Apsikask tu po pernykščiais lapais! – sako vienas iš lietuviškų nedraugo pasiuntimo už akiračio būdų, o aš šiurenu jau demisezoniniais batais auksaspalvius klevų lapus po Vilniaus grindinį (#šimašeu!) ir galvoju, kai toks gražus tas sezoninis intarpas rudenį, vadinamas bobų vasara pas mus, o indėniška – anapus Atlanto, tai va tuomet pats sveikiausias dalykas yra “neskaityti bolševikinių laikraščių“, anot profesoriaus Preobraženskio iš Michailo Bulgakovo romano “Šuns širdis“ patarimo jo kolegai daktarui Blumentaliui.

Nors akį tie geltoni klevai žalių pušų fone su retomis kanadietiško raudonumo priemaišomis džiugina ir einant į darbą bei atgal iš jo, kaskart galvojant, ką vėl naudingo galiu šiandien duoti mokiniams dar be anglų kalbos, ir kaip man tądien pavyko, ir jei nelabai, tai ką geriau ir daugiau galiu padaryti rytoj. Man išties paprasta – mano sutartis su mokykla tėra tik iki tikros jau kitos vasaros (bent jau pagal kalendorių), todėl entuziazmo turiu daugiau, nei turiu likusio laiko pasiekti tą rezultatą, kurio noriu.

Apie mokytojus, apkrautus ataskaitinių lapų prirašymu ir panašiu su mokymo procesu nesusietu darbu, tai aš patylėsiu, nes nuo gydytojų, padarytų brangiausiais pasaulyje raštininkais, jie čia mažai skiriasi. Ir man įdomu, kodėl nei viena partija (išskyrus atsitiktinais atvejais gal tik pavienius krikdemus Audrių Kubilių su jo saulėlydžiu ar prof. Kęstutį Masiulį su vienu langeliu bei tūlus liberalus, kada dar jie buvo anuomet partija) sau nekelia tikslo sumažinti visą šitą biurokratizmą iki minimumo? Nes reikia savo bebrams vis darbo vietų valstybiniame sektoriuje, o ypač, kur kontroliuojančios ir prižiūrinčios kontoros, prikurti, ar ne? Juk ši kategorija žmonių neemigruos dėl nedarbo kaip tie kiti nevykėliai, kuriems valstybės tarnyba nesišvietė.

Bet aš nukrypau, ir grįžkime prie mūsų rudeninių medžių lapų. Ir prie to, kodėl geriau vėpsoti į juos, nei lietuviškos žiniasklaidos lapus dabar jau iš esmės tik elektroninėje formoje.

Nes manęs meile šitiems piktiems ir kerštingiems, kurie pasiėmė valdžią, panašu, su tokia komiška opozicija, kad jau ir ilgam, tikrai neapkaltinsite – aš iš principo jokių draudimų nemėgstu, ir tik su retomis išimtimis labai laikinai pakenčiu apribojimus, kad ir kokios intencijos juos įvesti buvo, kadangi gerais norais kelias į pragarą grįstas.

Arba kaip yra lietuvišku atveju – tas europinių trinkelių kelias išties gerais pelnais bei uždarbiais grįstas tiems, kam tie draudimai yra visų pirma naudingi: uždrausk jungtis RIMI su IKI – tai Maxima tau padėkos; pakelk akcizą alkoholiui – duty-free ir nelegali prekyba išloš; apribok darbo laiką – laimi prekyba, kuriai taisyklės netaikomos arba pralaimi darbuotojai, kuriuos atleis (arba nepriims į darbą, nes darbo valandų tiek padengti nereiks); ir pan.

Kitaip tariant, pasakykite man kokį draudimą ir apribojimą, įvestą prisidengiant rūpesčiu visuomene, ir aš pasakysiu, kuri visuomenės dalis nukentėjo dėl šio rūpesčio, o kuri – iš to jau ir praturtėjo. Politika – toks pats verslas, tik čia visiškai išvirkščiai, ir dar prie to veikiant ciniškai ir atvirai apgaudinėjant. Bet tai kokia visuomenė – tokios politikos ji ir verta (tiksliau, tokia politika tai visuomenei tik tesigauna, deja).

Tai kokie tik keli dabar einamieji lietuviškos politikos skandalai nutiko? Ir kas išties čia nutiko – žiūrim, ką turim:

* * *

Pirmiausia, tai kylantis žiniasklaidoje klyksmas, kad praimo kanceliarija nusprendė nuoširdžių ir emocinių savo boso pasisakymų kažkuriuo klausimu nebeįtraukti į posėdžio protokolus (necenzūrinių?), o po to sunaikino įrašą, galintį kitu atveju vyriausybės vadovą sukompromituoti, apkaltinus neetiškais ar nepolitkorektiškais išsireiškimais, kurie nebuvo skirti viešumai, o tik tarp kolegų ministerių (šiaip, pastebėsiu, tokiu atveju todėl ir yra stenografistės, o ne diktofonai naudojami – pažiūrėkite kad ir teismuose, kur tas parodymų fiksavimas yra netgi svarbesnis).

Realiai tame įraše juk jokių valstybės paslapčių neišduota (o ir kam?) – gal tik tiesmukai savo vardais įvardinti dalykai, kurie ir šiaip verti būti taip įvardinti. Bet gi nepridera praimui prie jo munduro (sic!), ir nuo tokių perdėtų žmogiškojo prado pasireiškimų paprastai ir tose pačiose Vakarų valstybėse tokio rango politikus saugo protokolo ir apsaugos skyriai.

Priminsiu, kad tulpių pašto™ atveju Jos Ekselencija sau leido ne šiaip išsireiškimus, bet piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, kišdamasi į vidaus politiką grubiai ir tiesmukai, visiškai ne Konstitucijos ir įstatymų rėmuose, iki ko buvusio mento leksikai, spėju, tolokai. Ir prezidentūros darbuotojai visus įkalčius serveriuose sunaikino. Oopsy daisy… ar vis tik whiskey tango foxtrot?

Kitu atveju (pabandykite įsivaizduoti, kad tokius faktus ir įkalčius būtų turėję prezidento Rolando Pakso oponentai apkaltos metu!), aišku, Vakarų valstybėje kiltų ne šiaip skandalas, bet būtų surengta apkalta šalies vadovui. O Lietuvoje? Viskas čia comme il faut, ir tyla – gera byla!

Tai kurioje čia vietoje išties yra pavojus demokratijai, o kur tiesiog simpatijos ir politiniai, o ne valstybiniai interesai?

Neginu Sauliaus Skvernelio darbuotojų, o ir jo paties atstatydinimas dabar būtų visiškai beprasmis bei destabilizuojantis politinę padėtį Lietuvoje, nors prie tokios artimos chaosui ir absurdui vidaus politikos, tai didelio skirtumo gal ir nebebūtų – gal būtų naudos ta prasme, kad nuo svarstymų, tarkime, apie KET 0.3 promiles vietoje 0.4 dabartinių, tarsi svarbesnių problemų nėra ir valstybei nekyla geopolitinių iššūkių, būtų susikaupta ties strateginiu ir šalies raidai svarbesniu dalyku (gal nebūtų, bet aš linkęs galvoti geriau, nei būtų – nereikia dabar mano optimizmo sugriauti!).

Ir netgi opozicijos bei jai palankios sisteminės (sic!) žiniasklaidos klyksmai čia logiškai visiškai suprantami – toks jų darbas, ir ruporą jiems į rankas bei juodą anarchijos vėliavą (nesakysiu kur sugrūsti).

Tačiau norėčiau dabar, netgi atmetus mano permanentinį nepakantumą šios trumpomis viauksinčiomis komandomis mintis reiškiančios personos su frenčiumi™ atžvilgiu (ji man babkių skolinga, aha), matyti KT procesą partškolinės Trepsės atžvilgiu dėl jos diktatoriškų ir intrigomis paremtų valdymo metodų (kuriais paskutiniu Europos diktatoriumi pravardžiuojamas kaimyninės šalies prezidentas netgi stebėjosi) ir valstybės vadovo institucijos atsakingų darbuotojų baudžiamąjį procesą dėl kenkimo valstybės interesams.

Bet ar maža, ko aš čia norėčiau, tiesa?

Jos Ekselencija yra politinio establišmento skudurinė onutė – kaip ir Konstitucinis Teismas yra garantas, kad establišmento egzistencijai pavojus nekils.

* * *

O antra, jei jau kalbame apie konfidencialumą, tai štai anądien buvęs Lietuvos ambasadorius prie UNESCO (kurią kaip leftistinių durnių™ irštvą nusprendė dabartinio JAV prezidento Tėtušio Doncės administracija palikti) bei kultūros ministeris nuo klounų Tautos Prisikėlimo partijos dr Arūnas Gelūnas, pernai išvytas iš Seimo Kultūros komiteto, per Facebook savo paskyroje, tarsi tampydamas varpo (ša, husarai!) šniūrėką dėl tėvynei gresiančio pavojaus, skelbia liurbi et orbi žinią, kaip iždo prievaizdas finmin Vilius Šapoka siūlo savo kolegoms sutaupyti kone 6 meleonus eurais ant chaltūros kultūrai.

Jei kultūrą, o ne begėdišką ir cinišką mokesčių mokėtojų pinigų grobstymą paprikolu, reprezentuoja surūdijęs vamzdis Neries pakrantėje netoli Vilnelės santakos Technikos muziejaus papėdėje, tai dar adekvataus samprotavimo nepraradęs pilietis po tokių ankstesnių jo (!) pinigų iššvaistymų dabar budriai turėtų pirmiau pažiūrėti, kokį gi tekstą, nepaisydamas konfidencialumo (ir, manau, padorumo) savaime tarsi suprantamų (bet tik tarsi) taisyklių, paskelbė šis kultūra taip jau susirūpinęs politikas, nes kaip ir kultūringa būti piliečiams už kultūrą, bet vis tik norisi suprasti, gal šiam reikalui išties jo mokesčių pinigų taip vėl nebepaleis kanalizacijos vamzdžiais į upę žemyn link Atmatos žiočių.

Kadangi šis memorandumas (jūs, rupūžės kanceliarinės, kada išmoksite vidinio susirašinėjimo dokumentus teisingai įforminti???), nors ir be žymos “konfidencialiai“ arba “slaptai“ ar “visiškai slaptai“, jau išviešintas, tai aš tikiuosi, kad įstatymui nenusižengsiu, jei jį čia irgi įdėsiu, kad ateičiai rasčiau, kai bus vėl viskas pamiršta, kaip įprastai nutinka:

Jau pirmas sakinys teigia, kad “į pastatus […], sutikime, esame investavę nemažai“. Ir toliau: “geranoriškai kviečia“ pasižiūrėti (tik!) į vyriausybės pasitarimo (!) sprendimą (!) – “sumažinti suplanuotas lėšas prekėms, paslaugoms ir turtui įsigyti“.

Kitaip tariant, jei socdemiški bebrai iki tol “investavo“ jūsų, mokesčių mokėtojai, pinigus į savo chebrytės statybininkų gerbūvį kultūros sąskaita, tai dabar šis ministeris siūlo (galima juk ir atsisakyti?) statyboms ir turto (tik koks ten turtas, jei neneša pajamų – tai ne aktyvai, o pasyvai!) įsigijimui mokesčių mokėtojų pinigų nebešvaistyti.

Aš perskaitęs džiaugsmingai paploju katučių ir pasakau: dievulėliau, pagaliau – kokia puiki iniciatyva!

Tai jūs šiame rašte raskite, prašau, kur kviečia sumažinti darbo užmokesčio fondą? Kur rašo, kad kultūros projektų ir renginių finansavimą dera sumažinti? Kur kviečia padaryti finansinį auditą ir atsisakyti iždą švaistančių institucijų, vadinamų kultūrinėmis?

Oi ne – statybininkai (velionio AMBo draugeliai visumoje bei ukrainiečių gastarbaiteriai trupinių) gi čia tiek, kiek įpratę buvo pylavoti iš biudžeto, dabar babkių nebegaus – net €5.8mio mažiau, jei visi ministeriai, o ypač už kultūrą atsakingas, geranoriškai (!) atsižvelgs ir tikrai tokiai prašomai, o ne mažesnei (gi pasiūlymas yra kvietimas derėtis) sumai pritaupys.

Kada, priminkite, kiek jau ten dešimčių (!) tų pačių meleonų įmesta švietimo ir kultūros darbuotojų algoms? Netgi kone 18 milijonų (!) eurų papildomai paskirta LRT, kuri šiaip turėtų būti visuomeninė, o ne valstybinė – bet čia ne apie propagandos pirkimą dabar kalba, nors irgi rašiau netgi tame pačiame FB (ir dar parašysiu, jei Saulius Skvernelis sugalvos Gedimino pr. 9 į Daukanto a. 3 sugalvos iškeisti).

Normalus darbinis dokumentas, labai kultūringai bei kolegiškai pateiktas, kuris išviešintas klykiant, atsiprašau, apie ką?

Statybų bumo stabdymą, prisidengiant kultūra? Ir dar mažesnius brangaus inventoriaus? Tai spausdintuvai ir telefonai, tarkime, dėl savo menkavertiškumo, priminsiu buhalteriją Lietuvoje, tiesiog nurašomi visa jų verte įsigyjimo momentu, nesivarginant skaičiuoti amortizaciją keletui metui, todėl į turto eilutę balanse net nepapuola, o kompiuterių likutinė vertė jau kitąmet nurašoma kaip menkavertė, kas tekste ir yra visos toks “prekės ir paslaugos“ tame tarpe.

Jei Lietuvoje rinkėjas būtų adekvatus ir draugaujantis su logika, o ne isteriškas bei manipuliacijai pasiduodantis lochas, tai šito meniškos sielos pabirusios šoumenų partijos (sic!) politiko nebematytume jau po ateinančių rinkimų, o gal dar ir anksčiau – jei vyriausybė pagaliau tinkamai susitvarkytų aplinkraščių raštvedybą ir patrauktų atsakomybėn dėl konfidencialumo taisyklių pažeidimo (už ką bet kuris darbdavys, privatus ar viešojo sektoriaus, tiesiog atleidžia iš darbo).

Iki tol žiniasklaida tokius “skandalus“ viešino va tokiems gelūnams nutekinant informaciją ir liekant neįvardintu šaltiniu, dėl ko patys išlipdavo iš atsakomybės tarsi balos sausi, ir žiniasklaida turėjo teisę jų pagal įstatymą teisėsaugai net neįvardinti, nors kanceliarijose daugmaž visi žinojo, iš kur ir per ką ta informacija į spaudą pakliuvo. Bet vikilyksinė mada pagaliau pasiekė ir ES rytinį užkampį, ir dabar politikai valstybinius dokumentus su savo angažuotomis interpretacijomis platina be palauk.

Tai kurie ten statybininkai ir brangaus turto pardavėjai dabar šį jau liberalų (sic!) Seimo narį papirko jų interesus atstovauti, galiu sužinoti, ar tai – išties jau konfidenciali ir ne mano nosiai prieinama informacija?

* * *

Nebenoriu toliau plėstis, nagrinėdamas menamus ir aktualius dabartinius kitus skandalus, kurių apstu lietuviškoje žiniasklaidoje.

Oras ir gamta vaizdais aplink mane vis dar džiugina, merginos gražios, jaunimas vis dar turintis perspektyvas ir žvelgiantis į gražią ateitį, mano vaikai arčiau (nepastebėjau, kad matyčiau itin dažniau, tiesa), nei buvo iki rugsėjo, o ir automobilio aš vis dar neturiu, bet gerų ir dosnių žmonių aplink gerokai daugiau (ačiū jums, žinote kuriuos ir už ką dabar turiu omeny!), o va mūsų respublika, kaip atstovaujamos demokratijos forma, ar iš Londono man dar neseniai žvelgiant, ar iš vidaus jau dabar, bet vis dar yra komoje, ir ją sėkmingai šių valdančiųjų tiek pat “verta“ opozicija (dar derėtų vienas kabutes uždėti) varo du metrus po žeme su formos, artimos plytai, supiltu kauburėliu virš.

Kiek pažvelgus į praeitą mėnesį įvykusį Popiežiaus vizitą tik užduodi sau klausimą: o ko jis čia buvo, jei vyksta tik į nelaimių vietas, kai Lietuvoje juk viskas kaip ir gražu bei ramu?

Bet, ko gero, ir atvyko į tokią psichinės nelaimės vietą – savotišką psichočernobylį™.

Kito paaiškinimo neturiu.

Na, bet gal jau ir šunis ambryti apramins Seimas kodeksais, nes juk akivaizdu: kokie šeimininkai – tokie ir jų keturkojai. Ir kodėl aš tokios psichopatinės šunaujos (turiu omeny keturkojus) nemačiau ir negirdėdavau Vakaruose?

Tai ir aš teturiu tik neprašomą patarimą: gal pradėkime adekvačiai ir be egzaltuotų emocijų vertinti politinius reiškinius Lietuvoje? Supraskite, kiekvienas politikas turi savų interesų, ir kiekvienas politikas bei partija atstovauja tam tikrų rinkėjų, visuomenės grupių, verslo ar jų rėmėjų, ir nebūtinai jūsų, interesus.

Ir jei tie valdantieji neatstovauja jūsų, tai dar nereiškia, kad opozicija apsiskelbusieji yra jau taip ir padefaultu teisūs (juolab, kad šitie valdžioje tiesiog įgyvendino tas ankstesnes pamišusias talibų su komuniagomis idėjas). Ir todėl mažiau emociškai reaguokite – gi ne kaimynų psichiškai nestabilus šunėkas esate, kuris aploja kiekvieną einantį pro šalį savo keliais.

Nes iš visų emocijų tėra tik viena to verta – meilė (jetus, kaip banaliai dabar susakiau: #coelho). Gyvenimas per trumpas jį švaistyti kam nors kitam.

Myliu jus, isterikai jūs mano mieliausieji, nes netgi tai parodo, kad jums išties rūpi ši valstybė ir jos ateitis.

Tas irgi džiugina – kaip ir tie lapai, kurie tokie gražūs dar ant medžių arba jau ant žemės, tačiau žinai pasąmonės kamputyje, kad jie pranašauja ateinant žiemą.

Nors žiema irgi būna graži, bet čia jau neužbėkime įvykiams už akių.

Bučkis ir bandelė!


Ačiū, kad savo meilę išreiškiate ir tinklaraščio parama per paypal čia!

Reklama