– Kysa, kam tau pinigai? Tu gi neturi fantazijos! – sakė Didysis Kombinatorius™ Ostapas Suleimanas Berta-Marija Bender-bėjus Zadunaiskis (upė tokia, ne kalnas) Ilja Ilfo (Илья Арнольдович Файнзильберг – nukankintas NKVD 1937 metais) ir Jevgenijaus Petrovo (Евгений Петрович Катаев – kaip karo korespondentas žuvo 1942 metais sudužus lėktuvui, grįžtančiam iš Sevastopolio fronto) romane “12 kėdžių“. Įsižeidęs, kad negaus pinigų pašvaistymui, Kysa perpjovė gerklę užmigusiam Ostapui.

Ir dabar taip nesuradau youtube, nes gal net neįkelta, senos laidos Vakaras su Marijonu iš LNK, kur jo svečiu buvo Viktor Uspaskich. Pastarasis Marijonui nuoširdžiai (kaip jis visada moka) atsakė, kad jei, Marijonai, turėtum tu tą meleoną, tai vis tiek nesugebėtum jį tinkamai panaudoti, tai ir iššvaistytum – lygiai taip pat, ką tą banaliai kaskart padaro visokių loterijų laimėtojai, netikėtai praturtėję, ir kuriems net Olifėja nemokamai (!) siūlo asmeninių finansų konsultantą pasiimti ir paklausyti patarimo.

Ne, jie žino geriau. Nesgi – čia jau dabar jų pinigai! Tarsi jie būtų juos užsidirbę, o ne išlošę.

Easy come, easy go – sakoma toje šalyje, kurioje verslas yra gyvenimo būdas ir netgi gyvenimo norma.

Tai kai aš kaskart, o dabar jau ir, tikėtina, visam laikui (apie žmogaus planus geriausiai sprendžia anas kikentojas Aukštybėse, aha) grįžęs į Lietuvą apsidairau aplink, kiek mano tėvynė pagražėjusi materialiai (ir patuštėjusi demografiškai), kažkaip vis nevalingai pagalvoju ir apie Kysą, ir apie Laukinių Devyniasdešimtųjų milijonierių.

* * *

Ką geriausiai įvardino mano FB draugė (ar derėtų FB friend versti kaip bičiulė?) Lina, iškeitusi Vilniaus posh Užupį į Ignalinos penktakolonį Visaginą, savo įtakojimu verčianti pastarąjį ne vien hipsterių traukos centru ir, tikėtina, kūrybingų daunšifterių ir frylancerių nauju hub Lietuvoje. Va taip, be dotacijų, biudžeto pylavojimo ir tikslinių fondų “įsisavinimo“ per visokias korupcines vogimo schemutes.

Man “žaviausias“ tokių naujų aukštumų pasiekimas dabar Lietuvos politikoje – susieta su šalies gynyba (sic!) valstybinė dotacija kirkilinei korumpuotai vagių ir melagių šutvei, atskilusiai nuo paluckinių (o šių lyderis nuteistas už sukčiavimą, primenu) socdemų ir, kaip naujas “partinis“ darinys, dar jokių rinkimų net nelaimėjusiai. Gal būtume net ir neatkreipę dėmesio, bet susiriejo dėl mokesčių mokėtojų pinigų iš vienos į dvi skilusios “partijos“ – bet, kaip suprantate, čia absoliučiai ne naujas siekis svetimus (jūsų ir mano!) pinigus nusavinti savo reikmėms vienu ar kitu pretekstu, tiesa?

Tai, grįžtant nuo korupcijos prie viešųjų pinigų tvarkymo, Lina pastebėjo iš savo Viską ginančio habo:

Kai turi gerų idėjų, bet neturi pinigų – darai be pinigų. Kai turi pinigų, bet neturi idėjų – kloji trinkeles. 

Aš neminėsiu buvusio ministro ir politiko pavardės, bet kai jis atvežė investuotojus ilgamečiui tuometiniam Ignalinos rajono merui, kad būtų galima, uždarius atominę elektrinę, išsaugoti mokslinį ir inžinierinį potencialą (ten gi atominės fizikos ir energetikos specialistų gyventa, priminsiu!) taip įkuriant mokslinį hub ar inovacijų slėnį (o ne kuriant dirbtinai kaip dabar plynuose laukuose, išpirkus iš su savivalda susijusių spekuliantų šiaip jau niekinę žemę, tapusią netikėtai (ane?) “auksine“, pagal biurokratinę užgaidą, korumpuotiems statybų šulams papylavojus ES fondus ir LR iždo dotacijas), tai meras į pasiūlymą pažiūrėjo pagal savo runkelišką pavardę, pradėjęs kliedėti apie kaimo turizmą, pranoksiantį turkijas ir graikiškas salas.

Ką aš visiškai suprantu.

Ne, ne dėl gamtos grožio ar nedidelio gyventojų kiekio – dėl to, kad Litexpo Turizmo mugėje taip užėjau į stendą, kur buvo ir Ignalinos rajonui skirtas fotografijų albumas. O jame – apstu ežerų!

Ir kodėl neburiuojama! – įgarsinau buriuotojišką savo sielos šūksnį, po ko jau nuo mero ir jo aplinkos feodalizmo rajone pavargusios, todėl atviros, darbuotojos taip man pirštu tose pačiose nuotraukose baksnojo sakydamos, kurią pakrantę jau kas iš tų valdžiažmogių priglaudė sau. Todėl – pamiršk tu norą, kad žmonės ten burvaltes įmerks pramogai ant vandens su vėjeliu, nes nebus nei kur prieiti įmerkti, nei prie kurio kranto nakčiai priplaukus išlipti. Džiaukis, kad dar baidarėmis upėmis praplaukia.

Verboten! Trespassers will be shot! Acargei – pikc šo!

* * *

Bet negali sakyti – ar šito, ar kitų rajonų merai bei nuo tų rinkiminių apygardų į Seimą atrinktieji išrinktieji, tai mūsų visų ir vokiečiŲ pinigus pelningai sau ir versliniams draugams subetonavo į trinkeles, asfaltą, sporto arenas, uždaromų mokyklų renovacijas ir t.t.

O ką? Pinigai ne jų gi!

O ir nepasakysi, kad neturi fantazijos – dar ir kaip turi gudrių schemučių, kaip ką kur pervesti ir suinvestuoti, kad būtų gražu bambekliams bei vsio zakonno™ kišeniniams auditoriams bei finansų tikrintojams.

Nes va kad ir toks sutapimas, kad dabartinis pensininkas savo laiku buvo turtingiausiu valstybės tarnautojų, eidamas FNTT vadovo (su generoliškais antpečiais!) pareigas. Aš galiu lažintis, kad koks konkurencijos priežiūra užimtos institucijos vadovas, uždirbantis mažiau už maximinį kategorijos vadovą, tikrai nuoširdžiai ir be finansinio intereso pasirūpino užsipirkti už jūsų ir mano pinigus tokį “rinkos“ tyrimą, kuris įtikintų bet kurį tikrintojo tikrintoją, kad ikių su rimiais susijungimas pažeis vartotojų interesus, o ne minėtosios apie viską pagalvojusios ©, ir jam po tokių pareigų kadencijos pabaigos tikrai nekils noras savo kvalifikaciją pasiūlyti nors ir didžiausiam prekybos tinklui, kad pagaliau pradėtų dirbti ne šiaip vardan tos, o jau ir šeimai uždirbtų realių pajamų, galinčių finansuoti aukštesnės vidurinės klasės gyvenimą.

Oi, pasakysite, bet tai tarsi jis dabar to neišgali? Nors realios pajamos su realiomis išlaidomis ir be VMI, FNTT ar STT (kiek dar yra tų nelegalių pajamų ir nesumokėtų mokesčių nuo pajamų priežiūra besirūpinančių kontorų?) aiškiai, akivaizdu, nesueina. Bet ar jam vienam (o gal kaip tik sueina?). Netgi kokie streikuoti vis pagrasinantys gydytojai vyksta keliskart per metus į užsienius pailsėti arba pasisemti medicininių inovacijų už farmacinių bendrovių pinigus, tai čia išvis tūlam piliečiui net ne korupcija, net jei šie yra valstybinės, o ne privačios medicinos gydytojai.

Korupcija išvis nėra jokia problema – sako antai jau viena iš kandidačių į prezidentus.

Ir aš negaliu nesutikti: daugumai lietuvių išties jau nebesvarbu – vagys Seime (suprask, visoje šalies valdžioje), pats juos išsirinko (arba jam išrinko vogime problemos nematantys kaimynai rinkėjai), ir leiskite jam pačiam dar ką nors irgi nukombinuoti, kad gyventų oriai, nes trūksta socialinių ryšių bei įgūdžių įlįsti į tas korupcines schemas visų mūsų bendrus pinigus nusavinti.

O šiaip tai – o ko ir ne? Vogtum, jei išrinktų?

Vogčiau, nes negi esu lochas! – taip jie ir atsako paklausti.

* * *

Laukiu, kada baigsis tas ES fondų švaistymas ir biudžeto grobstymas, prisidengiant viešuoju interesu bei infrastruktūros gerinimu. Gal tuomet jau tai “viarslo ir polytykos simbiozei“ tuos mūsų turėtus, bet iš mūsų pavogtus, pinigus kažkaip teks pradėti šiems kombinatoriams į rinką investuoti.

Arba gal tiesiog išveš į londonus bei majamius, kaip ruskių činovnykai daro, nes… banaliai nebus jau investicijoms tinkamos ekonomikos Lietuvoje.

Tiesiog dabartinė sistema naikina bet kokias ateities ekonomines perspektyvas ir verslo galimybes rinkoje. Ne kuria, kokia pirminė ES fondų paskirtis buvo, bet tas dykų pinigų įmetimas į korupcines nuo sovietmečio užsilikusias bei Laukiniais Devyniasdešimtaisiais įsitvirtinusias bei mutavusias schemas ekonomiką išties daugiau žalojo, nei taisė.

Nesakau, kad viskas buvo blogai – tas pats Atviros Lietuvos (George Soroš) fondas, LLRI ar netgi demonizuota MG Baltic bandė liberalizuoti (skaityk, išlaisvinti) verslumą bei ekonominius santykius, tačiau didumai visuomenės, ne tik elitui (senąjai komunistinei, tapusiai socdemais, ar naująjai krikdeminei, pradėjusiai viską pavymui konservatinti), tos veiklos ir ekonominės laisvės gi net nereikėjo. Reikėjo dykų pinigų, reikėjo, kad valdžia (sic!) už kažkieno “svetimo“ pinigus jam sukurtų gerbūvį, reikėjo dykos algos už oraus gyvenimo lūkesčius, nes juk nusipelnė gyventi geriau, ne?

Ir pinigų skirstytojai manėsi esą kombinatoriais ostapais, kuomet išties tebuvo plikbajoriais kysomis.

Be fantazijos. Arba tiksliau – be supratimo, kad galima tinkamai paskirstyti tik tuos pinigus, kuriuos uždirbai, o ne kuriuos gavai.

Pažiūrėkite, kokiu principu perskirstomas sukuriamas BVP Lietuvoje.

ES dotacijos yra dyki pinigai, kurie turi tikslinę paskirtį, tai susikūrusi visa ekonomika, kuri užimta tų pinigų “įsisavinimu“ (tikslesnis priešdėlis yra nu-, t.y. nusavinimu). Ir yra kažkoks viešasis sektorius, kurį kažkaip (?) privalu šiems ta proga irgi finansuoti, nes tie lochai irgi yra rinkėjai (į juos, kaip į vartotojus rinkoje – nei viena partija net nežiūri).

Bet pinigų banaliai trūksta pagal turimus valstybės (sic!) įsipareigojimus, todėl išdalina tiek, kiek prikrapšto dar iš tų, kurie čia kažką uždirba rinkoje bei dasiskolina trūkstamus. Tarkime, Sodra – ten išvis nebepaeinantis lavonėlis, kurios mirtis maskuojama kvapniomis automobilių “eglutėmis“ ir ritualiniais politikierių šokiais bei užkeikimais, kad pacientė tik prigulusi tamkart pailsėti, o ne pastipusi, o jau va tuoj tuoj, suprask, jei taip ją perrengsi kitokiomis drapanėlėmis, tai ne tik eis dirbti, šokti ir dainuoti, bet dar ir bus fertilinė nuotaka su daugiavaikės mamos ateitimi:

Tačiau toks klaikus puvimo kvapas, anot anglų Bardo Viliaus ir jo daniškojo princo Hamleto, sklinda visame viešąjame sektoriuje: savivaldybių gerokai per daug ir jos egzistuoja tik dėka dotacijų, atimamų iš 4 Lietuvos miestų; švietimas funkcionuoja ne mokinių ar studentų, bet pačių pedagogų socialinės bei profesinės (ne)kompetencijos palaikymo labui; medicina skirta nelegalių pajamų generavimui, išleidžiant iždo pinigus tam reikalingos brangios technikos pirkimui bei nuolatinėms statyboms ir renovacijoms; kultūra yra meniškas būdas grobstyti iždą, nekultūringai ir begėdiškai klykaujant agresyvų gėdinimą valdžios ir visuomenės adresu dėl tų nekultūringumo; teismai visiškai neatlieka jokios teisingumo bei civilinių ginčų sprendimo demokratišku būdu funkcijos, o jų vykdomasis įrankis teisėsauga yra finansuojama prasčiau, nei lenciūginis cūcikas prie būdos, bet su tokiu visuotinu požiūriu; krašto apsauga yra auksinių šaukštų, verktinių gaudymo ir pavienės karinės technikos kolekcijos mašina, efektyviai atsieta nuo piliečių ir jų prievolės ginti tėvynę; ir t.t.

* * *

Šiaip verslininko ar ūkiško žmogaus, kuris asmeninius finansus suveda ne iš pašalpų ir greitųjų kreditų, logika sako, kad juk ir išleisti turėtum pagal uždirbamas pajamas, ir jei turi fantazijos (esi verslininkas), kaip tas pajamas pasididinti, tuomet gali skolintis investicijoms. Bet jei turtingas dėdė tau paliko milijoną, tai jau ir nusipelnei padefaultu iškart gyventi geriau.

Ir pirmiau gal reikia uždirbti tuos pinigus ekonomikoje, kai jau bus galima nuo to pasiimti dalį mokesčiams, o ne atvirkščiai? Ir tik iš tų mokesčių svarstyti, ką galėsi nupirkti, o ne “finansuoti“.

Tik kai ES davė pinigus, tai svarstymas tapo kaip išleisti juos visus ir dar daugiau – na, kaip ta anekdotinė žmona su jos šopingu ir turtingo vyro kreditine kortele. Tai gerai, jei tokią trophy wife jos hubikas myli ir kreditinę duoda, bei tas limitas nėra menkas. O kodėl vokiečiai ar kiti ES senbuviai donorai taip lietuvius turėtų mylėti? Ir jei jau “susituokėme“ į tą ES, tai ką davėme tai mūsų “santuokai“, kad vertėtų mums tą kreditinę kortelę įteikti mūsų emociniam šopingui?

Gal ES lovoje Lietuva yra sekso deivė, nes sostinėje surandamas G taškas, ir viskas dar yra ne etatinės prostitucijos, bet romantinio įsimylėjimo fazėje? O kai kredito limitai užsibaigs, ir vaikų emigracijai nebeišeis prigimdyti, o mūsų kulinariniai sugebėjimai virtuvėje, švelniai tariant, yra nelabai paklausūs, lyginant su restoraniniu prancūzų ar italų maistu, ir tas “dvasingumas“ Europai nėra tiek aktualus (turi didesnius katalikus lenkus, italus ir airius gi!), tai tie prūsokiški 3K (Kinder, Kueche, Kirche) vokiečių biurgerio nesužavės, kad atvertų piniginę. Toliau jau pati, brangioji, o ir, žinai, už gyvenimą tuose ES namuose bei darbą toje bendroje rinkoje, deja, teks susimokėti, ir dar nemažus pinigus.

O iš ko mokėsime, kai nebeturime fantazijos? Juk nelupsime trinkelių iš grindinio, kad neštume pardavimui į lombardą, nes valgyti norisi.

Ir jei tunelio gale šviesa, tai dar nereiškia, kad tai ne atlekiančio kaktomuša traukinio šviesos.

* * *

Aišku, išgyvensime mes tą ir vėl krizę, kaip ir buvusias iki tol: kai kas emigruos, nors emigruoti iš esmės nebeliko kur; kai kas išsiparduos patys arba su antstolių pagalba ne pagal pajamas (arba pagal perdėtai optimistines) įsigytą, finansuotą ar kredituotą turtą, tapusį iš aktyvo jau pasyvu; kai kas sėkmingai pereis į naujuosius varguolius™ arba susiras verslo galimybes šią jau dabar gausėjančią klasę aptarnauti.

Rinka visada persitvarko – patinka jums tai ar ne, nekenčiate tų prakeiktų liberalų ir jų “susigalvotos“ rinkos, ar pats esate liberalas pagal įsitikinimus.

Ironiška, bet ir Karl Marx irgi ekonomikos prasme buvo liberalas – tikėjo, kad rinka yra laisva veikti, ir kad ta laisvė rinką ir kapitalistus galop jau pražudys, atmesdamas Jean-Baptiste Lamarck evoliucinę rūšių kitimo (mutavimo) ir prisitaikymo (bendradarbiavimo) teoriją, nes pats tuomet žavėjosi Viktorijos laikų britų elito propaguojama Charles Darwin evoliucine rūšių konkurencijos, pranašumo (elitizmo) ir “natūralios“ atrankos teorija (tai pats dabar ir palaidotas Londone Highgate kapinėse, o už jo kapo lankymą britai ima £8 mokestį – kapitalizmas gi).

Šiaip ekonomikoje niekada nėra stabilumo – stabilus yra tik nuolatinis pokytis ir virsmas rinkose.

Ir krizės kyla iš naivaus lūkesčio, kad pajamos ir gerbūvis tik augs (butai brankz ©), ėmus gyventi į priekį iš to nepagrįsto lūkesčio rezultato jau dabar. Ir toks mąstymas būdingas ne tik mums, bet bendrai yra būdingas žmonėms, todėl jei ne vidinės priežastys šalies viduje, tai išorinės tą krizę Lietuvai atves. Klausimas tik tame, kiek esame kaip šeima (!) pasirengę tai ekonominei žiemai – ar ir vėl rogutėmis neiškaršintus tėvus ar artimus giminaičius į mišką pastipti vešime, nes iki pavasario tolokai, o atliekama burna mažina maisto atsargas ne mažiau, nei ūkiui dar naudingoji.

Tik kol ši disfunkcinė ir remtina lietuviška mūsų “šeima“ pašalpas iš ES gauna, tol dar žiema nebaisi.

Bet žiema ateis ir į mūsų sponsorių kiemą. Ir mes, matau, jau nebemokame išgyventi. Tie dyki ES pinigai mus ištvirkino.

Aišku, tai ne mūsų ES sponsorių problema – problema, deja, yra ir bus tik mūsų. Juk niekas ir nežadėjo, kad toje gyvenimo kelionėje dar ir dykai maitins. Šiaip, draugiškai kokiu sumuštiniu ar sausainiais pasidalins, bet ir tiek – viską, įskaitant maistą, reiks užsidirbti patiems. Kol kas mes tik kišenpinigius mokame švaistyti ledams ir kramtoškei – gana efektingai, su fantazija, bet neefektyviai, nes be reikšmingos investicinės grąžos.

Tiesą sakant, gal netgi derėjo verčiau mums kaip pašalpą imti ir tuos ES pinigus tiesiog padalinti, o jau patys balsuotume pinigais, kam juos išleistume rinkoje – dauguma, aišku, kaip tie provincijos loteriniai milijonieriai (dykai gi!), bet bent jau neturėtume korumpuotų užsiaugintų, įmitusių ir gerokai finansiškai sustiprėjusių tų pinigų skirstytojų, nes jiems dar tektų išmąstyti mokestines schemas, kaip tuos pinigus iš mūsų paimti vardan mūsų gerovės.

Bet naudos būtų buvę daugiau (ko vokietYs nesupras) – kaip anuomet su Telekomo privatizavimu, gautas lėšas išdalinus prarastų indėlių savininkams ir palikus jiems spręsti, kur išleisti, po ko Lietuvos ekonomika gavo puikų finansinį stimulą augti, o tai buvo dar gerokai iki ES pinigų atėjimo.

Keista ta lietuvio logika iš ES varpinių žiūrint, bet gal ir visi įsisavinti pinigai po ES dotacijų užsibaigimo taip sugrįžtų atgal į rinką?

Jei establišmentas nesusigalvos naujos schemos, kaip tą patį daryti su Lietuvos iždu, ką darė su ES fondais. Nes tie kysos turi tokiems reikalams fantazijos ne mažiau, nei alkoholikai ir narkomanai, ieškodami lėšų savo priklausomybės finansavimui. Tad krizė nebūtinai reikš ir abstinencinį laikotarpį išgijimo prasme.

Juolab, būta dar 1999 ir 2008 metų krizių, ir pamokos pamirštos. Mokysimės iš naujo. Juk laipiojimas ant grėblio – yra smagiausias “teisingos“ krikdeminės partijos hobis, kurį palaiko virš 16 proc. jų rinkėjų, bet laisvalaikiu mėgsta praktikuoti ir absoliuti dauguma tautiečių.

* * *

Kaip tik tam laikui mano įsipareigojimai pagal šią pedagoginę avantiūrą bus pasibaigę, tai aš numatęs esu gana smagios veiklos ir sau. Duokdie, dar ir pelningos.

O iki tol – ačiū, kad paremiate tinklaraštį per paypal čia!