tai parlamentinės socdemų frakcijos nariai pareiškė liksią dirbti koalicijoje, ir kam, kas man išvis nebūdinga, aš tik pritariu.

Ir tuoj paaiškinsiu kodėl, nors karo ministeris, tapęs užsieniniu komsomolcu, Linukas Burbuliukas tą padarė daug diplomatiškiau, o aš aiškinu ant trijų pirštų (nesu stalius, tai dar du pataupysiu punktams a ir b po punktų 1-2-3):

1.

Jis yra ne šiaip karjeristas, bet politikoje kompromisų meistras su technokrato itin gerais gabumais (NATO partnerystės programa, kurią pirmoji išbandė Lietuva ir tapo standartu dabar kitoms šalims kandidatėms, yra viena iš jo iniciatyvų, ir pasakykite man kitą lietuvių politiką be Tatos, kuris turėtų panašų įdirbį tarptautinėje politikoje).

Tad dar ir turėtume atiduoti pagarbą ir todėl bent išklausyti ir jo argumentų, kai jis politikoje nuo komjaunimo (LKP jaunieji kandidatai kaip dabar LSD šeškučiai) per LDDP (brazauskinių komunistinė šutvė, išvengus liustracijos ir tapusi konservatoriais kaip neo-kapitalistai, prichvatizavę ekonomiką) į LSDP (kada kom-konservai dėdėpistai nusipirko socdemišką iškabą iš Vytenio Iljičiaus už, jei tikėti spauda, būstu senamiestyje – matote, reikėjo ne tik čiulpti AMBui gebėti, bet ir duoti pasinaudoti kita kūno ertme sėdimosios srityje, kad gautum už tai iš šiojo stambiau, pvz., viešbutį) jis vis tik nerodė jokio konjuktūrinio prisitaikymo, pakeisdamas partijas kas įprastai yra Lietuvoje – jis visada buvo toje pačioje partijoje nuo pačios karjeros pradžios iki dabar.

Todėl kai pasakė, kad visa tai yra dabartinio lyderio inicijuotas populizmas, ir jis pats verčiau net išstos iš tokios partijos, likdamas poste, nes reikia Lietuvos stabilumo užsienio politikoje šiuo momentu (ir manau, kad Trepsės palaikymą jis netgi turėjo – ne tik cinišką išskaičiavimą, kad geresnių kadrų banaliai net nėra valdančiosiose partijose jį pakeisti), tai pasakė labai nuoširdžiai, racionaliai ir logiškai.

O kažkaip dabar šventeiviškai moralizuoti dėl jo tokio špagato lietuviškoje politikoje, ypač LSD padugnių atveju, turinčių nuteistą už korupciją lyderį savo vedliu, yra kaip bandymas prikalti medūzą prie medžio.

2.

LSD pašlemėkų pirmininkas G. Paluckas savo reikšmingumo ir menamos valdžios apsvaigintas net užsimiršo, kas ir kodėl jį tokioms pareigos išrinko (nusprendė pasitarę pastatyti – jei taip tiksliau, bet tai jūs gi manote, kad ir Trepsę į prezidentes Daukanto aikštei “išsirinkot“, ar ne?), tarsi prieš tai nebuvo iki jo tokio skudurinės onutės Prietaiso – esi gi tik zic-predsedatelius (teistumas už korupciją – labai ironiška kompetencija pareigoms užimti visai dar labiau pasižymėjusiai LSD pašlemėkų šutvei) tarp savo tovariščių, kuomet parlamentė partija Seime išties yra jų darbinė politinė jėga, o visa tai, kas yra “partiniai skyriai bei diskusija“ tėra smoke and mirrors bei formali iškaba su rože Barboros gatvėje, kurie, kiūtodami be Seimo, staiga netgi įtikėjo, kad jų lyderis jiems tos valdžios netgi kažkaip duos (o jei ir neprasibraus visi dabar su juo į Seimą, tai nors pašiks kaip šeškučiai savo partijos išrinktiesiems).

Ne, bet taip rimtai – jūs gal kokių musmirių per grybų sezoną dabar pririjote, berserkai raudonieji, ką?

Galop, dar velionis amžinai LKP-LDDP-LSD partijai gyvas AMB apie demokratinį centralizmą yra paaiškinęs pagal paniatkes: mes pasitarėm ir aš nusprendžiau. Ir ne skyriai čia sprendžia, kas Seime daro partinę politiką, tik tas “aš“ dabar tiesiog yra kolegialus rimtų šeškų susirinkimas vietoje vieno buvusiojo kuilio svaraus kumščio.

Jei Lietuvoje respublika, kaip atstovaujamos demokratijos forma, išties nebūtų mirusi, tai tokio neatitikimo tarp frakcijos Seime ir likusios partijos ne Seime su “lyderiu“ jų žodžiuose ir darbuose nebūtų, ir jums nereikėtų bandyti surasti logikos šitoje socdemiškoje šizofrenijoje – galop, nuo kada normaliai demokratijose valdančios koalicijos vadas net nepriklauso nei parlamentui, nei vyriausybei?

3.

Mano asmeninis požiūris į šią piktų ir kerštingų valstiečių vyriausybę koalicijoje su pašlemėkais socdemais yra daugiau nei akivaizdus, kad apkaltintumėte mane kokia nors simpatija, bet, net ir atsiribojus nuo emocijų, tai aš nesuprantu irgi, kaip galima dirbti opozicijoje (net jei paklusti “partijai“ ir “lyderiui“ bei išties į ją išeiti), kada Vyriausybė veikia pagal tavo suderintą partijos vyriausybinę programą?

Čia kaip balsuoti už Brexit, prašytis atgal į Bendrą Rinką nebūnant ES sudėtyje, mokant EEA narystės mokesčius, bet neturint jokio balso sprendimams, kurio išeidamas atsisakai, nes nu taigi Brexit is Brexit.

Tai aš savus salos glušius jau suprantu čia ilgiau pagyvenęs, o va tautiečių net gimęs ir daug daugiau Lietuvoje gyvenęs sunkiai galiu suprasti dabar šiame durnyne. Ir gal gerai, kad vis mažiau mane lietuviška politika domina savo aktualijomis bei peripetijomis, į kurias, kaip matau, jūs bandote įsigilinti rimtai, tik, perspėju, tai yra bergždžias darbas ieškoti to, ko ten net nėra ir nebuvo.

Ai, kad taip, tada nafig – kaip sakė buvęs Vienas iš Trijų™, o aš ir jums iš šalies pragmatiškai pažiūrėjęs į visą šitą kiaulių jovalą netgi sakau: tegul gal jau tie pradvisę socdemai ir toliau taip dirba ir prisidirba bei apsidirba su mėšlinais valstiečiais, nes:

a) paliksi tuos glušius piktus ir kerštingus valstiečius vienus dirbti, tai ministeris Veryga su savo sociopatiniais cirkais pasirodys tik kaip nekaltas bezdukas į varinį dubenį;

b) niekas nenori išankstinių Seimo rinkimų nei pačiame Seime, nei netgi jūs, gerbiamieji moralistai, kada ir liberalų byla dar tik bepradedama teisme nagrinėti iš esmės, darbiečiai ima rengtis grįžti į Seimą, socdemai gali išties tapti populistine (tai reiškia – imti daugumą balsų iš visų tų idiotų, kurie gi jums vis ne tuos išrenka) nupušėlių, kaip mano karalystėje darbiečių, partija su esamu korumpuotu lyderiu vietoje prilaikančių arklius “patikrintų kadrų“ šeškų nors ir su jų savanaudiškais, bet bent aiškiais pragmatiniais ekonominiais interesais, o dar ir krikdemai dabar patys nebežino, kas jie tokie išties yra (tai konservatoriai, krikdemai ar nuosaikūs liberalai, nesuprantu iš ten nuolat pasklindančių prieštaraujančių viena kitai žinučių?), ką rodo toks pats Tėvynės Sąjungos esamas sitzen-fuehrer iš Žvaigždžių Miestelio amžinai rezervinis kandidatas į kosmonautus (rus. Zviozdnyj Gorodok yra uždaras kosmonautų rengimo miestelis, kuriame aš dar sovietmečiu buvau ekskursijoje, kurią vedė kosmonautas Beregovojus, ha, hipsters, beat this!), kaip ir jo paties senelis, panašu, yra amžinas kandidatas į valstybės vadovo titulą (nors vardan istorinio tautos teisingumo, tai būtent AMB bronzinis biustas turėtų būti nuverstas ne jo antros našlės estetinių užgaidų pagrindu, o griūti kaip balvonai nuo Žaliojo tilto – bet rusai turi Leniną mauzoliejuje, o lietuviai garbsto Mykolą).

Bet, be abejo, dabar manyje ciniškas liberalas geria alų tarsi vokiečių ambasadoje su slypinčiu manyje troliuku anarchistu – nu davaj tegul žlunga ši vyriausybė ir būna išankstiniai rinkimai!

Nors ir ne revoliucija, bet už tai kaip bus #smagu, kad net brendžiuką pergėrusių smagiukų sąjūdžio iš Vašingtono skvero bėdos po to visiškai nublanks.

Dajoš bardaką! (kuriam niekas nepasirengęs)

PLATINAM!!!!11

* * *

Šįkart lydintis ketureilis tegul irgi ne į temą, bet skirtas teksto aukščiau nesupratusiems pasiguosti:

Aš žaižaruojantį tau jumorą™ vėl dovanosiu,
Bet tu mane vis tiek vadinsi raganosiu©,
Nes tau gyvenime #smagu tik pinigai,
O ne lėkšti ir eurų neverti juokai.