Snukeliu į mišrainę – taip galima konstatuoti bendrą vaizdą po pasibaigusios torių partijos konferencijos Mančesteryje su jos zombiška (dead woman walking, anot darbiečių Nušepėlio) vadove praime Kvanka.

Nors ir mišrainė čia greičiau ne vinaigrette, bet tas jovalas, į kurį dar 2015 metais Jungtinę Karalystę įstūmė elitinis Eaton koledžo Oksforde kiaulės galvos krušlys Deivukas, ir mišrainė jau iki 2017 metų galo gerokai pradėjo rūgti.

Bet į mišrainę – tai vis ne į asfaltą.

Antraip pokštininko įteikta Kvankai P45 forma (tai galutinio atsiskaitymo paskaičiavimas su visa uždirbta alga ir atskaičiuotais mokesčiais atleidžiant iš darbo) išties būtų jau užpildyta:

P45 forma, įteikta Kvankai per konferenciją (foto iš Independent)

Bėda, kad pati partija, nacionaline politika padariusi savo partines rietenas ir kovą dėl įtakos bei valdžios, tampa tokia pačia zombių partija be idėjų ir netgi lyderio.

Labradurnių Borisą vietoje Kvankos? Dėl dievo meilės!

Tą klouną tiek nuosavas kancleris Žiurkėnas už nusipezėjimus dėl Brexit, tiek ir pati jau ES talžo, kad šis nesugeba išgromuluoti konkretaus sakinio dėl JK pozicijos ir norų dėl Brexit. Net ES parlamentas 557 balsais prieš 92 jau prieš kelias dienas (spalio 2 dieną) patvirtino kreipimąsi į ES šalių vadovus (šitų tarybai vadovauja Donald Tusk – tai čia pats tas antibreksitinis lenkiškas “moraliai paklydusi moteris už pinigus“!) su prašymu blokuoti bet kokias net menamas ES ir JK derybas dėl laisvos prekybos, nes nei šis glušius iki dabar, nei net kvaiša jo praimė dar Florencijoje tuščiai salei veblemdama šūkių kratinį tarsi lietuviškoji buhalterė Loreta Tutita™, taip ir nesugebėjo atsakyti bent į tris elementarius ir ES svarbius klausimus:

  1. ES piliečių teisės po Brexit (net ne bendrai dėl laisvo darbo jėgos judėjimo, bet dėl rezidento statuso jau esantiems JK, nes tokie kaip aš atvykome į JK kaip į ES šalį, o ne trečio pasaulio).
  2. Siena su Airija kaip ES šalimi (jei jau imi sieną kontroliuoti, kur čia konkrečiai dar yra ir du niuansai: abi šalys nebėra Šengene, tačiau yra išskirtinė sutartis su Airija dėl Šiaurės Airijos statuso ir sienų kontrolės).
  3. JK tarptautiniai įsipareigojimai ir konkrečiai skyrybų sąskaita (plius būsimi EEA narystės mokėjimai ir pan.).

Nieko. Nulis. Zero.

Kaip ir šie du klajojančio cirko bedarbių klounų trupės nariai. Kaip ir galimo lyderio pasirinkimas iš partijos – lygiai toks pats nulis.

Ir teisingai dabar sako apžvalgininkai – kad ir ką toriai dabar pezės ar bandys siūlyti, o klausimas lieka vienas: tai jau aišku, kad Teresėlė (tik jai pačiai dar tas nedašunta – Kvanka yra glušė kaip reta) neves partijos į artimiausius rinkimus (Londone peržiūrima ne tik apygardų ribos – jau dabar Darbo partija apklausose rinkimams į būsimą parlamentą lenkia 26 procentais, kai prieš dvejus metus atsiliko 2, ir tai miesto meru po Labradurniaus tapo darbietis Sadiq Khan) – bet tai kas tuomet pas jus lyderis, konservai, ką???

O ir ką siūlė per konferenciją tokio, kas padarytų valdančią partiją vėl lyderiu nacionalinėje politikoje, kai Darbo partija užsivedusi dabar kaip ant kokaino su steroidais?

Apie Brexit idėja viena ir nykiai vangi iki dantų maudimo – tai dabar jau tai vadinasi Brexit, bet tikslas išties yra išlaikyti status quo.

Nu wtf???

Jau net aš, būdamas ES federalistu, sakau: gal jau, britai, nustokite myžti į kamašą ir kraukitės savo manatkes pabėgimui nuo “piktų vokiečių“ per Lamanšą kaip tas jūsų nevykęs propagandinis filmas “Dunkirk“ su nupiepėliu vokalistu iš žlugusios One Direction berniukų grupės patriotinios jausmus jums (!) ir pažadina, ką?!

Nes net Der Mutter Angelės (ša, grammar nazi – artikelis die, kai mamka, bet čia yra ponia kancleris, ir šita frau Merkel turi kiaušus, skirtingai nuo mano karalystės praimės, todėl vyriškas der!) draugelis Manfred Weber tyčiojasi: tai kuriam ten į Londoną paskambinti dėl Brexit reikalų, kai jie patys nebežino, kas ten ką sprendžia ir ką sakyti?!

Tai dar bičui pasisekė, kad ne į Darbo partijos būstinę skambina – tie turi pozicijų daugiau šiuo klausimu nei porno žvaigždė išbando per savo karjerą pozų.

Bet Kvanka dabar siūlo pamiršti nedėkingą jai užsienio politiką, aišku, kaip visiška glušė dar nepamiršusi priminti Doncei apie JAV būtiną ginklų kontrolę. Čia toks epic facepalm.

Nes aš jau Oranžinio Donaldo vietoje jei ne pasiųsčiau dabar Penktą Laivyną tą glušių salą išnešioti velniop su visais jo paties golfo laukais Škotijoje, tai bent atšaukčiau ambasadorių iš Didžiojo Dūmo (Big Smoke – Londono senoji pravardė dėl smogo, bet tik didelis dūmelis ir liktų po JAV tomahaukų) konsultacijoms, nes Antroji Pataisa prie JAV Konstitucijos buvo pridėta iškart dėl Nepriklausomybės karo prieš britus, kaip tik siekusių nuginkluoti sukilusius kolonistus, ir tokie senosios imperijos pasiūlymai, skirti Land of Free and Home of Brave, yra elementarus prašymasis gauti į naglą ryžą snukį (kaip kad iš Kremliaus dabar lietuviams pasiūlius išsitremti gyvuliniais vagonais, nes, gyvuliai, gi išardė geležinkelį pas latvius).

O bandyti kokias nors įstatymų pataisas dėl Brexit dabar stumti per Parlamentą, kada net savo partijoje esi mažuma, tai kaip iš tos pačios mišrainės pamatus atlieti būsimam savo namui – oras ne tiek atvėsęs, kiek tavo smegenėlės, kad sukietėtų kaip betonas.

Todėl dabar nacionalinėje politikoje lieka ne mažiau banalus ir nebenuslepiamas rinkėjų papirkimas:

  1. Studentai Glastonbury muzikos festivalyje išpažino savo neblėstančią aistrą ir meilę Nušepėliui Džezai (Jezza – tokia pravardė Darbo partijos lyderio Jeremy Corbyn), studentėms kone švaistant savo paponešius ir sudrėkusias kelnaites jam po kojomis. Tai Kvanka pasiūlė pakeisti studentiškas įmokas už mokslą (kas reiškia studentiškas paskolas) į… valstybės dotacijas. Tai dėl to net tas darbinis kosmonautas buvo tų pačių torių kone suėstas, kad užsiminė apie šią galimybę per rinkimus, jei juos laimėtų.
  2. Pastatyti daugiau savivaldybės namų (komunalkių, kitaip tariant). Tarsi jau dabar ne Darbo (sic!) partijos meras Londone būtent tuo ir rūpinasi, o juk iš esmės jokio ypatingo būstų deficito provincijoje net ir nėra. Maža to, jau antras ketvirtis iš eilės ėmė kristi nekilnojamo turto kainos ir Londone, tai realiai nebėra jau ir paklausos čia būstui dėl blogėjančios namų ūkių finansinės padėties ir smunkančios britų perkamosios galios (mano širdis kraujuoja kaip padurtas žviegiantis bekonas, kad svaro vertė nuo mano atvykimo sumažėjo trečdaliu!) bei žemo juodų pinigų turinčių užsieniečių (arabus pakeitė rusai, o šiuos – kinai) suinteresuotumo, nes Brexit perspektyvos ekonomikai ir nekilnojamo turto rinkai yra, švelniai tariant, neaiškios.

O ką darys ji su savo draugeliais BOE (Bank of England yra svariukų spaustuvėlė)?

Šios kontoros galva gi jau pareiškė pakelsiantis bazines palūkanas, kas yra savaičių, jei ne dienų, reikalas – be abejo, kai auksą išsipardavei dar prie Gordono Rudojo, o dabar supleškini dolerinį rezervą prieš rinkimus svaro kursą trūks-plyš palaikydamas, kad tik Kvanką su jos šutve perrinktų, tai tik palūkanų kėlimas ForEx gali sugundyti pirkti svarus vėl, aha. Tai teks dabar arba pamesti šį gobšų ketinimą, arba čia bus šaudymas toriams į kojas (nes į galvą šaudyti beprasmiška – kiauryminis kaukuolės sužeidimas be kokių nors svarbių organų pažeidimų).

Ir dabar jūs man pasakykite – na, kodėl reikia bijoti komunisto, marksisto, trockisto, maoisto ar kokio ten dar leftisto Nušepėlio su jo socialistine programa ekonomikoje, kada pati valdančioji konservatorių (!) partija siūlo socialistines idėjas ir savo veiksmų planą?

Bet taip nuoširdžiai – be to, kad jei vaikai eis į koledžą, tai gal bus pigiau (nes į ES universitetus dykai gi nebepriims po Brexit), o jūs gal gausite kažkaip pigiau būstą savo savivaldybėje, pataupydami kokiai nors schemutei kaip “nusipirkti tualetą“ (buy to let – būsto pirkimas nuomai, o ne gyvenimui; taip, šioje šalyje net bankiniai produktai šiam reikalui standartizuoti, nes čia rinka viskuo labiau išvystyta, nei Lietuvoje)?

Būtent – kad nematau ir aš čia jau jokio skirtumo.

Kaip ir rinkėjai nesigundo – Džeza padžiazuoja ekonomikos temomis geriau už namų tarnaitės dukrą (Geležinė Margo bent buvo bakalėjininko dukra ir išmanė komerciją).

Ir dar juokingiausia, kad tai būtų lindimas iš esmės į Londoną – tiek autobuso vairuotojo sūnus meras darbietis turi čia savo būsto plėtros programą ir palaikymą (galop, leidimus statybai išdavinėja ne Whitehall ir ne Downing Street – šie net savo miesto teises turinčiame Westminster nieko teritorijų planavime nesprendžia), o iš universitetų, tai tik Oksfordas su Kembridžu ne Didžiąjame Dūme, kai visi kiti JK pasauliniuose reitinguose dar randami universitetai yra irgi Londono (kur valdo kas, priminti?).

Tai bile tik durnei buvo papezėt, aha.

Ir, skirtingai nuo darbiečių konferencijos Brighton, čia nebuvo jokio susidomėjimo iš verslo pusės renginiu, nors Kvanka vapsėjo apie “ūkiskaitinius“ ir “verslo efektyvumo“ vadybos principus (kad ir ką ji ten savo makaulėje buvo prifantazavusi į nerišlią beprasmių žodžių mišrainę).

Delagatai iš torių konferencijos skirstėsi tarsi iš pakasynų diskotekos.