Apsižiūrėjau, kad čia nerašiau jau pusmetį, ir dar būčiau toliau nieko nerašęs, jei ne FB mano užblokuotos visokios raimondėlės (sako, kad nesikeikčiau, nors lenkiško italų kilmės “su išlinkimais“ žodžio lietuviškas atitikmuo kekšė skamba kaip pupa-uoga, tai va ir kalbėsiu eufemizmais čia jūsų padorioje kompanijoje dabar), kurios randa sau laiko patyliukais sekti mano įrašus kita susikurta paskyra, o po to lėkti FB administracijai stuksenti, kad aš publikuoju kažką pornografiško.

Štai anąkart buvo Youtube klipas su jachta bangose (kas pasakė, kad tai nėra sexy?!), o šįkart ir 4 minučių netruko, kuomet A. Tarkovskis Joninių proga pasirodė nepriimtinas dorai (o, ne ū) kataliko sielai, kas yra ironiška, nes sveikinime buvo palinkėjimas atšvęsti pagoniškai lakant ir krušantis, ir kad laimintų Pizius (Naisių romuvos dievas toks – čia kaip Šventoji Dvasia, kuri nekaltas mergeles apvaisina, jei nežinote apie pagonybę iš bendro išsilavinimo, ir ne, čia ne apie Seimo narį vis dar Petrą).

Šioje vietoje norėčiau įdėti apmokėtą reklamą, bet kadangi LiDL man nieko nesumokėjo ir net nepriėmė “bazės vedėjo“ pavaduotoju šioje glušių karalystėje™, tai tiesiog jums aš neatlygintinai, t.y. dykai – kaip sakė Pelėda Mikei Pūkuotukui, parekomenduosiu Bordeaux Supérieur – pas mus šis claret viso labo tik £4.99.

Ir nors patys LiDL sommelier vertina tik 84 (iš 100, aišku), tačiau kaina išties nudempinguota kaip sankcijinės rusiškos Ramūno Karbauskio trąšos Lietuvoje, nes aš duočiau daugiau, nes man, tarkime, šis vynas šiaip gerai gurkšnojasi, o ne prie LiDL rekomenduojamų patiekalų – nėra rūgštus, nors ir sausas (išvakarėse iki šio teko baltas Tokaji, kuris savo saldumu įvarė man depresiją, liūdną drybsojimą paslikam ant lovos ir vėpsojimą į ant sienos kabančią Charles Brooking reprodukciją Fishing Smacks Near A Shore), ne per sunkus, nors ir raudonas, ir netgi nesukelia jokių pagirių (vakar bemaž vienas visą butelį taip ir išgurkšnojau per pusdienį – ai, neklauskite, kodėl taip, bet šįryt ramiai va jums čia rašinėju blėnis).

Skonio reikalas, aišku.

* * *

Skonio reikalas yra ir kandidatai į prezidentus kitais metais – dabartinei Trepsei, tarkime, aš turiu asmeninių sąskaitų (pusšimčio gabalų be delspinigių, jei klausiate sumos), ir šiaip sunku ką nors gero pasakyti apie buką boulingo kamuolį su trimis skylutėmis (pirštams manipuliacijai, kurių vienas Kauno HES vardu jau atgulė Antakalnyje, nors kažkada pezėjo, kad nedera balsuoti už amerikoną, mat tas užsilenks – Dievas turi dievišką humoro jausmą, ir kad dabar jam pašonėje paguldys “banditą“ Vanagą, tai čia juokas iki ašarų arba per ašaras, priklausomai nuo požiūrio taško), ir kuris buvo pirmai kadencijai skirtas ištaškyti žydruosius Albino kėglius (pamenate, kaip ją paskyrus, nes tai rinkimais nepavadinsi kaip ir Kremliaus Koščėjaus “rinkimų“ Raškoje, mieli mano lemingai, Lietuvos jėgos struktūros tuomet liko be galvų, apvadintų valstybininkų klanu, trukdžiusiu išties VL su AMB?).

Antrai kadencijai ta prezidentinė agonija su Snieguole ir 7 balčyčiais™, apie kurią perspėjau dar prieš pirmuosius, tik buvo pratęsta, o dabar aiškėja, kad VSD, kaip viena iš tų struktūrų, susidomėjo tulpėmis (brendžiukais domėjosi kažkokia STT anksčiau) ir visus teisingus (sic!) dešiniuosius urmu nupirkusiu konkuruojančios firmos abreviatūrą MGB panaudojusiu koncernu (nors, sakytumėte, pagal savo paskirtį VSD vis tik turėtų verčiau domėtis lievakais, nes ten finansai nuo Kremliaus ne tik per žemės ūkio oligarchus pareina, ne?), bet čia tik šiaip sutapimai, nes juk – o kur tie išties rinkimai?

Nesistebiu todėl, kad dr Aušra Maldeikienė, neapsikentusi šitos mirusios respublikos™ tolimesnio dekadanso bando grąžinti politiką į politiką – o debatus į rinkimų procesą.

Cinikai pasakys, kad kai aplink konkuruoja įvaizdžiais tuštutės (abiejų lyčių), tai belieka tik trolinti intelektu (dėl ko jos vaidmuo Seime vis dar išlieka, visų jūsų nusivylimui, pozityvus). Ir todėl ji, neapsikentusi, kad Ingrida Šimonytė, nenorinti pencinykams parodyti leitenanto Dubo blogosios pusės, delsia užimti savo buvusios globėjos vietą Daukanto a. generalbubernatūroje, pati dabar pateikė 95 tezes, kaip anuomet toks Martynas, prikalęs jas prie Dievo namų durų – tiesą sakant, kalti konspektus prie durų yra inteligentiškesnis būdas, nei kokio Cicerono rankas, kaip tą padarė generolas Markas Antonijus, ir tai vėlgi nėra nukrypimas, o dar vienas kontekstinis pastebėjimas, visiškai (!) susijęs su mano įrašo tema.

* * *

Kaip ir minėto vyno, kurį ne konkrečiai, bet  bendrai kandidatė, viešai deklaravo, gėrė, geria ir gers (net po 14 butelių per metus!), įvertinimas, nes bendrai jos tezių reitingas toks ir būtų, mano galva: 84 tezės yra gerai, o va 9 iki 95, kurios apie nacionalinį saugumą ir krašto apsaugą, yra, švelniai sakant, ne kažką (ša, matematikai – tos 2 trūkstamos iš esmės pirmos trys vienu sakiniu, mano galva, bet ir Dekalogą kai kas savaip susiskaičiuoja, o Jėzus išvis viską į dvi buvo suvedęs, taip kad beat this!, kaip sakoma).

Aš neaptarinėsiu 84 likusių – vis tik per 15 pažinties metų jos požiūrį į melo ekonomiką ir melo politiką aš daugmaž žinau, ideologines nuostatas irgi suprantu, vertinu ir gerbiu (skirtingai nuo mąstančių tik vienu pusrutuliu, ir paprastai tuo, ant kurio sėdi, ji sugeba suderinti tiek egalitarizmą, tiek ir elitizmą, bet žmogus tuo ir gražus, kad talpina savyje begalę priešpriešų – jei tik balsai jo galvoje neima pjautis kaip katukai dėl valerijono).

Mane domino būtent krašto gynybos ir nacionalinio saugumo idėjos, ir tą devintuką (nuo 57 iki 65 imtinai), jūsų prašymu per FB, kur laikinai negaliu atsakyti, aš čia trumpai (kas man būdinga) ir aptarsiu, ir pasakysiu, kodėl man jos ne tik silpnos, bet ir niekam tikę, nepaisant fakto, kad kiti kandidatai, įskaitant ir dabartinę laikinai jau tik, ačiūdie, ir labai jau formaliai einančią vis dar vyriausiosios ginkluotų pajėgų vadės pareigas, išvis nieko nesugeba suregzti – bet tai buvo ir praėjusių Seimo rinkimų bėda, jei pamenate mano įrašus apie TS-LKD partijos rinkiminę “programą“.

Aišku, pati kandidatė yra parašiusi komentaruose lrytas.lt, kad (citata):

“Dėkui [Aidui Puklevičiui]. Širdimi ir protu išmąsčiau kiekvieną tezę ir jos yra mano pasaulio matymo rezultatas, bet rašiau tikrai ne viena. Tai ilgų ginčų su komanda – jauna, protinga, labai išsilavinusia – rezultatas.“

O mano klausimas: tai kas čia tas “jaunas, protingas ir labai išsilavinęs“, kuris pakliedėjo krašto gynybos tema, su kuriuo dar ir ilgai ginčytis teko?

Nes man akivaizdu, kad dar iki tezių paskelbimo į jos klausimą, kur apie karybą daugiau galima pasiskaityti nuomonių ar diskusijų (nes neisi gi į Rasos Juknevičienės paskyrą FB, tiesa?), buvo banaliai numota ranka, nors aš pasidalinau nekukliai savo įžvalgomis, kurias ir jūs galite atsisiųsti sukompiliuotas iš visų mano įrašų Punkonomics tinklaraštyje.

Tai dabar galite sakyti, kad čia įžeistos mano ambicijos, ir išvis – kas aš toks, ar ne?

Matote, yra vis tik temų, kuriose privalu turėti praktinės patirties – čia yra banali tiesa, kurią labai dažnai užsižaidę intelektualiais disputais tokių pačių niekada sekso neapturėjusių skaistuolių, diskutuojančių apie sekso pozas, kompanijoje pamiršta. Ir jei tas “konsultantas“ yra tik “jaunas ir labai protingas“, tai galiu lažintis, kad jis priklauso atleistinių (čia yra viena iš didžiausių lietuviško elito tragedijų – bus žemiau) nuo karo tarnybos verktinių kategorijai, ir tuomet ne tik socialiniuose tinkluose būna juokingos tuštutės, besidalinančios prie selfiukų papūstomis lūpytėmis pseudofilosofinėmis įžvalgomis. Neisite juk nei dantų, nei netgi automobilio remontuotis pas geriausiai pasigūglinantį – eisite pas tą, kuris rankas yra ne kartą ir ne du susitepęs (pirmasis – nebūtinai krauju, fantazuotojai jūs kraugeriški!) tą darbą dirbdamas, tiesa?

Na, ir aš nesu iš generaliteto (atkreipkite dėmesį, kokius patarėjus visada pasirenka JAV prezidentai) – tarnavau tik dvejose kariuomenėse dar praeitame tūkstantmetyje, ir prievartiniu (sovietinėje), ir savanoriu (lietuviškoje), ir gindamas KGB (sic!) infrastruktūrą Rusijoje, ir parlamente jau Lietuvos Nepriklausomybę, bet vis kažkaip išlikdamas tik eiliniu kaip koks ideologinis pacifistas (čia ne tie idėjiniai save taip pavadinantys, kurie tiesiog į snukį bijo gauti, o ne žino, kas būna, kada ir gauni, ir duodi, ir kodėl geriau nežaloti homo sapiens, bet skleisti visuotinę meilę artimam ir tolimam savo, jei jis neateina su priešingais kėslais), ir mano visas vadovavimas “kariniams vienetams“ yra iš serijos (čia citatos) “geriausias LTSR karinio-sportinio žaidimo Žaibas ir Ereliukas vadas“ nors, anot Lietuvos Pionieriaus laikraščio esu “gimęs būti vadu“ (arba kaip pasakė dr Vytautas Vakrina apie mane ir Lietuvos rinką: “galėtų batalionui vadovauti, o dabar tik sultimis prekiauja“).

Tai ir mano pastabas derėtų priimti su sauja druskos ir gerokai užgerti draudžiamu šildančiuoju gėrimu – tiek apie mano “kredencialus“, ir visiškai nieko, ko gero, apie kandidatės į prezidentus patarėjo nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais kredencialus beigi kompetenciją.

Vis tik turėjau šitą pastabą padaryti, nes buvo man asmeninis klausimas, ar aš čia rašiau tą jos 95 tezių dalį apie karybą – tikrai ne aš, nes surašyčiau ir kitaip, ir geriau, ir man dabar būtų gėda dėl tokio dabartinio rezultato, bet kad į mano pastabas ir nebuvo juk atsižvelgta, kadangi, jūs sutiksite, esu tik čikenfektoris, dedantis ant Lietuvos (man patiktų antroji dėti reikšmė – ta, kur apie skersą, tik va jei dar rašau, tai, matomai, ta tėvynė kažkiek vis dar rūpi, nors reikėtų prisiversti save nei čia rašyti, nei išvis apie ją rašyti, nei išvis rašyti).

* * *

Bet jau pats metas perkopijuoti minėtas tezes, kad jas pakeliui ir aptarčiau, nors man čia kyla dar daugiau klausimų (kas nėra blogai, jei yra jais diskutuojama – kas ir yra demokratijos pagrindas, ar ne?):

  • 57. Valstybės saugumas nekuriamas, vartojant baimės, policinio mąstymo ir priešpriešos retoriką.

Jau rusai nebepuola, ne?

Bėda, kad anie rusai išties dabar jau puola – bet taip tokiu slenkančiu būdu, nei Blizkrieg, kurį paprastai visi turi omeny, kai viena pusė tą šaukia, o kita ne mažiau neigia.

Be abejo, čia omeny turima visuomenės santarvė šalies gynybos klausimu, o ne tarpusavio rietenos, ir dar tiek ankstesnis vidaus politikos naratyvas, besiremiantis už ar prieš rusišką agresiją, tiek draudimais grįsta įstamdavystė (“įstatymų tryda“ – kaip pasakė kandidatė apie Seimo modus operandi), tiek ir kompromisų ir konsensuso paieškos atsisakymas politikoje (daugumos valios ir stipresniojo teisės primetimo įpročiai tiek Seime, kaip visuotinių interesų biržoje, tiek ir ekonomikoje, kur yra finansinių ir turtinių interesų rinka bei realus pastebimas siekis viską užvaldyti, monopolizuoti ir gauti iš to ekonominę rentą).

Žinote kame čia bėda?

Tauta, išskyrus gana nedidelę vidurinės klasės dalį, kuri realiai turi ką prarasti ir emigruoti nenori, todėl eina į šaulius, išties nenori ginti tokios valstybės – o jei ir nori, tai kad tą darytų už juos kiti (profesinės tarnybos kariai, NATO, ES ir dar bala žino kas). Maža to, elitas neturi jokio noro irgi atlikti savo pareigą tėvynės gynime – karinė tarnyba yra vis dar lochų užsiėmimas (įskaitant visus kofeininius “intelektualus“ bei, ko gero, šių tezių autorių).

Pasakykite, prašau, kas iš elito vaikų yra atlikęs karinę tarnybą? O va į valstybinius postus – tai varo be palauk!

Dabar man pasakykite, kodėl tauta turi ginti tą valstybės elitą, jei pats elitas nenori ginti savo valstybės? Ar karinio konflikto atveju bus taip, kad elitinius visus iššaudysime, o tada ginsime tai, kas liko, nes liko tik valstybė be perpuvusio ir neįgalaus elito, tai kaip ir išgrynintas produktas, vertas gynimo jos tautos?

Nors ne, ko aš čia pergyvenu – šitas “elitas“, kaip įprasta, dums į Vakarus perlaukti arba ten jau kurti kokias nors egzilinės vyriausybės formas, o pamiškėse vėl atguls šauliai, ginkluoti tradiciškai tik ištiesintais dalgiais ar trofėjiniais ginklais, pagal formalią arba momentinę idėjinę priklausomybę.

Todėl ši tezė yra niekinė.

Beje, kandidatės vaikai irgi netarnavę (atsiprašau Mato ir Mykolo, kad išsidrauginsite dabar, bet aš turiu talentų nepataikauti žmonėms, o čia jau nuo jų priklauso, kaip jie pastabas ir pelnytą kritiką priima), jei taip netyčia irgi klausiate, o ne tik visokie anūkėliai, kuriuos čia dabar omeny turite.

Lietuva nepriklausoma jau kiek dešimtmečių? Kiek kartų užaugo? Ir neprireikė ginti tėvynės? Netgi taikos metu, vardan tos – tą šlėktišką (anuomet – pilietinę) pareigą atlikti, kaip numato ir Konstituciją? Bepigu tik Vyčio (sic!) vėliava pamosuoti?

Tai apie ką čia kalbame?

Kaip sako rusai: не царское это дело – todėl anglų princai ir princesės (!) tarnauja privaloma tvarka (išties tarnauja – tiek Vilius, tiek Gerimantas moka sraigtasparnius valdyti, o pastarasis buvęs ir karinėse misijose karštuose taškuose), o lietuviški “princai“ susikuria per tėvelius sau įstatymus, kurie juos nuo tos konstitucinės prievolės puikiai apsaugo. Nes nu pradžioje reikia gi studijuoti KTĮ, o po to jau valstybę valdyti irgi KTĮ, aha.

O pamenu, skaičiau estų prezidento interviu, ir ten jis pripažino, kad iš studijų Kanadoje jo sūnus pats (!) grįžo atlikti tarnybą Estijos kariuomenėje, atidėjęs darbo pasiūlymą Kanadoje. Lietuvoje laiko tokiems niekams nerandama, o ir kam jo ieškoti, kad gali atpyska atsifutbolinti nuo prievolės – juk nesi durns escs, ne?

Norėčiau tezės apie elito ir jo vaikų pareigas ir atsakomybę krašto gynybai. Daug noriu?

  • 58. Šalies saugumo reikia siekti kompleksiškai – nuo kokybiškai apginkluotų profesionalių karių iki kritiškai mąstančių piliečių.

Šią frazę jau mačiau TS-LKD anų rinkimų į Seimą metu – jau tada ji mane pralinksmino.

Bet aš išversiu jums tezę į lietuvių kalbą: kas nori, tegul tarnauja, o kiti mes juos tik kritikuosime, nes mes juk esame mąstantys piliečiai, o anie yra buduliai saldafonai.

Nors, tarp kitko, ne tik JAV, bet ir Lietuvos karininkai yra viena labiausiai išsilavinusi visuomenės dalis, studijavusi ir akademinius dalykus, ir etiketą, protokolą, aprangą, šokius (pedagogių studenčių džiaugsmui), lyderystę (ne iš koučingų, o pratybų metu), ir t.t. Štai iš mano pažįstamų elitinių karių – vienas pulkininkas-leitenantas, dėstantis karybą karo akademijose ir buvęs vieno pirmųjų specialiųjų operacijų pajėgų eskadrono vadu tikrame (!) kare, groja gitara ir kuria eilėraščius bei dainas (publikuotas ir knygose, ne kaip aš pabrazdinantis itin siaurame draugų ratelyje), kai jo draugas, jei apie puskarininkius kalbėsime, yra ne tik snaiperis bei instruktorius, bet ir rašo knygas karinėmis temomis, įskaitant grožinę istorinę literatūrą.

Tai va tokius žmones norėčiau matyti kandidatų krašto apsaugos strategijos patarėjais, o ne verktinius. Ir dar norėčiau, kad ši tezė kalbėtų išties apie tikrą ir visuotinę karinę tarnybą, suderinant suomišką, šveicarišką bei žydišką modelius (ir kad tai būtų ne šiaip šūkis, bet suvokimas, apie ką aš čia tik ką savo tezę išsakiau).

Ir apie tai aš esu rašęs jau irgi Punkonomics – kaip ir savo pastabas, kad dabartinis kariuomenės vadas generolas Žukas yra visiškai netinkamas šiam tikslui savo mentalitetu ir požiūriu į kareivį. Va kad ir šviežiausias pavyzdys (jūs gal sekėte fotografo, keliautojo ir filantropo Mindaugo Dulinsko pasakojimų seriją socialiniuose tinkluose): vyko praeitą mėnesį trijų savaičių rezervo mokymai, sukišta jiems ne vienas milijonas, o generolas nerado net laiko atvykti į stovyklą ir padėkoti rezervistams, kurie savo atostogų ir laisvalaikio sąskaita, metę savo profesines ir šeimynines pareigas, tobulinosi karybos įgūdžius.

Ne, Trepsė kaip vadė ant visko, irgi neatvyko – gal tulpes iš serverių ravėjo, kas ją žino.

  • 59. Suvokdama, kad penktasis NATO sutarties straipsnis yra ir išliks Vakarų demokratijų saugumo garantu, Lietuva privalo laikytis savo įsipareigojimų gynybai skirti ne mažiau kaip 2 proc. BVP.

Šiaip politinė diskusija vyko apie 2.5 procento jau ar ne pernai, tik gal ne visi sekėte, ir valdantieji pasisakė, kad užteks ir minimumo – tų pačių dviejų, kuriuos dar ir pasiekti kada nors (!?) reikia.

Aš vis tik norėčiau tezės apie tai, kaip ir kam bus šios lėšos skiriamos.

Nes britai, tarkime, sukčiauja su savo procentėliais – jie įtraukia ir kariškių pensijas bei karininkų ir kareivių klubų išlaidas, ir pan. Ir jei mes kalbame apie totalią gynybą ir visuotinį šaukimą, tai gal galima, kaip buvo kompiuterizacijos kampanijos metu, pagalvoti apie mokesčių lengvatas perkant ginkluotę bei amuniciją, įtraukiant tas išlaidas į tą BVP struktūrą krašto gynybai?

Apie tai, kad asmeninę ginkluotę, amuniciją ir uniformas privalu saugoti namie patiems rezervistams, man pasikartoti? Ar priminti, kad prieš tai klykė netgi dešiniais save vadinantys (kofeino lyderiukas tai ir FB mane blokavęs už tai buvo).

Ne, nesilažinkite, ar kandidatė šią iniciatyvą palaiko, nes taip net neįdomu dėl lengvai nuspėjamo rezultato – juk ir tezių autorius parako kvapui alergiškas (man tai kvepia, bet aš tai nuo vaikystės kalašnikovo pagadintas vaikis…), tai dar kad ir ginklus leisti saugoti patiems?!

Pa-kau-nėėėėėėė!… ©

  • 60. Kol bent viena Europos Sąjungos narė patiria išorės grėsmes, tol bendroji Sąjungos erdvė nėra nei vieninga, nei laisva, ir todėl Lietuva turi remti Europos gynybos fondo kūrimą bei Europos Sąjungos lygmens nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo gynybos srityje iniciatyvas.

Aš labai nesiplėsiu, nes Punkonomics esu išdėstęs jau būtinybę turėti ES kariuomenę (dabar tyčia nuorodos neįdėsiu – susiraskite patys), ir kam ji būtų skirta, ir kokiais principais ji turėtų būti formuojama, ir kodėl būtent tokios, kuri NATO ne pakeistų, o papildytų, ir būtent mums reikia.

Ir šių idėjų siekiamybė privalo tapti Lietuvos Respublikos Prezidento dienotvarkėje vienu iš kertinių punktų, kaip kažkada KAM vadovavęs Linas Linkevičius buvo iniciatorius visų NATO partnerystės programų, kurių dėka Lietuva tapo ir NATO dalimi.

Ir dabar mums reikia ne kažkokio “gynybos fondo“ (kandidatė gi pasisako prieš technokratų užvaldytą politiką, o apie ką čia kalbama ES lygiu, ką?), o realių ir apčiuopiamų brigadų (beje, lažinamės, kad kandidatės patarėjas, rašęs tezes, ko gero net neskiria karinių junginių pavadinimų, nesupranta karinių junginių organizacinės struktūros bei principų, nesigaudo net kariniuose laipsniuose, ir net neįsivaizduoja, kiek realiai reikia pagalbinio personalo ir infrastruktūros vienam koviniam šauliui palaikyti mūšio metu, ir kiek tam reikia rezervo, net jei šio ir nenušaus, o juk būna, kad ir kare žūna, sako).

Taigi – kalba turėtų būti ne apie kažkokio rėmėjo fondus ir iniciatyvas, o apie mūsų tikslus, strategiją bei siekiamybę, ir mūsų iniciatyvas kalbėti apie mūsų problemas ES lygiu (NATO lygiu praeities įdirbis dar yra, už ką dera padėkoti Rasai Juknevičienei ir Linui Linkevičiui bei už kiaušų pakarti “atsidėkojant“ Gediminą Kirkilą bei Juozą Oleką – tik čia jau istorija, o mes turime žiūrėti pirmyn).

  • 61. Būtina parengti Lietuvos mobilizacinės sistemos stiprinimo strategiją ir ją nuosekliai įgyvendinti.

Karo atveju nebus ko ir kur mobilizuoti, strategai jūs popieriniai!

Va todėl aš ir kalbu ne tik apie visuotinį šaukimą, bet ir totalų visuotinį rezervą bei šaulių ginkluotę namie bei totalią teritorinę gynybą (netgi Mėslitos direktorius Saulius Poška supranta, kad nuosavą mišką ginti yra didesnė motyvacija – ten tame siužete, tarp kitko, yra kontekstinės krašto apsaugos idėjos geriau išdėstytos, nei šiose tezėse).

Ir apie šaulių, savanorių bei profesinės tarnybos karių integravimą bendrose brigadose ir batalionuose. Irgi jau apie tai rašiau, bet ne visi skaito, akivaizdu (dar truputį žemiau bus šia tema prie kitos tezės).

  • 62. Iki 2024 metų privalu padvigubinti krašto apsaugos savanorių pajėgų dydį.

Ir kiek tai bus? Ir kaip finansuoja? Kaip dislokuojama? Iš ko ir kaip apginkluojama (ar čia jei dabar visiems po karabiną užtenka, tai po to dviese vienu dalinsis kaip sovietai per tą savo karą, kuris tėviškės didžiulis buvo – ir konkrečiai koks karabinas turi tapti šaulio baziniu ginklu ir kodėl, ir t.p.)? Kiek brigadų Lietuvai reikia gynybai ir kuriam laikui? Koks jų mobilizacinis planas, nelaukiant politikų įsakymų (ir kodėl to reikia Lietuvai)? Ar Vilnių iškart atiduodame (nes UNESCO paveldas) ar atiduosime sugriautą velniop visą tą istorinį baroką? Ką ginsime – mišką, pievą ar gyvenvietes, o jei taip, tai kurias ir kiek, o ką patys griausime ir kodėl? Ar visuomenė pasirengusi faktui, kad ne visos teritorijos bus saugomos, kad ne viskas ginama, kad dalis infrastruktūros ir privačių valdų bus pačios nuosavos kariuomenės sunaikinama ir kodėl? Ir t.t. – klausimų čia daugiau nei 95 išties yra (matote, aš net Suvalkų koridoriaus nepaminėjau, o juk dar yra haubicos, KJP bei KOP, ar ne?).

Nors šiaip privalu ir savanorių viename sakinyje irgi žaviai atrodo, jei ką – čia kaip vilniečių reikalavimas mažinti spūstis, kad jiems kiurksoti mažiau reikėtų, kur visi tegul kiti sulipa į lochavozus, kad jam netrukdytų savo “bričkele“ iš visokių priemiesčių ir sodų važiuoti į miesto (sic!) centrą (kur stovėjimas, aišku, privalo būti irgi nemokamas).

Aš kaip ir anksčiau pasigendu tezės apie visuotinę karinę prievolę be atleistinių ir be verktinių.

Beje, verktiniai ir randasi iš to, kad ne visi atleistiniai – atleiskite gi visus, ir nebus verkiančių, ar ne? Oi, bet čia kažkuri jau kandidatės tezė kaip tik tą ir siūlo – kur apie “kritiškai mąstančius“ nahaliavščikus.

  • 63. Būtina užtikrinti socialines karių profesionalų ir savanorių garantijas.

Konstitucinis Teismas tik ką nusprendė, kad jei kandidatai į valstybės tarnybą surenka vienodai balų, o vyriausybė nenori samdyti to, kuris atlikęs karo tarnybą, tai pastarasis kriterijus yra antikonstituciškas kitų kandidatų atžvilgiu, todėl įstatymas, kuris tokį privalumą suteikia, gali būti ir nevykdomas.

Na, tai “būtina užtikrinti“ – argi aš ginčinuosi?

Aš tiesiog norėčiau konkrečiau: jei asmuo neatlikęs karinės tarnybos, tai jis valstybės tarnautoju būti tiesiog negali. Ir taškas, kaip sakė Garbės Savanoris Nr.1. O jeigu gali, tai kodėl jis turi išskirtines teises, lyginant su kitais piliečiais?

  • 64. Civilinės saugos sistema privalo būti suvokiama kaip integrali krašto apsaugos sistemos dalis.

…o taip pat ir SAR (liet. PIG – paieškos ir gelbėjimo tarnyba), kuri ir taip yra kariškiai. Kaip kariškiai nuolat ten per polaidį Pamario kraštą vis gelbsti ir gelbsti, kol jau vanduo pats nusenka.

Žinote, kas išties negerai šioje frazėje?

Nes civilinė sauga yra numetama tik kariškių kompetencijai – jei reiks, tai kokius sraigtasparnius iš civilinės (!) saugos departamento, kuriais galima į medžioklę ar gimtadienio proga pasiskraidyti, ką mėgo vienas toks ministeris, bus galima ir vėl nupirkti krašto apsaugos sąskaita, taip realiai krašto apsaugos ir nesustiprinus.

Ir tai baisiau už anuos “auksinius šaukštus“.

  • 65. Tvyrant globaliam neapibrėžtumui, Lietuva turi pasirengti galimai terorizmo grėsmei bei hibridinėms atakoms.

Kaip filologas filologams, Kysa, pastebėsiu, kad grėsmė – tai čia kai bus, o galima, tai dar kai bus, kada jau bus.

Grėsmė jau dabar yra.

O kandidatės vienas iš studentų (su kuriuo turėjau garbės studijuoti, skirtingai nuo tokio “didvyrio“ bendrakursio Kirkilo, prisivogusio ordinų ir diplomų), tarp kitko, yra nuteistas Lietuvos teismo kaip teroristas – už savo ir draugų patriotines iniciatyvas ruoštis Tėvynės gynybai (žavi buvo užsipuolusios jį proceso metu teisėjos frazė: “kas jums suteikė teisę ginti tėvynę???“ – Konstitucija, kvaiša tu, kuri ne tik suteikia, bet ir įpareigoja!).

Realiai diskutuojant apie šią tezę, tai būtini ne tik įstatymai dėl hibridinio ar quasi-karo (apie kurį rašiau visą ciklą jau), kaip latviai tokį priėmė, bet ir priemonės, kurios ne tik teoriškai, bet ir praktiškai (ginkluotė namie!) leis užkirsti kelią tokioms atakoms, ir civilinės tarnybos, kurios sąveikauja ne tik prevenciškai užkirsdamos kelią terorizmui, bet ir likviduodamos efektyviai jo padarinius.

Norite truputį drastiškų pavyzdžių? Na, tai neturime kaip žydai savo ortodoksų, kurie atleisti nuo karo tarnybos, tačiau pagal visas religines taisykles surenka po sprogimo kūnų likučius ir juos deramai palaidoja – aš taip suprantu, elitiniai vaikučiai tas funkcijas Lietuvoje atliks, į savo tarnybines audes bei bemsiukus ištaškytų žmonių mėsgalius rinkdami ir veždami į Katedrą paskutiniam sakramentui, ar čia kaip? Nors į kokį kadilakinį visureigį, manau, daugiau tilptų – ir surinkėja jame greta, aha.

Pardon my French, bet šios tezės yra gerokai per mažai visam kompleksiniam terorizmo klausimui aptarti, apie ką dera diskutuoti ir ką dera padaryti konkrečiai. Kol kas tik žodis madingas panaudotas, ir tiek – būti trende, kaip pasakytum prie latytės kofeinčike, atsidaręs makutį pasigūglimui, nu.

* * *

Bet kritiką dera užbaigti kuo nors pozityviu, tiesa?

Tai pozityvu, kad tokios tezės išvis atsirado ir kad jomis bandoma iššaukti diskusiją.

Aišku, aš esu tik menko protelio meškiukas pliušine galva, kimšta pjuvenomis, tai tokį durnelį net kokio vadovėlio nepasiųsi pasiskaityti (tiesą sakant, aš ne tik galiu pats pasiųsti, bet ir vadovėlių visą sąrašą duoti – nors esu jau irgi čia publikavęs, tai pavargau kartotis).

Aš esu skeptiškas, kad diskusija išvis šių tezių tema bus įmanoma, o matuotis linksmakočiais su kandidatės tezių nežinomu autorimi aš netgi nenoriu (nes ir taip mano didesnis, kaip kažkada gerai apie 16 apipjaustytų centimetrų atšovė vienai kvaišai Šviesos Karys™ Daniel Lupsitz, kuris, beje, tarnavęs realiai veikiančiose IDF pajėgose vieno iš karinių konfliktų metu ir yra veikiančio jo regione greito reagavimo būrio išties karys). Ir gal netgi jūs nespėsite suskaičiuoti, kada aš būsiu vėl kandidatės blokuotas – ko čia kikenant dabar, rupūžės jūs?!

O apie kandidatės kitas savybes, išvaizdą, tinkamumą pagal įvaizdį ar tikimybių teorijos skaičiavimus, ir pan. – diskutuoti man, prisipažinsiu, nuobodu. Kitas jos tezes aš visumoje palaikau, o diskusijos vardan diskusijos nenoriu, bo tyngiu.

Aš nebesitikiu permainų mokesčių sistemoje Lietuvoje, dėl kurių vis dar stiprios emigracijos tendencijos (nors realiai emigruoti nebėra ir kur – žmonės dabar banaliai tik važinėja uždarbiauti į keletą valstybių, kur gali apeiti išsunkiančią mokestinę Lietuvos sistemą arba lenda į šešėlį).

Aš nebesitikiu permainų demokratijos sistemoje (dabar vidaus politikos de facto lyderis yra “kaimietis“ Ramūnas Karbauskis, ir nėra jokio kito mechanizmo, išskyrus pučą, tas neigiamas valstybės griovimo tendencijas pakeisti, o ir keisti kuo?).

Beje, jei karas (o, čia juk į temą!) yra diplomatijos pratęsimas, sakoma, tai kuo pučas nėra vienas iš demokratijos įrankių? Britų kolonialistai savo maištą maždaug tuomet, kada mūsų Respublika buvo jau agonijoje, prieš nuosavą karalių kažkada pavertė dabar galingiausia pasaulio valstybe JAV, o ir dabartinė Lietuva yra išdava fluxus stiliaus pučo prieš okupantus sovietus (gaila, kad Sąjūdžio lyderiai visumoje siekė tapti nomenklatūros dalimi, už šią teisę būti elite sumokėję senam valdančiam elitui Lietuvos ekonomikos perleidimo iš valdymo pasitikėjimo teise į prichvatizuotą nuosavybę, po ko Sąjūdis ir užsibaigė beigi nusibaigė, pastebint 30-mečio dabar proga).

Aš gal kiek naiviai tikėjausi kažkokių pokyčių nacionalinio saugumo ir gynybos srityje, bet per pastarąjį dešimtmetį realūs patobulinimai yra per menki, o reikalingi numatyti įvykdyti (tik planuojami dar!) vyks per vėlai, ir nei vienas kandidatas ir nei viena partija nemato tame prioritetų – čia jei vis užduodate sau klausimus, kaip istorijoje Lietuva prašiko dvi turėtas respublikas (ATR ir tarpukario). Tai nėra diskusijos, kad ir su dabartine taip nenutiktų. Ir jei kandidatai į prezidentus pagal savo būsimas pareigas privalo šia gynybos sritimi pasirūpinti, tai kol kas be šių itin silpnokų tezių aš išvis jokio rūpesčio nematau (bent jau tokio, kurį anuomet bent išreikšdavęs, ške, jo ekselencija Valdas Adamkus, tskant).

Gaila, kad tezės nėra juodraštis – derėtų jas perrašyti.

Bet kaip tokiai tautai – sueis ir taip, o Lietuvos kompartijos, valstybės ir vyriausybės vadovu pabuvęs velionis AMB gi sakė, kad po rinkimų programas juk ir taip galima išmesti. Tai nepriimkite rimtai ir mano rašinėjimų čia, gerai?

Nes jei išties būtų diskusija šiais klausimais, tai aš čia juk deramai dar neužgriebiau nei paviršiaus, tiesą sakant, tik be manęs nelabai kam tas rūpi.

O vynas išties geras, priminsiu. Jei nebūčiau valkatėlė emigrantas, tai užkraučiau nuosavame rūsyje metams į priekį (daugiau nei 14 butelių, kuriuos tik sugeba kandidatė išgerti). Tad džiaukitės vasara ir kad manęs nėra FB (argi tai ne pozityvas?!).

* * *

PAPILDYMAS 2018-07-03:

Nuoroda į tinklaraštį galėjau savo FB paskyroje pasidalinti tik birželio 30 dieną, nes iki tol buvau 7 dienoms FB suspenduotas po masinių ir organizuotų anoniminių skundų FB administracijai dėl mano įrašo, kuris sekė neužilgo po to, kai paskelbiau apie kvietimą ateiti į kandidatės tezių pristatymą (na, ir komentaruose mano pastabą, kad domins karybos bei saugumo tema jose). Kai paskelbiau tezes – buvau dar kartą FB suspenduotas 24 valandoms (kas nelabai tipiška – paprastai terminas ilgėja) dėl hate speech (neapykantos kurstymo) kelių metų senumo (!) įraše. Ir kas privertė susimąstyti dėl sutapimų (b.d. – abiem prasmėm).

Ir nors iš pradžių irgi nuoroda į šį įrašą pas save FB pasidalinusi kandidatė, prisipažinusi, kad tai ne jos problematika (citata), žadėjo pateikti ir savo ekspertų (“o vargas tau, Jeruzale“ – mano atsakymas apie jų temos supratimą, nes jie įvardinti kaip “vienas profesionalas ir keli šauktiniai savanoriai“), kurie jai šią tezių dalį rašė, atsakymu į mano argumentus, pasakiusi iš pradžių išties sam durak™, tačiau, ko ir reikėjo laukti, blokavo mane FB liepos 3 dieną šių kontrargumentų taip ir nesulaukus.

Tai manau, kad mano komentarų į jos “ekspertų“ išvedžiojimus irgi nesulauksite – kažkaip įtariu, kad vaikinams nėra ką atsakyti ir prisistatyti, tai visada galima rasti gi po to pretekstą už tai tokius kaip aš blokuoti (sunku šįkart mane pasiųsti pasiskaityti knygučių šioje temoje, kaip įprastai, ar ne?). Ne pirmas kartas. Be ironijos.

Iš kitos pusės, aš dabar gal turėsiu didesnės motyvacijos stebėti bei komentuoti prezidentinę kampaniją, ir netgi gal balsuoti, kame nemačiau prasmės prieš tai keliuose buvusiuose “(iš)rinkimuose“.

Klausiate, ar nagrinėsiu kitą 95 tezių dalį? Nežinau – ne mano problematika gal. Pažiūrėsim, kaip sako POTUS Doncė.