Publikuota Facebook:

– Ketinu kišti pirštus į rozetę.

– Gal nekvailiok – ji ne tam skirta.

– Bet tai nepabandęs – nesužinosi!

– Rozetė skirta elektros prietaisų kištukams, o tu pirštus kišti ketini.

– Reikia ne galvoti, o daryti, ir tik tada kažkas gausis!

– Bet tai rozetės atveju akivaizdu, kad ji skirta ne pirštams.

– Bet juk dvi skylutės! Ir aš du pirštus va ten kyštelėsiu! Viskas turi pavykti!

– Geriau nereikia, sakau…

– Tu man pavydi būsimos sėkmės! Ir iš kur tu žinai pats nepabandęs, ką? Atsakyk! Tyli?! Tau tik kritikuoti kitų sumanymus!

– Šiaip pirštai tavo, aišku, bet čia ir be excel akivaizdu, kad geriau jų į rozetę nekišti.

– Neaiškink, nevykėli tu!

Kiša pirštus.

PYST! Trrrrrr!!! @“£$%^&*!!!11

– …na, tai ką aš sakiau tau? Gyvas dar?

– Bet aš nors pabandžiau!

* * *

Oi, atsiprašau: rozetę dera tekste pakeisti į verslą. Verslas ten tekste turėjo būti.

Kai kuriems, būna, ir pasiseka – nepakrato mirtinai. Arba jiems iki lemputės. Nors, sakau, išties su kištuku į rozetę geriau, nei kišti ten pirštus. Pakeitus rozetę į verslą tekstas skamba netgi raginančiai bei įkvepiančiai, ar ne?

Šiaip tik ką susimoviau online teste – dabar toks įspūdis pagal rezultatą, kad aš nei anglų kalbos moku, nei logikos turiu, tai ir neaišku, kaip tiek metų nekalbėdamas ir su logika nedraugaudamas amerikiečiams atitidirbau.

Bet ironija tuomet tame, kad jei parašyta mano CV, jog out-of-the-box thinking, tai ką jau čia su loginiais mąstymo standarto testais, tiesa?

Esu šiaip ir iš psichologinių testų jaunystėje išvytas. Tiesą sakant, išvytas dukart, bet pirmąkart vis tiek į čebatus išsiuntė, tai gal nesiskaito, o antrąkart po to paliko po testo papildomai tirti, po ko privedžiau smalsią tyrėją iki ašarų jos papildomo testo klausimų kritika. Ir šiaip, aš testus nuo atsakymų pradedu. Va sunku mums, INTP, gyvenime, akivaizdu…

Netgi landlord laiške per NT agentę pareiškė, kad yra persiutęs (suprask: deeply outraged) po mano derybų dėl nuomos kompensacijos, kai neveikė boileris (pamenate tą istoriją?), sumokėdamas galutinę mano paprašytą sumą ir dar apmokėdamas konvekcinio elektrinio šildytuvo čekį čekiu (šildytuvas man lieka, be abejo).

Bet tai jis gali man su savo gilia frustracija irgi giliai kur nesueina pabučiuoti – lyg aš džiūgavau ir krykštavau tas kone dvejas savaites be karšto vandens ir šildymo, spirgindamas elektra (pirštų nekišau į rozetę, jei klausiate). Ir išvis – truputį ne ant to užsirovė derybose, oopsy daisy.

Vakar nusprendžiau todėl pailsėti gero oro proga ilga, bet nenuobodžia, kelione autobusu į Brighton (šiandien oras tik šiaip nuostabus), kur patenkinau savo silpnybę greitu maistu: makdutės didžkiu macu (ai, nu tos visos bulvytės, kavytės, ledukai ir kokteiliukai nesiskaito) bei vėliau itališka picuke (buvo netgi su aviena, o kai buffet, tai ėsk, kiek lenda!).

Tačiau greitas maistas greitai pasišalino be didesnio virškinimo proceso užtrukimo, nes ne tik organizmas, bet ir #sixpack turintis (skirtingai nuo manęs!) Vladas Zinkus man liepė susiimti ir nebetukinti aplinkbambinės srities (bet pabambėti galiu, jei bimbinėti ne?). Tai gal šiandien laikytis dietos reiks.

Tai šiaip jums va iliustracijai žuvėdra – nors ir dietiškai žuvį, bet vis tiek ėdra gi: