Dar nesibaigė pirmasis šių metų mėnuo, kaip ir varžytuvės dėl glušos ir glušesnės tautos vardo tęsiasi, įgaudamos naujas aistras ir peripetijas. Šiaip paprastai LondoNews yra trys naujienos iš mano glušių karalystės jūsų piktdžiugai, bet šįkart rezultatas 3:2, nors vis dar pirmauja maniškiai feodalai prieš jūsiškius respublikonus.

Nors jei aną nuorodą aukščiau laikyti apie Aktą, tai santykis susilygintų, nes ten tas minimas nuorašas pas jus jau atkeliavo apžiūrai (ir gal per atostogas ir aš spėsiu jį pamatyti savo kukulakėmis). Bet likime prie vienos rankos pirštų, ir jei ne staliai, tai lankstom visus 5 ir skaičiuojam:

  • * * *

“- Kur benuvažiuočiau – visur mane myli!“ – su tokia džiaugsmingai apspangusių vaivorykštinių vienaragių rausvose pievelėse dainuške išsibreksinę britės ketina šiemet pastraksėti į Euroviziją gauti nulio taškų.

Aš suprantu, kai filmai Dunkirk ir tas, nu, kur su Gary Oldman sero nuo £5 plastikinio banknoto išgalvotame bei su realybe mažai turinčiame vaidmenyje tamsiausią valandą taip dramatizuotai ir patetiškai pateikiami kaip nacionalinės savipaguodos pavyzdžiai (nutylint faktą, kad lenkus, dėl kurių jo skystablauzdis glušius pirmtakas į karą lindo, pardavė iš pradžių naciams, o po karo sovietams) visame vis prastėjančios ekonomikos dėl Brexit fone, tai tik su tokiomis dainomis į Europą dabar ir tevažiuoti, kur visa ES su neslepiama panieka žiūri į JK lyderių veblenimus, tyčiojasi iš klouno užsienio reikalų sekretoriaus Labradurniaus arba, geriausiu atveju, sutartinai ignoruoja praimę Kvanką, kur visi trys ES institucijų vadovai prikišamai baksnoja spręsti esmines atsiskyrimo problemas, išryškėjusias išlaisvintos oficialiai ksenofobijos fone, kurios liečia ir:

a) rūpestį, kad nekiltų antrojo pilietinio karo Ulsterio apylinkėse dėl to, kad JK sulaužys Didžiojo Penktadienio sutartį (Good Friday Agreement) su Sinn Fein (čia IRA politinė kontora, kada Óglaigh na hÉireann šnekasi su anglais ne bombomis, bet šnekasi);

b) ES piliečių JK teisėmis, nes JK piliečiai ir taip ES geranoriškumo dėka tas teises gavo padefaultu).

Nu bet tai ar glušiems paaiškinsi?

Glušiai traukia dainušką:

Myli mus, vai, myli,
Myli EuropA,
O-pa-pa!

Na, čia kiečiau net už Vilniaus merą Remigijų Šimašių, kuris po to, kai jau atėmė iš Pilaitės katalikų, nepaisydamas jokių peticijų ir sveiko proto (bei politinio išskaičiavimo pastatyti dvi mokyklas ir prisitrinti prie abiejų sėkmės, pranokstant pirmtaką merą!) galimybę vyskupijos lėšomis pastatyti profilinę mokyklą (finale todėl nebebus išvis jokios – praimas Saulius Skvernelis būtų išties glušius, jei duotų lėšų dabar politiniams oponentams liberalams valstybinei mokyklai statyti šalia bažnyčios, kur dar klebonas Ričardas Doveika su buvusiu meru Artūru Zuoku buvo rankomis sukirtę statyti už RKB lėšas mokyklą prieš bažnyčios), o ir priimsiančią, aišku, taip pat ir ne katalikus (Vilniaus ir Kauno jėzuitų gimnazijų pavyzdžiai), kreipėsi į Vilniaus arkivyskupą Gintarą Grušą, kad dabar jau bažnyčia (!) paragintų katalikų bendruomenes aktyviau reikštis renovavimo ir aplinkos tvarkymo darbuose.

Be komentarų.

Einu savo matricą perkrausiu, nes užlūžo nuo tokios “logikos“. Nors čia gal net tritaškį dera duoti glušių tautų konkurse – pagal ūgį vis tiek arčiau krepšinio, nei futbolo, manau.

Už abi naujienas ačiū Elizai iš britų Kamčiatkos – Škotijos!

  • * * *

Parėjau perkrovęs, ir grįžtam į mano glušių karalystę – kur brit-hip-hop-pop dainomis šito vienatvės jausmo, patiriamo svetur, jau, panašu, nebenustelbsi, nes vienišais ir šioje karalystėje, pagal apklausas, jaučiasi virš 9 milijonai gyventojų.

Todėl dėl smunkančios ekonomikos ir sumažėjusių iždo pajamų (čia tik Labradurnius, sako, kad £350mio kas savaitę NHS paskirti, kaip raudonas autobusas reklamavo, yra gerokai sumažintas skaičius, nes skirs gi jie jau kone po pusę milijardo – taip, kai £ santykis su € bus ne bemaž 1:1 kaip dabar, o 3 svarai už 1 eurą) karpydama biudžetą, Kvanka nusprendė pagaliau įsteigti Vienišumo ministeriją (Ministry of Loneliness).

Ir tai tikrai ne pokštas!

Gi Lietuva, antai, turi Alkonautikos ministreriją, kažkodėl senu įpročiu vadinamą Sveikatos apsaugos – tarsi saugotų pagiringus tautiečius beigi tautines šalies mažumas ir atvykstančius užsienio turistus nuo sveikatos pataisymo tuo, kuo susirgai, efektyvindami alkoholio mažmeninės prekybos verslo rodiklius:

a) ROI – net prie tos pačios apyvartos, didesni pardavimai per trumpesnį laiką su mažesnėmis verslo sąnaudomis (darbuotojams ir pan.);

b) konkurencijos naikinamas smulkiam ir pusiau nelegaliam verslui, padedant maksimizuoti pelnus nekondiciniu laiku ir vietose;

c) neapmokestinamų pajamų kontrabandininkams ir jų gaudytojams didinimu, pakeliant per ribojimus maržas pelnui; ir pan. – ne apie Lietuvą dar kalbu gi.

Tad, grįžtant nuo cepelinų vis tik prie fish and chips, tai jau kada niekas nemyli užsienyje (meilė sumažėjo netgi valiutos prasme trečdaliu dėl nusmukusio tiek svaro – mažiau mieli anglų girtuokliai, kurie nebeįperka vietinių ES paslaugų), o namie jautiesi dar ir toks vienišas dėl paleolito amžiaus lygio interneto spartos savo tapšniuke panosėje bei plačiau ir politikoje abiejų pagrindinių partijų sutarimų, kaip ir kodėl paprasto brito™ gyvenimą padaryti vargingesniu ir kaip išsaugoti turčių pelnus bei juos gausinti (neapsigaukite, nes tai, kad toriai tradiciškai už kapitalą, tai pernai jau ir darbiečių suvažiavime buvo rekordinis skaičius milijonierių ir korporacijų bei bankų atstovų, kurie suvažiavimu bei pažadais liko patenkinti), tai tik ministerijos (patikslinsiu dėl JK tradicijos: lietuviškai tai greičiau departamento arba ministro be portfelio atitikmuo, nes Kabinetas yra vyriausybė, jo Ofisas yra ministerija, o šio vadovas yra ne ministras, o sekretorius) tam ir betrūksta, kreivalūpiškai teisinant tai aktyvaus ksenofobo nužudytos a.a. proeuropietiškos parlamentarės Jo Cox atminimu.

Nors šiaip paskirtoji ministrė Tracey Crouch po minėtosios idėjos autorės Jo Cox – yra toks angliško humoro multilevel-pun with a tongue in cheek. Kas bajerio neįkirto, tam ant pirštų neaiškinsiu, nes #blevyzgos čia jau, o ne tradiciniai #blėnys.

Bet tai dabar jau mažiau vieniši turėtų likti ir tie nusivylę, kurie buvo prieš Brexit?

O galima ir man, kaip etatiniam ES federalistui ir glušių nuo Brexit pašaipūnui, gal kokią vyriausybinę paramą vienišumui sumažinti gauti? Ar man, kaip ES piliečiui, tai jau pagal oficialią (nejuokauju!) įteisintą priešiškumo imigrantams programą nebepriklauso, nes čia – tik JK čiabuviams?

Jaučiuosi toooooks vienišas, kai anglus myli, kur tik tie benukeliauja, o manęs nemyli anglai čia, nu. Bet jie patys nemyli dieviško piršto įsikišimo į apvaisinimo reikalus, nors ten tikrai ne pirštu daryta, ir tikrai ne dievo, nes trečia naujiena – apie abortus:

  • * * *

Jau antra Londono seniūnija po Ungurynės (Ealing), dabar jau ir Avyčių Pievos (Lambeth), uždraudė visus aborto priešininkų protestus – nes kažkaip pabodo jau, kad anie trukdo abortariumų darbuotojams dirbti, ir šie aršūs protestuotojai netgi motinas su vaikais užkabinėdavę.

Šiaip maniau, kad protestuotojai būtent to ir siekia – protestu neleisti vykdyti su jų moralinėmis nuostatomis valstybės legalizuotos veiklos. Bet va, pasirodo, seniūnija tas jų nuostatas savo savivaldos nuostatais ir uždraudė reikšti būtent taip.

Ir nepaisant to, kad dabartinis Kabinetas yra paremtas koalicijos torių su katalikais iš Šiaurės Airijos, kur abortai ir be protestų uždrausti, ir netgi neseniai buvo skandalas, kad šiaurės airėms šie savo provincijoje atsisakė padengti medicinos išlaidas, jei jos vyksta į “motininę“ salą (dažniausiai Škotiją tik per sąsiaurį arba giliau į progresyvesnę ir daugiau NHS paslaugų teikiančią Angliją), ir Kvanka vardan kėdutės nuvylė savo vietines feministes, nepalaikiusias pasipiktinimą sukėlusio jų protesto prieš abortų draudimą.

———–

Tiesiog pastebėsiu, kas truputį mano miesto istorija nesidomėjo (rekomenduoju London Museum – #šimašeu!), kad Londonas nėra miestas per se, bet nuo 1965 metų yra 33 (!) savivaldų, kurias sudaro trys (!) miestai:

a) pats City yra istorinė dar romėnų įkurto miesto Kvadratinė Mylia (Square Mile), kuris turi savo lordą merą (ir kuris nėra Londono meras!);

b) City of Westminster, kur yra Parlamentas, nes šis rajonas gi negali būti mažesnio statuso nei anas “miestas“,

c) ir patį Londono miestą su Londono meru (renkama pareigybė, įsteigta tik 2000 metais, tad esamas meras tėra vos trečias!), ir Londoną kaip bendrą miestą sudaro 32 seniūnijos, įskaitant vestminsterinę bei “miesto“ kaip 33-čią, bet kad su savo meru, tai City išties ir “nesiskaito“ (vadinami borough, kurių viena irgi taip vadinasi Borough), o kitas minėtasis miestelis City of Westminster turi irgi savo merą (pilnas titulas pastarojo pagal pareigas: The Right Worshipful Lord Mayor of Westminster, ir tai nėra Mayor of London ir nėra Lord Mayor, ir kur dabartinio yra titulas dar ir patarėjas Councillor, ir atstovauja jis Mažąją Veneciją, sic!, bei yra susituokęs su vyru, jei painiavai jums dar to visko yra mažai), nors seniūnijos istoriškai irgi turi savo formalius ceremoninius merus, iš kurių iki dabar vis tik irgi išrenkami Hackney, Lewisham, Newham bei Tower Hamlets.

Sudėtinga sistema kažkaip, ar ne?

Tai paaiškinu:

City, kas yra Miestas ir dabar finansų centras šiame pusrutulyje iki Brexit jo pilnai nesugriovė kaip po romėnų pasitraukimo, ir yra dar romėnų statyto Londondiumo senoji dalis, pats tas tikras miestas (todėl taip ir vadinasi).

Bet tai ką – karaliams gi ne su prastuomene gyventi, tai įsteigė Edzka Atgailautojas Vakarų Šventyklą (Westminster) tuomet dar Laivyno (Fleet – šiaip anglosaksiškas flēot reiškė “potvyninį intaką“, nes naudotas kaip dokas laivams dėl potvyniais ir atoslūgiais po 9-10 metrų aukštyn-žemyn besikilojančios Temzės, tad žodis “laivynas“ greičiau nuo šio seno upės pavadinimo kilo, nei kad laivynas davė pavadinimą upei ir dabar esančiai gatvei visai netoli mano darbo) ir Temzės sudarytoje saloje (žr. Kauno Santaka), kur pagal savo pravardę, suprantama, ir pamaldumą tarsi po to kaip mūsiškis Šv. Kazimieras (yra jo vardo tokia lietuvių katalikų parapija Londone, priklausanti Vestminsterio ne abatijai, kuri “parmazoninė“, o katalikiškai vyskupijai) kultivavo, o su juo atkulniavo elitas paposėdžiauti, kas dabar yra Parlamentas (todėl du miestai, suprantama), ir kai jau po Hastingso mūšio pergalės 1066 metais Vilius Užkariautojas imigravo vietinių Brexit glušių neatsiklausęs (ir tam įvykiui paminėti gobeleną iš Prancūzijos žada Kvanka eksponuoti atgabenti, kas jiems šventė, žinokite, ne mažesnė nei prof. Mažylio surastas Lietuvos Nepriklausomybės akto nuorašas), tai patraukė tiesiu taikymu su visu savo žirgu tiesiai į Vestminsterį Anglijos karūnos užsidėti, neišlipdamas iš balno pačioje abatijoje, o ne į miestą Sitį (kažko tas romėnų laikus menantis Londono miesto aptvaras elito neviliojo, žiūriu).

Tarpe tarp šių dviejų “londonų“ ir buvo įkurtas todėl prakutėlių pirklių ir elito toks dar vienas “londonas“ Lundenwic – beveik lenkiška pavardė, reiškianti Londono prekybcentrį (nes jo paupys Strand – tai ir buvo Temzės paplūdimys, kur galėjai savo burvaltes su baržomis išsitempti, atplukdęs krovinių, kas iš esmės būtų kuršiška Pervalka, o Vilniuje plaukimui Nerimi žemyn, tai geriausia nuleisti savo valtį Valakampiuose, patarsiu iš praktikos), ką anglosaksai, turitys Rytų, Vakarų ir Pietų karalystes (virtusias ilgainiui Essex, Wessex ir Sussex grafystėmis atitinkamai, kai pirmąjai formaliai priklausė ir Londonas) vadino “Londono fortu“ (Lundenburh), nors ten jokios fortifikacijos nebuvo (o kam, jei City aptvertas, o Westminster yra saloje?), todėl aršūs dar visai ne socialistinės Skandinavijos vikingai ten keliskart taip džiaugsmingai pareketavo atplaukę tarsi juos kuršiai aniems išplaukus vikingauti kitur, kad iš esmės ūpą iki aukščiau paminėtojo normaniškojo pusbrolio šiems anglosaksiškiesiems čiabuviams komercijai atmušė labiau, nei kokia Ingrida Šimonytė Gariūnams su kasos aparatais.

Bet šioji seniūnija, kaip ir visos apylinkės bei pietinis pelkėtasis krantas (Southwark), įskaitant netgi žalią kaimuką (Grenewic dab. Greenwich, tariama Gryničj), į kurį iš Vakarų Šventyklos po rūmų gaisro kuriam laikui ir visas dvaras bei “sostinė“ buvo persikėlusi, ir palaipsniui va taip sulipdė Didįjį Londoną, kokį jį dabar žinote (beje, gyventojų skaičius 1939 metais Londone buvo kaip dabar, o dar 2011 metais kone milijonu mažiau).

Tad natūralu, kad priemiesčiai tapo bendrai šio didmiesčio, vardu Londonas, rajonais, išsaugojo savo kaimišką savivaldą ir teises leisti kažką arba drausti rajono ribose savo miestelėnų interesų labui, tad nors jūsų Vilniaus meras ir atrodo toks pavėpęs Pilaitės klausimu, tai dar palyginus su londoniškiu kolega visai toks kaip ir diktatoriaus įgaliojimus savo miesto seniūnijoms turintis, sakyčiau, nepaisant to, kad lietuviškas “vestminsteris“ iš jo Lukiškių aikštę savo užgaidoms jau atėmė.

Tikiuosi, šio įrašo sarkazmą vietoje įprastinės man LondoNews ironijos išpirkau bent jau mano miesto būtovės slėpiniais (kas su manimi eina Londone ekskursijos, tai po to sau svarsto, ar pavargo kojos, ar ausys) – labai tikėtina, kad teks kraustytis iš Big Smoke link jūros, ir todėl va toks šioje įtakoje įrašas ir gavosi.

Bet visada internetuose gelbsti katukai – pertapsintys per išlygintą skiedinį grindimis nuo romėnų laikų:

  • * * *

Tradiciškai – ketureilis, aišku:

Galėtų britai ir iš Eurovizijos išeiti,
Nes šansų ten kažką laimėti
Po Brexit turi dar mažiau –
Australija jau atstovauja juos geriau.