Trijų dalių mano pastaroji tema apie prekybos tinklus, ir koks jie žvĖris, natūraliai sulaukė reakcijos ir atsiliepimų – ačiū už juos! Tema vystoma dar ne paskutinį kartą, ir jau ne pirmą, aišku – spauskite žymą prekybos tinklai, ir bus jums tekstų pasiskaitymui dar daugiau.

Tai FB draugo Vitalio, kas visumoje tėra tik vienas iš gana tipinių, nes remiasi išties propagandiniu teiginiu, kurį mėgsta pavalkioti politikai, kovojantys už paprasto valgytojo teises, besidarydami sau karjerą, pareiškimų yra apie tai, kad prekybos tinklai naikina smulkų (suprask, teigiamą ir gerą) verslą, nes “visi tą žino“.

Sunkoka ginčytis su religine bendruomene “visi tą žino“, nes toks ir argumentas – kas tie “visi“ kaip jūsų dievas, ir ką tie “visi“ jie “žino“ (nežinomi Viešpaties keliai, aha).

* * *

Jau praeitame įraše apie tai šiek tiek rašiau, bet dar internetuose sakoma, kad photo or didn’t happen – rodyk fotkes, bo nepatikėsim savo kukulakėmis nepamatę! Nors šv. Tamošiui tai Jėzus dar ir savo stigmas davė pačiupinėti, nes tas net savo akimis patikėti negalėjo. Tai pagal nuotraukas, kurias pakomentuosiu žemiau, galite nuvažiuoti į tą vietą ir patys pasidairyti, kaip išties yra.

Nes prekybos tinklai naikina ne šiaip visą (sic!) smulkesnį verslą bendrai paėmus ir visumoje (“ką visi žino“, aha), bet naikina neefektyvų analogišką verslą rinkoje.

Šiaip išvis versle nėra tokių sąvokų, kaip geras ar blogas – yra vertinimas pinigais (kaina, savikaina, sąnaudos, pelnas, ROI ir t.t.). Bet juk tokia laisvos rinkos prigimtis – efektyvesni sprendimai, tenkinant pirkėjų poreikius, rinkoje išstumia mažiau efektyvius, ir tai blogai yra išstumtam, bet gerai yra pirkėjui, o karalius, žinia, yra ne išstumtasis neefektyvusis. Ir tai liečia ne vien modern trade – prekybos tinklus, bet ir visą verslą bendrai paėmus.

Antraip, o kam tau ratas, kai kojos yra, o kam tau kauptukas, kai yra pagalys, ir išvis – o kam tau žemę aplink savo būstą kapstyti, gerbiamas neandertalieti, kada aplink mamutai slankioja ir prašosi būti suvalgomi? Ko gero, taip ir sėdėtume kaip beždžionės medžiuose, iš kurių retkarčiais koks plėšrūnas išpurtytų ir pasimaitintų mumis per mūsų kvailumą.

Tačiau jūs jau galėjote perskaityti, kad prekybos tinklai dar ir sukuria papildomas (!) galimybes smulkiems verslams, kurie turi trejas strategijas savo verslą prekybos tinklų dėka pradėti ir vystyti. Svarbu, kad jie nesukvailiotų tiesiogiai konkuruoti su prekybos tinklu, nes baigtis bus aiški – kaip tam mūsų kvailam protėviui, nusprendusiam konservatyviai tupėti medyje ir taip likti mėsišku vaisiumi kardadančiams tigrams prasimaitinti, užuot tapus homo sapiensu (bendrai žmogus nėra iš gamtos geriausias plėšrūnas nagais, ragais ar dantimis, tačiau neabejotinai išradingiausias, agresyviausias, ir neturi konkurencijos ilgų distancijų bėgime savanose karštame klimate).

Tada beliks išties rėkti, kad aplinka kalta ir prekybos tinklai naikina smulkų verslą – žiū, dar ir koks politinis perėjūnas prišoks atstovauti nuskriaustųjų interesus, o jei dar ir pasiseks prasimušti iki įstatymų leidybos, tai tuoj klientai rinkoje, kurie turėjo palankesnes sąlygas įsigyti prekes ir paslaugas žemesnėmis kainomis, ims spjaudytis, kad ir vėl kažką durniai su iniciatyva™ Seime jiems apribojo: darbo laiką, kai kurių produktų pardavimo tvarką, užkrovė akcizais, apribojo pasirinkimą ir t.t. – už visus šiuos gerus darbus, kuriais kelias į pragarą grįstas, sumoka pirkėjas, o ne mistinis prekybos tinklas, kuris šias primestas sąnaudas tiesiog permeta į kainą lentynoje.

Tai tas minėtas smulkiesiems verslams prekybos tinklų šešėlyje strategijas priminsiu, o praeitoje dalyje galite rasti ir aprašymus, kaip jos veikia ir kokias galimybes siūlo jums:

  1. Aptarnauti prekybos tinklą (perimant jo paskirstymo grandinės tam tikras sąnaudas ant savęs, kaip specialisto – tarkime, sandėliavimas, pakavimas, logistika, merčendaizingas arba lentynų priežiūra, ir pan.).
  2. Papildyti prekybos tinklo asortimentą į gylį (specializuotis kokioje nors produkto kategorijoje, kurį gilinti prekybos tinklui neverta dėl pavienių SKU žemo apyvartumo, bet taip papildomas prekybos tinklo asortimentas kitokiais SKU jau išrankesniam klientui).
  3. Parazituoti papildant prekybos tinklo asortimentą į plotį (teikti prekes ir paslaugas prekybos tinklo viršplotyje arba šalia jo, kurios prekybos centrui yra per imlios darbui, per maži ir sezoniniai kiekiai, reikalauja papildomų sąnaudų, negali būti padėtos ant lentynos, nes yra paslauga, o ne prekė, ir t.t.).

Kaip irgi jau rašiau, kuo prekiauja prekybos tinklai, tai yra du dalykai – vieta ir asortimentas. Ir jei jie jūsų verslui sukuria potencialių klientų srautą (parduoda jums vietą), o jų asortimentas turi nepatenkintus poreikius pagal aukščiau minėtus 2 ir 3 punktus, tai jūsų reikalas yra tik susitarti dėl prekybos tinklui nereikalingo ploto pernuomavimo jums, ir pradėti tuos poreikius tenkinti.

Kaip ir visur versle, nepamirškite skaičiuoti. Ir jei paklausa tiems kvadratiniams metrams prekybos ploto yra didesnė, o jūs ne vienas jų norintis – tai ir nuomos kaina, deja, kils. Kaip ir tą plotą nuomojantys čingačgukai irgi gali turėti asmeninių preferencijų ir nuostatų vienokio ar kitokio pobūdžio verslą įsileisti, nes “nu vat galim, todėl“.

Tai visai nereiškia, kad prekybos tinklas jau iškart sunaikino jūsų galimybes dirbti tame sraute tarsi meškutei lašišų neršto take – tai reiškia, kad kažkas arba nemoka skaičiuoti, arba prekiauja ne tuo, kas iškabose parašyta, nes turi puikią pinigų plovyklą, arba jums nesiseka derėtis ir gerai būtų pasisamdyti derybininką, nes derybos nėra stiprioji jūsų pusė, nors už tai savo amate jūs nepralenkiamas meistras, kurio prekių ir paslaugų rinkai ten reikia.

* * *

Todėl dabar po tokios preambulės jau metas ir nuvykti į tą rajoną, kuriame gyvenau 14 metų iki pat emigracijos 2015 metais, o ir po to dažnai dar lankydavausi pas vaikus, tai stebėjau tos rinkos vietos vystymąsi ir pokyčius – Vilniaus mieste Jonažolių gatvė, iš kur ir visos mano iliustracijos.

Dešiniau matote prekybos tinklo PALINK prekybos centrą IKI, kuris yra supermarketo formato (apie formatus rašiau čia), t.y. tenkina kasdienius daugiabučių rajono gyventojų maisto poreikius. Iš esmės, mes taip su kaimynais ir vaikščiojome vis ko nors nusipirkti tarsi į šaldytuvą ar sandėliuką po langais (mano buvusio namo kadre nėra), labai daug maistu namuose neapsikraudami, o užsukdami kone kasdien šio bei to:

Daugiabutis fone atsirado vėliausiai – jau dalis Lazdynukų (arba Pavasario) rajono pietinėje Jonažolių gatvės pusėje buvo pastatyta, neskaitant anapus Bukčių gatvės esančių Neužmirštuolių ir Ratilių, kada čia pastatė IKI prekybos tinklą. O po to statomi buvo daugiabučiai nuo Greitosios Pagalbos ligoninės link IKI, ir statytojai suplanavo, kad reikia jau namo pirmame aukšte komercinių patalpų smulkesnio verslo prekybai – taip čia radosi parazituojantys (trečia strategija, pamenate?) verslai prekybos tinklo pašonėje.

Bet pirmiausia atsirado jie po prekybcentrio stogu pačiame IKI viršplotyje, išvardyti ant šios šoninės sienos:

Iš kairės:

  1. BENU vaistinė (visumoje parazituojantis verslas, nors galite priskirti ir prie papildančio asortimentą į gylį, nes nereceptinių vaistukų rasite ir prekybcentrio lentynose);
  2. Grožio salonas, kas yra, jei taip naujųjų varguolių™ sąvokomis, tiesiog kirpykla (visiškai sraute parazituojantis, nes ant lentynos nepadėsi, verslas, tiesa?);
  3. Nelabai aiški foto, bet tai – gėlių salonas (parazituojantis, nors prekybos tinklas kai kuriomis dienomis, be abejo paleis į šalia lentynos išstatomąją prekybą ir savo puokštes kaip bazinius SKU proginei datai).
  4. Drabužių taisykla (dar vienas parazituojantis paslaugą, o ne ant lentynos padėtiną prekę, teikiantis verslas, ir primenu, kad tai nėra žeminanti ar niekinanti sąvoka, o strategijos apibrėžimas).
  5. Tuščias skydas išties turėtų būti skirtas cheminiam drabužių valymui, kurio nedidelis priėmimo langelis yra tarp apsaugos ir kirpyklos (bet jie gal nemato reikalo mokėti už reklamą, nes ir taip nėra konkurencijos aplink).
  6. Oregano pica išsinešimui (kaip ir vaistinė, tai parazituojantis prekybcentrio sraute verslas, nors šaldytų picų irgi galite nusipirkti, bet Artūras, pasisveikinęs mane iškart čia, perėmęs prieš kone penketą metų plotą iš buvusiųjų, išties kepa geriausias picas rajone – reklama neapmokėta, tik fakto konstatavimas, o konkuruojančią piceriją dar paminėsiu toliau):

Taigi, prekybos centras yra nedidelis (matote mastelį pagal stovinčius automobilius), tad ir viršpločio jie turi ne itin daug (foto viduje):

Todėl logiška, kad jų pašonėje buvo parengtos patalpos asortimento pagal šią vietą papildymui tiek į gylį (papildantieji specialistai), tiek į plotį (parazituojantys kaubojai).

O štai ir priešai įėjimą į IKI esanti konkuruojanti picerija, kuri siūlo picas valgyti pas juos sėdint:

Kaip matote, Artūras gerai savo picas kepa – čia jau tenka šiai picerijai siūlyti tai, ko negali jis (neturi vietos valgymui vietoje), ir dar plėsti asortimentą į plotį (sushi ir burger iškaboje).

Tad jei IKI požiūriu šios abi picerijos yra parazituojantys prekybcentrio sukurtame sraute (vietos pardavimas, pamenate?), tai šioji picerija Artūro atžvilgiu nors ir bando konkuruoti (picos irgi išsinešimui), tačiau realiai Artūras diktuoja rinkos sąlygas, nes jie yra PICA!, o anie yra jį, tarsi patį prekybcentrį, papildantys parazitai – situacija žavi, nes Artūras kaip ir turi “stogą“ (jei supratote, ką turiu omeny) IKI asmenyje.

Liūdniau nutiko anai tuščiai prekybos vietai šalia šios picerijos-sušerijos-burgerijos – ten buvo jaunų startuolių įkurtas toks tarsi ir šeimyniškas restoranas, siūlęs ir kompleksinius pietus, ir aplinka buvo šiuolaikiškai jauki, ir maistas man irgi patiko (apie padavėją su jos ilga kasa istorija nutyli…), tačiau vietos rinkos poreikis buvo, kaip suprantu, per mažas, kad padengtų sąnaudas. Ne IKI tinklas juos ir uždarė, ir Artūras tyliai sau švilpiniuoja, turėdamas alibi, nes anie picomis nekonkuravo – tiesiog šio verslo pasiūla neatitiko rinkos paklausos ir rinkos poreikio.

Aš atidaryčiau čia kebabinę, turėdamas omeny, kad susizgribusi toji pica-sushi-burger pridės prie savo trejybės ir šį. Bet jei Artūras gali konkuruoti, tai ir kebabinė sugebėtų.

Tiesiog kebabams dar truputį ankstoka šioje vietoje – naujųjų varguolių™ kiekis rinkoje dar per mažas, tačiau naujųjų turtuolių jau sumažėję (nes užsidarė čia buvęs restoranas). Kai jau krizė pystels – paminėsite mano žodį. Nebent kas nors atsidarys čia ką nors kitko, kas atitiks ir tuomet rinkos poreikį, o kebabais tuomet ims prekiauti šalia jų esanti picerija su priedais.

Bet tęskime, ir šalia šių yra dabar dar viena kirpykla – Laikas Grožiui:

Rajone gyvena savo įvaizdžiu susirūpinę estetai, matomai.

Nes prekybcentryje kirpykla yra gana riboto ploto (jei gerai pamenu – vos dvejos kėdės). Čia gal paslaugų asortimentas didesnis, o netoli rajone rasite ir Saulės Studiją, kur, berods, trijų kambarių bute pirmame aukšte įrengta posh kirpykla su aplombu. O laidojimo ir ritualinių paslaugų, prisimenant romaną “12 kėdžių“, kol kas gyventojams nereikia – rajonas yra jaunatviškas ir naujas.

Toliau dar vienos laisvos patalpos išnuomojamos (nepamenu, ar ten išvis kas buvo), o už jų – vienas tipinis papildantysis specialistas ir vienas tipinis parazituojantis (nors save laikantis irgi papildančiuoju):

Pirmoji yra būlkinė – duonos ir konditerijos gaminiai, kurių yra ir prekybcentryje, tačiau čia yra platesnis asortimentas jau išrankesniam klientui. O šalia jų – vaisių ir daržovių bei “kitokios“ mėsos parduotuvė – paprastai turėtų būti ūkininkų turgelis, bet jei tiekimas užtikrintas, tai galima daryti ir parduotuvę, kodėl gi ir ne? Aš irgi mieliau einu ne į turgų, o į parduotuvę, ir dar iki naujųjų varguolių™ gausos rinka nepribrendo, todėl visai posh nusipirkti čia “ypatingų“ (t.y. tiesiog nesančių SKU prekybos tinkle, nes kokybė kaip savybė gamtoje irgi nesanti sąvoka) daržovių ar mėsos.

Suprantama, visų šių prekių (duona, pyragai, mėsa ir daržovės bei vaisiai) galima įsigyti ir IKI parduotuvėje čia pat, tačiau šios specializuotos papildo ribotą pagal supermarketo formatą asortimentą.

Jie rado sau niša todėl, kad gali specializuotis teikdami gausybę SKU savo asortimente, tačiau prekybos centrui šio išplėtimas į gylį nuosavame asortimente tik sumažintų ploto atsipirkimo rodiklius dėl žemo pavienių SKU apyvartumo. Bet jei specializuojiesi – tai asortimentas į gylį yra tavo pasiūlos plėtra pagal poreikius, dėl bendro masto ekonomijos mažinanti sąnaudas. Ir tai dar vienas įdomesnis paradoksas, kaip rinkoje išsitenka smulkus ir didelis, nes kas neapsimoka dideliam su plačiu asortimentu, tas, šiuo atveju, apsimoka smulkiam su specializuotu asortimentu, papildančiu stambiojo asortimentą į gylį.

O už jų eina parazitai rinkoje, kurie kovoja su parazitais – jūsų dantų ėduonimi ir bakterijomis:

Tokio tipo klinikos yra aiškiausias parazituojančio prekybos tinklo kuriamame sraute toje vietoje verslo pavyzdys – jų ir produktų ant lentynos nepadėsi. O jiems buvimas šalia srautų sutaupo išlaidas nuolatinei reklamai – tiesiog iškaba atidirba už visus marketingo projektus, biudžetus, akcijas ir t.t.

Prie tokio galite pridėti anksčiau minėtas kirpyklas, drabužių taisyklas ir pan. – krizė paskatins remontuoti ir buitinę techniką bei avalynę, atsiras poreikis raktams ir spynoms, ir t.p.

Kitaip tariant, tuščios patalpos kol kas yra neracionalaus “sekretūtkių“ verslo pavyzdys, kuomet NT čingačgukai susigalvojo išnuomoti kuo brangiau tuos savo plotus, tačiau neskaičiuoja, kiek jie neuždirba pajamų, jei įsileistų trūkstamus verslus už mažesnes kainas. Jei pardavėjai taiko skirtingą kainodarą pagal prekes ir klientus, tai kiek glušam reikia būti NT “magnatui“, kad taikytum vieną tarifą?

Bet tai ne mano verslas, ir ne mano reikalas, kiek jis ten dar ieškos lochų, kurie išnuomotų iš jo “brangiai“.

Tačiau aš kiek nukrypau, ir patraukime dabar kiek tolėliau už prekybos centro link vaikų darželio Lazdynų gatvėje (matote – dar vienas verslas, nors ir savivaldybės teikiamas, kuris tenkina jaunų šeimų poreikius šiame rajone), kur yra ir restoranas Žibutė:

Anksčiau jie dirbo specializuodamiesi tik užsakomiesiems pobūviams, bet dabar pamatė, ko gero, kad poreikis rinkoje dėl daugiabučių rajono paaugo, ir jau savo plotus galima išnaudoti ir kitu laiku, ne vien dirbant tik pagal užsakymus. O gal ir atsidarė dėl to, kad anų jaunuolių startuolių restoranėlis užsidarė – vis tik negyvenau pastaruoju metu šiame rajone, kad savo spėjimą šiuo konkrečiu atveju patvirtinčiau faktais.

Šalia jų yra nuo seno esanti tradicinės rinkos, o ne tinklo, parduotuvė, kurioje anksčiau pirkdavau mėsą (turėjo puikius šonkauliukus, kurių neturėjo IKI) ir visokius sūrelius vaikams (na, kad jau užėjau su jais, eidamas iš darželio nuo kalniuko link namų):

Buvo, o gal dar ir yra (patingėjau nueiti) parduotuvėlė seniau pastatytame kvartale, kur Ratilių ir Neužmirštuolių gatvės, ir šios abi parduotuvės, mano galva, išties pasmerktos išnykti, nes yra neefektyvaus prekybos verslo pavyzdys – jei neperžiūrės savo vietos ir asortimento koncepcijos, nes anapus Bukčių gatvės Jonažolių ir Ratilių gatvių gyventojai nėra jų pirkėjai, juos prisitraukti būtų neefektyvu ir tam reikiamų sąnaudų prasme (net iki IKI atsiradimo visi apsipirkinėdavę kitose tinklų parduotuvėse: IKI Lazdynuose, už Gariūnų Bazėje arba Kauno gatvės Maxima), o ir šioji bei anoji parduotuvės yra ne IKI sukurtame vietos sraute, bet gerokai už jo ribų – tai net nepaparazituosi.

Šioji, tarkime, yra įsikūrusi socialiai problemiškame name, todėl iškaboje pirmiausia ir matote esminio asortimento pranešimą – rūkalai ir svaigalai. Dar už tvorelės yra minima ir konditerija, kuri iš esmės yra skurdaus gyvenimo pasisaldinimas ir angliavandeniai, kuriuos perka vietoje maisto, nes toks, deja, skurdžiai gyvenančių pasirinkimas pagal gyvenimo realybę (ir ne sveikatos apsaugos ministrui koreguoti jų mitybos piramidę, o socialinės apsaugos – drastiškai didinant šių pajamas, o tada jau šviečiant, kaip maitintis ne kalorijomis, o maisto medžiagomis).

Kol šių senųjų varguolių rinkoje šioje vietoje bus pakankamai, tol tokios parduotuvės išliks, nes jos nekonkuruoja su prekybos tinklu, bet jos ir neparazituoja jo sraute ar papildo asortimentą kaip specialistai, nes tenkina visai kitus ir kitoje vietoje esančių pirkėjų poreikius. Taip, šie ateina ir iki IKI (no pun intended), bet čia išties yra kitas pasaulis ir kita socialinė aplinka su savo subkultūra. Ir būtent čia pardavėja išbėgo iš parduotuvės į lauką, pareikalavusi pasiaiškinti, kodėl aš čia jų fasadą fotografuoju – tas pasaulis kiek jautriai reaguoja į visokių “ponų“ ir prašalaičių lindimą ne į “savo“ teritoriją.

Krizės atveju, manau, IKI persitvarkys greičiau, nei naujieji varguoliai™ plūstels į šią parduotuvę. To neįvyko ir per 2008 metų krizę, o mano minėtų šonkauliukų ir skanumynų poreikį dabar, ko gero, jau tenkina rinkoje aukščiau minėti specialistai konditerijos ir mėsos bei daržovių ir vaisių parduotuvėlėse šalia IKI – viskas vienoje vietoje. Ir jei tai būtų ne IKI, o didžiausias tinklas apyvartomis, o ne parduotuvių skaičiumi, rinkoje, tai pasakyčiau, kad išties apie viską pagalvota™.

Ir bendrai rinkoje galvokite, kam ką ir kodėl tą darote – tada nereiks ir verkti, kad kažkas jūsų verslą sugriauna, o ne išties suteikia jam galimybes.

Ačiū, kad paremiate tinklaraštį per paypal čia!

Pirmoji plano dalis jau įvyko – aš sugrįžau į Lietuvą.

Gal kiek iš šalies jums ir juokinga, kad įsidarbinau anglų kalbos mokytoju provincijoje (tokia mano avantiūra mokslo metams – aš pavaduoju išeinančią motinystės atostogų mokytoją), tačiau tai taip pat daug pasako apie lietuviško verslo (sic!) galimybes susimokėti už darbą tą pačią (!) kainą, kad mokytojo alga provincijoje dabar jau nukonkuruoja algas privačiame sektoriuje, kas būtų tik didmiestis, kur darbų realiai yra, ir netgi tuomet pasiūlyta dvigubai didesnė (kurios niekas ir nepasiūlė!) nesuteiktų jokių didesnių privalumų, nes išeitų didesnė dalis mano gautų pajamų tik būsto nuomai (čia turiu bent jau kur gyventi), maistui (oi, jūs neklauskite, kiek tekainuoja maistas mūsų mokyklos valgykloje, o jo skonis ir kokybė išties yra gerų virėjų nuopelnas, nes man paprastai valgyklinio maisto neįsiūlytum) ar transportui (10 minučių traukiniu ir 70 centų bilietas į vieną pusę – automobiliu, kurio net neturiu dabar, užtrukčiau 30 minučių!).

Tai iš šitos pasiūlytos algos liks man gal netgi truputį daugiau, nei būtų Vilniuje (radau palyginimui, kai skelbime jau nurodytos algos: imigracijos teisininkas – €500-700, o picų kepėjas, kurį apmoko – nuo €1000, bet aš nesu picų kepėjas, o jei būčiau norėjęs juo būti, tai nebūčiau ir grįžęs išvis). Nors tai reiškia, kad aš pagal pajamas ir savo gyvenimo būdą tampu naujuoju varguoliu – skirtumas tik toks, kad aš tą suvokiu ir pripažįstu, o tipiniai naujieji varguoliai™ tą kruopščiai bando paslėpti.

Suprantama, po kažkiek laiko ir šią temą aprašysiu jūsų malonumui, tik atsiprašau dabar, kad negaliu tiek dažnai publikuoti čia (reikia gi pamokoms man ruoštis!), tiek tenka ir laikinai atidėti antrą plano etapą – youtube kanalo projektą, nes nebespėju visko.

Bet bus, ir ačiū aukojusiems!

Ir ačiū tiems, kurie remia mano asmenyje ir provincijos vaikų anglų kalbos mokymą bei jų požiūrių pokytį, nes aš ne tik anglų kalbą juos pamokyti esu užsibrėžęs, o teigiamus pokyčius jau matau dabar po pirmos darbo savaitės!