O gi palikime mes vakarykščius čingačgukus šiandien nuošalyje, ir tokios nuostabios vaistininkų, rastamanų, aviatorių ir kosmonautų bei klerikalistinių seksopatalogų šventinės dienos išvakarėse pažiūrėkime Seimo filharmonijos repertuare, kokį spektaklį čia mums visiems dabar kuria Lietuvos vidaus politikos dirigentas Karabasas Barabasas su savo nuosavu Buratino teatru.

Keliaujančio cirko etatinė goželių porelė lėlytė Malvina su lenciūginiu Artemonu tegul ir dalyvauja sau toje “Damos su šuniuku“ intermedijoje medijose, tai vis tik praeitos savaitės svarbiausia, mano galva, žinutė buvo ta, kad Agrokoncerno savininkas savo dukterinės įmonės LŽVS veikloje išmokėjo politines tantjemas kabinetiniam CEO, be užuolankų pareiškęs, net jei rinkimų kova dar formaliai ir neprasidėjusi, kad geresnio kandidato į prezidentus, kaip jo lizinginis premjeras, jis nemato.

Susikuklinusio Sauliuko reakcija buvo kaip šito katuko:

Na, ką jūs, ką jūs… girkite mane, girkite.

Ir nors dar anksti jį išties girti, ir netgi pradėti nagrinėti prezidentinę kampaniją, kai toji net nepaskelbta, ir nėra net, juolab, patvirtintų jokių partinių, nei netgi savireikšmingumo bei VRK pažymėjimu kandidatų, kurių tinkamumą bei savybes galima būti rimtai (arba nerimtai kaip čia) jau pagaliau peržvelgti, ar netgi jau kiek gerai ar blogai dabartinė Jos Ekselencija Trepsė tas savo pareigas atliko per tą dvigubą nykaus jokio pasirinkimo tarsi Huilostane kadenciją, bet va toks bendrai šalies vidaus politikos ir konkrečiai nuosavo įmonės filijalo LŽVS virvelių tampytojo pareiškimas ne ant kilimėlio kaip įprastai, kad mes čia visi pasitarėme, o aš nusprendžiau, tačiau šįkart visiems mums viešai ir tiesmukai – manau, išties skirtas ne tiek pamaloninti Vyriausybę ir konkrečiai jos direktorių, kiek duoti startą politinei regatai, ir dabar jau išties prasidėjo ikistartinė atgalinė laiko atskaita.

Kas nežino buriavimo varžymosi taisyklių: visos laivės malasi jau pakeltomis burėmis ir laviruodamos pagal vėją ir varžovus maždaug prieš 10 minučių iki starto linijos, teisėjams skaičiuojant laiką, kada leis tą menamą liniją vandenyje jau kirsti, ir prasidės pačios lenktynės, tad stengiasi užsiimti palankesnę padėtį oficialiai pasibaigus priešstartinei procedūrai – ir ten visai nesvarbu, kad kokia laivė vos aušrai po tamsos prabrėškus akvatorijoje buriuoja pilnomis burėmis, kad štai, jau pirma, aš jau pirma, o jūsų visų telniaškės ne taip dryžuotos, nes tos prasilenkimo taisyklės ant vandens galioja ir šiapus starto linijos, ir galios anapus ją kirtus, ir ne tiek svarbu kitąkart, kas pirmiau į priešstartinę atplaukė pirmas, ar netgi ne kas pirmas tą liniją po startinio signalo netgi kirto, bet kas geriau posūkių bujas trasoje paėmė, kaip išnaudojo padėtis pagal vėją (antvėjis ar pavėjis) kitos laivės atžvilgiu aukščiau, kaip spėriai jo ten įgula vendavo (kurso keitimas laviruotėje, plaukiant į vėją), ir netgi šiuo atveju, priminsiu, kad kandidatų dar ir handikapas gi skiriasi.

Tačiau, grįžtant, vis tik įdomu, kas tokį pareiškimą dar lydėjo, ir kodėl tai yra svarbu ne tik pačiam premjerui?

* * *

Pirma, manau, tai nuo kitų metų įsigaliosianti pajamų mokesčių pataisa (reformos nuo Nepriklausomybės laikų išties nebūta, nors jas taip skambiai vadino, kartais su epitetais pagal paros laiką).

Štai žiūrim skaičiuoklę Verslo Žinių tinklapyje (ačiū už persiųstą savaitgalinei diskusijai apie mokesčius nuorodą mano FB draugei Skirmai!), ir čia matau štai tokius skaičius, kai paimsiu penketą nuo €500 iki €3’000 palyginimui sekoje, o jūs galite pažaisti su savais:

Tai, išvada, kaip matote akivaizdi: darbuotojams algos pakyla, o darbdaviui realiai sumažėja mokesčiai, kuriuos jis sumoka už save ir savo darbuotoją.

Nors praktika vis dar lieka panaši: susimoki už du darbuotojus, bet į darbą ateina tik tas, kuris gaus 100% algos, o antras yra apmokamas nepilnu etatu, tai ir nesirodo, tačiau “algą“ ir už jį reikia susimokėti – todėl neverkite, kad ir atidirbate tuomet versle kaip darbuotojai ir už save, ir už “tą“ vaikiną ar merginą.

Mizeris čia to pokyčio, sakysite?

Na, kiek gi čia tie €22 per mėnesį vos €500 gaunančiam dabar (4.4% nuo jo gaunamos algos), ar, juolab, suprask, “buržujui“ prie jo €3’000 tie €78 (tik į kišenę papildomai 2.6% nuo jo jam išmokamos algos). Labai panašiomis sumomis, nors vos didesniais santykiais dar sumažėja ir darbdaviui mokestinė našta darbo kainoje (nors tas kluptelėjimas sekoje tarp €1’000 ir €1’500 yra kiek nenuoseklus, bet nepriekabiaukime prie harmonijos trūkumo chaoso visatoje).

Bet va mizeris – tai tik subjektyvus vertinimas, daug čia ar mažai, pagal tai, patinka jums to mizerio kaltininkas ar ne. Versle konkrečiai ir ekonomikoje bendrai nėra tokių sąvokų daug ar mažai, bet yra kiek palyginus ir su kuo.

O va objektyvus vertinimas yra tame fakte, kad, ko gero, pirmąkart Lietuvos istorijoje nuo šitos postsovietinės mokesčių chaoso sistemos įdiegimo pradžios Vyriausybė vien per mokestines, nors ir mizeriškas, pataisas sumažina tiek mokestinę naštą verslui, tiek ir pakelia samdomų darbuotojų algas netgi privačiame sektoriuje.

Statistikoje tas veiksmas irgi atsispindės – būkite ramūs, kas tikrai bus ir politiškai išnaudota, pavymui nuvilnijant bankinių ekonomistų tvyrsčiojimui, nes dabar jau alga “ant popieriaus“ padidėja realiai visai darbo kainai netgi sumažėjus, kadangi ženkliai kone iki statistinės paklaidos sumažėja ta iki šiol įteisinto melo dalis apie “darbdavių“ mokesčio už darbuotoją dalį, kuri verslui kainavo realius pinigus, bet vis būdavo “pamirštama“ tarsi darbdavys galėjo jos ir nesumokėti, kai vis tiek visas uždarbis eina paties darbuotojo sąskaita, o tas kaltės ir atsakomybių perkėlimas ant mistinio verslo tėra tik paprasta politizuota buhalterija, skirta mulkiams.

* * *

Bet čia tik šiaip – švietalai gero lošėjo rankose, o kaip susidėlios partija ir ką sudėlios vyriausiasis šuleris savo partijoje, dar yra laiko klausimas.

Nes, antra, tai klausimas išties yra ir vėl apie pinigus – LŽVS yra save išlaikanti ir ūkiskaitos pagrindais veikianti Agrokoncerno įmonė, todėl vadas ant visko™ gerai, kai giria vadą ant vyriausybės™, bet kai viskas ten pas jį yra lizingu ir į skolą, tai suprask, pats pradėk jau ieškoti, iš ko susimokėsi už muziką tuose šokiuose su kardais.

Būtent taip reikia suprasti kitą žinutę praeitą savaitę, kuomet premjeras Saulius Skvernelis išreiškia ne tik solidarumą pelnytam pirkėjų pasipiktinimui dėl prekybcentrių piktnaudžiavimo kainomis rinkoje, tačiau ir švelniai pašantažuoja šių savininkus, kad Vyriausybė ir čia gali imtis, ir, ko gero, jei nedašus kokiam Kontūzytam emigrantui Londėje, imsis netgi antkainių reguliavimo mažmeninėje tinklinėje prekyboje.

Turint omeny, kad liberalių ir šiaip dešinio pobūdžio partijų pagrindinis finansuotojas MG Baltic koncernas prispaustas tiek versle akcizais ir reguliavimu (ypač prisidengiant antialkoholine kampanija), tiek ir viešoje nuomonėje, kad nėra baisesnių oligarchų už tyliai šaknį knisusį paršą Dalių Mockų ir jo verslo imperiją, tai juk ne jis ir finansuos, o ir ne jis netgi Lietuvos turčių topuose pirmauja, nes ten, koks sutapimas, gi mūsų maitintojai, kurie apie viską pagalvoję ©.

Ir iš jų gauti finansinę paramą (o dėl lenciūginio bei paties pačiausiojo blaivybės įžadų tai jokiomis brendžio dėžutėmis nepakiši) – va ir bus pirmaeilis premjero uždavinys pasiimti, po ko liks dar, matomai, netgi ir partijai magaryčių. Nors šioji, manau, asmeniškai Agrokoncernui ir jo savininkui jau seniai atsipirko.

Apie antkainių reguliavimą aš esu anksčiau užsirašęs, tik dar pamenu, kad išeidamas į pensiją prezidentas Valdas Adamkus to įstatymo projekto nepasirašė, nukišdamas į stalčių. Po to atėjo dabartinė, ir, betvarkydama gauto stalo prie jos prezidentinės kėdės stalčius perkėlė tiesiai į šiukšliadėžę.

Turint omeny tulpių pašto įvykius, kada el.laiškai dingsta netgi iš prezidentūros serverių, tai nestebina, kad tokio įstatymo projekto neberasite jau ir Seimo įstatymų duomenų bazėje, ir aš sakyčiau, kad gerai prilakiau, jei man taip susišvietė pagirioms – bet kad piktamenantis FB ir mano archyvai teigia tokį projektą vis tik realiai buvus. Nors Seime nekart yra buvę, kada nutarimų protokolai į dokumentus išvirsta kitokia redaguota versija, nei buvę irgi sutarti – argi pirmas kartas?

Tai va dabar eik ir įrodyk, kad prieš 8 metus populistiniai pareiškimai buvo surinkę jau netgi kritinę masę ir nugulė į įstatymo projektą – per tą laiką daug chemtreilų danguje išsisklaidė, pasikeitė padangėje keli Seimai ir prezidentas, ir net šalies valiuta čia jau buvo pakeista.

Koks projektas, sakai?

Sakyk: tulpė. Tai va: lapsardokai kalafiorą todėl po to ir čiulpė.

* * *

Dabar, kai jau premjeras turi puikių žinių savo mokestine pataisa, kuri, tik sutapimas, iškart kitais jau rinkiminiais metais atsispindės ir pačių rinkėjų algalapiuose – tai labai gandrų etimologijos specialistas Liutauras Ulevičius net nepervargs visą PR kampaniją jam sudėlioti, nebent pati LŽVS sugebės sudirbti savo turimą įdirbį iki šiol, bet tokiam reikalui jie turėtų pasamdyti TS-LKD senbuvius konsultantais.

O dar kai ir prichvatizavoti pramoninkai, dabar nežinantys, kurie socdemai yra socdemai, dvejoja, ką jiems pinigais paremti (ir, ko gero, taip ir dvejos iki kitų metų) – tai juk ir juos, ne tik ciniškai prieš kiekvienus rinkimus perkamus pensininkus, dabar irgi pamalonina ta palengvėjusi mokestinė našta darbo kainai, o Lietuva be pigaus darbo realiai nieko pasauliui ir neeksportuoja. Ir jau komersantai dabar susės prie stalo su premjeru dėl tų gresiančių antkainių ribojimų ir kitokių reguliavimų derėtis mainais už kyšį paramą premjero (su patirtimi keliukuose – sic!) būsimai rinkimų kampanijai.

Aš manau, kad jie gaus jau seniai prašomą (tiesiog dar neapsimokėjo pirkti per lobistus Seimo įstatymų ir apmokėti viešosios nuomonės suformavimo) jų prekybcentrių darbo laiko sutrumpinimą savaitgaliais ir švenčių dienomis, nes sekmos dienos šabas – tai šventas proletaro reikalas.

Ir čia juk nesvarbu, kad išties taip jų darbuotojai mažiau užsidirbs (bet juk ir mažiau dirbs!), tačiau juk ir stambiems šios modern trade komersantams darbuotojų mažiau reikės, ir tuomet darbo kaina visų sąnaudų struktūroje sumažės tą patį prekių kiekį parduodant per trumpesnį laiką su mažesniu kiekiu reikiamų darbuotojų.

Tuomet visai realu, kad ir jų maržas objektyviai galima sumažinti, ir dėl to netgi kainą lentynoje, ir net jų turimi pelnai nenukentės (per praeitą krizę visų prekybos tinklų pelnai išaugo!), ir dar nuopelnus už rūpestį paprastu žmOgumi™ galės tiek Vyriausybė, tiek ir tinklai prisiskirti sau. Sumažėjusi tokiu būdu lentynos kaina netgi padidins apyvartumą vietos rinkoje, apmažindama srautus į Lenkiją. Jei galima buvo referendumo dėl ES lankomumą pakelti per išpardavimą Maxima, tai Zenka ten ar ne Zenka VRK, o tokie fintai nebus nei kyšiu pavadinti, nei neteisėta rinkimine parama įvardinti.

Ir man baisu pagalvoti, kas būtų, jei Vyriausybė jei ne atšauktų PVM maistui, kaip JK pas mane jis nulinis, tai bent jau sumažintų iki lengvatinio tarsi šildymui, baksnodama į Lenkijos konkurencinę rinką bei Vokietijos sektiną pavyzdį.

* * *

O, trečia, tai visų svarbiausia būtent tai, kad LŽVS ramiai susitvarkė su visais politiniais oponentais ir faktiškai neutralizavo bet kokią opoziciją, ironiška, tik sisteminei žiniasklaidai senu įpročiu, kol bus papirkta, dar paamsint ant valstiečių vardan naujosios ir senosios nomenklatūrų, nors tas cerberis per anuos sočiuosius metus jau prarado sąkandį ir pasidarė veikiau panašus į nukaršusį brisių.

Galop, artėjančiam rudenį pramogų ir reginių per zombadėžes bei purvasklaidą™ sezonui Vyriausybės kanceliarija jau numatė skirti pusantro milijono eurų (!) kibernetinių grėsmių (sau?) užkardymui bei informaciniam atsparumui užtikrinti, kas reiškia, kad banaliai nupirktas cerberis nustos loti ir ims dėkingas uodegytę vizginti ir šeimininko rankytę laižyti, jei nenorės taip badu pastipti šuniui šuniška mirtimi.

Guodžia, kad ne visi nuperkami? Be abejo – todėl informacinis atsparumas ir reikš va tokių dar valkataujančių (kažkodėl vos neparašiau valatkaujančių, neįžeidžiant Rimvydo) šunų balso užglušinimui. Ar jūs manote, kad filadelfijų Monika dėl gražių akių į visuomeninį, betampantį jau valstybiniu, transliuotoją vadovauti paimta buvo, ir žiniasklaida ketvirtąja valdžia vadinama ne be ironiško liežuvėlio kyštelėjimo, primerkus akutę?

Grįžtant prie politinių oponentų, tai darbo žmogaus rūpintojėliai (tik ne savo kišenės sąskaita, aišku) socdemai pasidalino į vieną pataikaujančią socialaus darbo ir kitą neparlamentinę socialios demokratijos partijas. Liberalai iki šiol dar pagiriojasi nuo brendžiuko ir būtos gyvenimo skubos. O valstiečių konservatorių svarbiausi konkurentai krikdemų konservatoriai ir taip turi nepralenkiamą talentą mušti savus, kad svetimi bijotų, lunatikuoti savo realybės vertinimuose bei užsitrolinti ir užsiciklinti ant visiškai nereikšmingų valstybei problemų, bei dar nuolat aiškintis dėl jiems iškeliamų politinių bylų ir valdančiųjų sukurptų tyrimo komisijų bei teroristinės organizacijos požymių įžvalgų sukurptose išvadose, nepamirštant egzaltuotai epileptiku atkristi į Kremliaus skriaudžiamo disidento pozą.

Va ir lieka tuomet tik tokiai Šventai Opozicijai užsipuldinėti jau tik savo antros lygos vertus liberalus merus sostinėje ir uostamiestyje – vieną, kad geriausia reklama žeidžia vėl miesto valdžios posto visomis priemonėmis besigviešiančio į sąjungininkus netikėtai įsipaišiusio Abonento seksualinius jausmus (krikdemams postas ir taip nesišviečia, nes jie patys savo kandidatus nušalina, ir net kai netyčia laimėjo Sakmaidikas, tai tam suorganizavo kovo idas), o antrasis dūdorius, suprask, tai dabar turi prieš visą Lietuvą, o ypač teisingiems patriotams, aiškintis dėl kažkokio net ne jo partijai priklausančio ruskio sąmoningai parinktų įžeidimų LLKS vadui, kurį jau prieš tai apdergė nesėkmingai bandžiusi įsikošerinti sesula-rūtela mergautine pavarde, sutampančia su pastarojo slapyvardžiu, bet apie ją kažkaip visi pamiršo, nes sava, o ne našistė, nesupratau?

Liūdniausia, kad netgi pas tikrai ne valstietiškos politikos pakraipos (nežiūrint lobizmo artojui ant arklio vėliavoje) Audrių Matonį laidoje tiesioginiame eteryje geriausia modernių laikų Lietuvos karo etmonė Rasa sugeba visiškai susimauti dispute prieš kažkokį buvusį ne itin vykusį policijos tyrėją vidutinioką (!) Mindaugą Puidoką, tapusį valdančiuoju politikos ekspertu (sic!) nacionalinio saugumo ir krašto gynybos klausimuose ir sėkmingai siuvančiu kaproniniais siūlais bylą skardentojams dėl Kremliaus įtakų.

O juk ir Anūkėlis buvo lygiai taip pat kaip skudurėlis jau sumaitotas per antro turo Seimo rinkimų debatus, ir tai, deja, tampa ne tik tos partijos bėda, bet ir bendrai dešinių politinių jėgų problema, kaip nutiko su “liberalais“ JAV. Išvis manau, kad politinės patirties neturinčio vaikėzo, nors ir su 4 nuosavais vaikais ir viena valdinga mamule ant savo galvos, “išrinkimas“ tai partijai vadovauti buvo ne tiek išdava, kiek išties požymis, kaip joje tragiškai prastai su idėjomis, lyderyste ir strateginiu mąstymu – nebent jūs tikrai manote, kad Tata visagalis net ant “savo“ partijos ir kažką priprotegavo diktatoriškai?

Tad tokioje politinėje situacijoje ne tik Saulius Skvernelis realiai turi šansų tapti kitu šalies prezidentu, kad ir ką dabar sisteminė žiniasklaida ten iš lubų prireitinguotų (Delfis pats sau susikūrė apklausą, gavo norimus rezultatus, kad premjeras traukia 6 procentams palaikymo, yra tik ketvirtas, tai ir nematė net reikalo paminėti, ką mano LŽVS šeimininkas apie savo tijūną kabinete prie Kudirkos paminklo, nes radau Google paieškoje tik , 15min ir Kauno Dienos nuorodas, kurių viena net pacituoti nesugebėjo teisingai), bet ir bendrai pačiai LŽVS pavyks nesunkiai laimėti ateinančius Seimo rinkimus be jokio poreikio koalicijoms, ir vienintelė jūsų viltis, kad jie tokie glušiai, jog patys susimaus, bet viltis, žinia, kieno motina.

Nes aš, nuoširdžiai, va būtent dabar, be kvaksėjimo apie praeitį ir bandymo mieruotis savo išprusimo štolcais, tikrai nematau aiškai artikuliuojamų net jau nebeesamos opozicijos strateginių pasiūlymų, šalies ateities vizijų ir planų, nematau idėjinės ir vertybinės kritikos tiek paties premjero nutarimams konkrečiai, tiek ir bendrai jo Vyriausybės veiksmams (goželius Seime ir ministerijose atmetus, bet jų toks darbas nukreipinėti ugnį į save, kaip kandencijoje prieš buvusiąją Audronis Ažubalis kaip nuo URMo visada eidavęs pas Trepsę ant kilimėlio atsiimti tos nevaldomų įsiūčio priepuolių už tai, kad šioji tik sėdi nušalinta nuo visų jai būdingų dėl bukumo nesąmonių pridarymo Daukanto a., o Lietuvos užsienio politiką faktiškai vykdo KAM per savo ministrę).

Reikia suprasti, kad jeigu neišėjo per praeitus rinkimus apkaltinti Rusijos kišimusi į rinkimų rezultatus (buvęs dukart gelbėtojas premjeras™ užlunatikavo, kad jie netgi rinkimus patys ir laimėjo, tik kažkaip be penkių minučių premjerui™ tas jo inauguracinis laikrodis taip ir sustojo nesusiinauguravus), ir jei sakote, kad rinkimai buvo demokratiniai, tai gal metas pažvelgti į veidrodį ir pripažinti, kad viešuosius politinius debatus jūs pralaimėjote, ir rinkėjas pasirinko piktų ir kerštingų programą, ir tai, kad laimėjo piktų ir kerštingų ideologinė linija (nuo kurios mane kaip “anarchistą“ net purto), tai reikia gerai pagalvoti, kad gal rinkėjams vis tik šita elitinė puota maro metu gerokai pabodo, nes laimėti menamos opozicijos neveiksnaus lyderio nusiraminimo kėdutę nėra joks laimėjimas.

Kol kas susikaupusio nepasitenkinimo garo vožtuvas nuleidžiamas va šia mokestine pataisa, o ne, ačiū dievui (čia ne apie Naisių dvarininką), visuotiniu turto perdalinimu, nuleidus mėlyną kraują. Bet tai taip pat reiškia, kad “teisingas“ elitas šioje valstybėje gerokai susimovė, jei mužikai valstiečiai į valdžią taikiu ir demokratišku būdu atėjo (nacionalsocialistai Vokietijoje bei fašistai Italijoje, priminsiu, irgi ėmė valdžią demokratiškai per rinkimus).

Ir, atmetus nepatenkintų karavano žingsniavimu per tėviškės kaimus pašmaikštavimus bei atviras patyčias, kurios vis labiau darosi išties apie nieką, ir vis labiau rinkėjui kaupiasi ta frustracija, kad gal išties jau čiaupkitės, jei neturite ko gudriau pasakyti, ir netrukdykite dirPti™, nes pernykščiai bajeriai nebeveža – jie dar ir pritartų didesniam gerų žinių™ finansavimui iš valstybės biudžeto, nes būtų aišku, kad “partija ir vyriausybė išties rūpinasi darbo žmogaus laisvalaikiu“. O ir praeiti rinkimų rezultatai, išgąsdinsiu, nebuvo joks čia atsitiktinumas, ir juos galima ne tik pakartoti, bet nesunkiai ir pagerinti.

Jei išvadų nebus padaryta, tai kol kas tvirčiausias argumentas, aiškiai matosi, styro tik iš po skverno.


Kadangi aš ne premjeras ir nureketuoti šantažu prekybcentrių negaliu, tai dėkoju tiems, kas paremia tinklaraštį ir jau planuojamą youtube kanalo projektą!

paypal.me/punkonomics/

Reklama