Man vis papriekaištauja dabar, kad aš šaipausi iš JK kaip glušių karalystės™, ir klausia, o tai gali ką nors apie juos bent jau gero pasakyti?

Galiu. Be abejo.

Be to, kad Anglija yra mano dvasinė tėvynė humoro prasme, yra vienas itin reikšmingas dalykas, kuris Britanijos salą išskiria pasaulyje, ir tai ne Royal Navy bei buriavimo tradicijos, o… muzika. Ir konkrečiai – rock muzika, nes galima sakyti, kad šioji išties gimusi Didžiojoje Britanijoje.

Nors po Antrojo Pasaulinio karo JAV kultūra per ekonomiką ir geopolitiką dominavo pasaulyje kone pusę amžiaus (o tam tikra prasme dominuoja iki šiol), bet mums, kaip europiečiams, šioje Atlanto pusėje ne amerikietiškas rokenrolas, bet greičiau britų rokas buvo arčiau širdies (nebent jūs esate koks nors maumas su savo sanremišku sovokiniu skoniu, tai toliau neskaitykite, nes vis tiek esate glušas kaip meška gruzinų baliuje ir nieko nesuprasite).

Galop, JK ir dabar dar yra antroji muzikos pramonė pasaulyje, sėkmingai perleidusi per save girtų airių balades, raundosprandžių amerikiečių ūkininkų užstalės dainuškas bei juodadarbių juodaodžių godas trimis liūdnais septakordais.

Ir tuomet 50-ieji iš esmės yra Lonie Donnegan era, perdainavusio visas amerikietiškas liaudies dainas britams, ir nuo kurio braukalo (angl. skiffle) viskas saloje iš esmės ir prasidėjo.

60-ieji – jau šio pasekoje pagimdyti The Beatles, aišku, kurie iš rokenrolo paliko tik priekinę dalį (Amerikietiško Pyrago autoriaus pykčiui – daina tokia, ne filmas). Vokalinė berniukų grupė, kuri dar mokėjo groti gitaromis.

70-ieji yra į psichodelinį transą pasinešusių Led Zeppelin laikai, be ko nei visas eksperimentinis rokas, nei sunkusis metalas neįsivaizduojami.

80-uosius užvaldė The Queen, kuri šių stilistiką perkėlė iš kamerinio nupušimo į masinį stadionų pakvaišimą. Įdomiausia, kad šių grupės instrumentinė sudėtis buvo analogiška aniems: nerealus vokalas, gitaristas už du, bosistas ir už klavišinį, būgnininkas.

90-uosius bandė dar užvesti visą tą dešimtmečių patirtį apjungiantis “etaloninės instrumentų sudėties“ Dire Straits, tačiau jau atėjo MTV, ir muzikinis pasaulis pabiro bei fragmentavosi, ir po to jau nebeaišku, kas yra skonių ir stilių lyderis, nes ir britiška muzikos upė išsiliejo į deltą, tačiau kiekvienoje atšakoje rastum tą, kas buvo esmė aukščiau minėtuose dešimtmečiuose.

Bet šitam britų muzikos fenomenui išties reikia ir atitinkamos infrastruktūros bei kultūrinės klausytojų aplinkos. Neskaitant Palangos ir Šventosios vasaros sezono metu, ar daug įvardinsite lietuviškų aludžių, kuriose jei ne 3-4 kartus per savaitę, bet nors kartą savaitgaliais grotų gyva muzika?

Čia taip vakar po saulėlydžio kėblindamas pro Karūnos pub pagalvojau – kažkokia visai ne sceninės išvaizdos mergina, pritariant gal savo vaikinui gitara, dainavo lietuviškos bliuzo karalienės Arinos balsu. Nors ji tikrai Arinos nebus girdėjusi. O ir ar turėtų? Jau pirmadienį eis į kokį ofisą popieriukų kiloti arba sandėlį prekių rūšiuoti.

Vietoje teksto iliustracijos aš šįkart jums geriau įmesiu pirmadieniui darbingos muzikos – babkės už blėnis, nu:

Reklama