Morticia, I love when you speak French.

– Gomez Addams savo žmonai serijale The Addams Family.

* * *

Apie dr Austėjos Landsbergienės ikimokyklinio, pradiniojo ir viduriniojo švietimo verslą ir konkrečiai Karalienės Morticijos mokyklą ketinau parašyti gerokai anksčiau – kai tik dar buvo piktų ir kerštingų paleistas “skandalas“ apie šios mokyklos finansų praktikas, nes šėlsmo stikliuke generatoriams, kamuojamiems abstinencijos sindromo, dėl kitko prikibti nelabai pavyko, nepademonstruojant buko pavydo dėl geresnės švietimo paslaugos kokibes™ ir apmaudaus nusivylimo, kad jiems šioji, deja, neprieinama pagal kišenę, o kažkokie korumpuoti dėdės ar tetos už mokesčių mokėtojų pinigus neduoda to paties jiems dykai arba bent jau neatvyksta tuomet kaukėti goblinai ir neišbuožina tų prakeiktų buržuinų, nes nu o ko jie, tipo?

Kaip sako Ron Swanson (Parks and Recreation): kapitalizmas – tai dievo būdas nustatyti, kuris yra gudragalvis, o kuris gandragalvis vargOlis™.

Na, panašiai tokie nuokrušėlės prasieina kokiu aštriu daiktu per kaimyno geresnio automobilio šonus – pats tokio aparato vairuoti taip ir toliau vandalas negali, bet va kažkaip pavydo sklidiną širdelę užplūsta jauki Schadenfreude šiluma, tarsi proverbinis kaimyno tvartelis (ne, ten pirmam Nepriklausomybę atkurusios Lietuvos vadovui ir dabar jau seneliui teismas pagal Civilinį kodeksą priteisė kartu su paveldėta žeme tik vėliau neteisėtai buvusių savininkų suręstą priestatą prie jau buvusio svirno, nes pirminės instancijos teisėja, ar iš politinio užsakymo, ar savo ruožtu iš pikto pavydo, ar iš nekompetencijos, nesilaikant CK nuostatos, kad žemė pereina į nuosavybę su visais priklausiniais) sudegė ar ta karvutė, kuri laiko sukiojimo nesupranta, kažkaip ėmė ir netikėtai pastipo (būk tu nors ir kultūros politikos įstamdavių Predsedatielius, bet kai sėji vėją, tai pjauni audrą – tik laiko klausimas, kada tavo apačiai™ atsisuks prieš tavo “Nicos“ romuvas ir išromys).

Todėl šis įrašas, nors ir ilgas (bet ilgokai nerašiau, ir dar esu mėnesiui FB suspenduotas dėl melagingo masinio kremlinų skundo) susideda vos iš keletos esminių punktų, įskaitant ir šį aukščiau iškeltą, bet taip finansiškai mažaraščių valstiečių, nešiojančių kyšius telefoniniams sukčiams “prie degalinės“, atsakančių ir į tą jų paiką klausimą – ir tai yra tik mano asmeninė ir niekaip neapmokėta nuomonė, nebūtinai sutampanti su vyraujančiu monochromatiniu naratyvu.

* * *

  • 1. Finansų tvarkymas

Nieko nėra smagiau, nei skaičiuoti svetimus pinigus, tiesa? Tai va nuo jų ir pradėkime.

Viešumoje buvo skelbti skaičiai apie mokyklos pajamas, ir apie tai, kokią sumą mokyklos UAB vadovė padėjo kaip indėlį į banką. Jūs juos galite susirasti, jei išties mėgstate blusinėtis centukuose.

Esmė kitame – mokykla gavo valstybinę dotaciją, kurios dalis buvo ir taip vadinami mokinio krepšeliai (juos gauna visos mokymo įstaigos, kurios turi licenciją teikti pradinio ir vidurinio mokslo švietimo paslaugas). Ir po to paaiškėjo, kad dotacijos lyg ir reikėjo išgyventi tamkart, bet lyg ir panašiai tokią sumą po to šis UAB atidėjo į depozitą.

Tai dabar apsispręskite, kame čia kvailystė:

  • ar tai, kad dotacijos finale, taip gaunasi, išvis net socialiai orientuotai (čia yra toks oksimoronas, kaip eskimas ryjantis eskimo ledus namelyje iš ledo) verslo įmonei ir nebereikėjo, nes pinigai nuo verslo “atliko“ (padėta panaši suma indėliui);
  • ar tą dotaciją geriau buvo teikti kaip paskolą (nors ir beprocentinę), o po to sugrąžinti iždui;
  • ar išvis būtų pakakę tiesiog savivaldybės garantijos, o pačią paskolą mokyklos apyvartinėms lėšoms finansuoti jau būtų suteikęs komercinis bankas;
  • ar išvis būtų tik pakakę atidėti privalomuosius mokesčių mokėjimus iždui, taip neatimant iš verslo apyvartinių lėšų, kas yra opi problema bet kuriam, kuris kada yra gyvenime verslą daręs ar dar ir dabar daro?

Na, tarkime, dėl pastarojo punkto: jums pinigai už pardavimą iš kliento grįš tik už keleto mėnesių (labai gerai, kai Maxima sumoka savo tiekėjams po keturių mėnesių, o yra dar ilgesnių delsėjų be jokių delspinigių), o VMI jau pardavimą ir jūsų pajamas paskaičiuoja nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo datos (kurias reikia teikti kas mėnesį, o ne kas ketvirtį!), todėl jūs ne tik jau tampate skolingu iždui, bet susimokėdami VMI dar taip ir dotuojate kliento skolą savo apyvartose.

Iš kur paimsite šitai VMI susimokėti jums atliekamų (sic!) šlamančių, ką?

Ir kol srautai susigeneruos ir sudengs vienas kitą, tas kapitalo trūkumas bus kaip svarstis prie kojos bėgikui (todėl katorgininkams tokį ir prisegdavę, kad nelabai tie pabėgtų).

Čia net ne šios mokyklos bėda – čia bendrai lietuviškos buhalterinės ir mokestinės apskaitos problema, realiai ribojanti smulkaus ir vidutinio verslo galimybes plėstis bei konkuruoti su stambiuoju, kuriam tos mažulių problemos yra jo konkurencinis pranašumas. Ir komerciniai bankai, pastebėsiu, nelabai rinkoje šį kapitalo trūkumą mažuliams finansuoja, nepaisant bankuose turimo kapitalo pertekliaus (ir kas, tarkime, Airijai jau gresia greitu laiku dideliais finansų sistemos bankrotais, kur jų bankiniai čingačgukai airiškam verslui tokius pinigus tiesiog bruka į rankas, nežiūrėdami jokio atsipirkimo galimybių – tas pats praeitos krizės požymis, tik ne į JAV būsto paskolų instrumentus šie dabar kiša, brukdami NT pirkėjams, tačiau tema ne apie baladžių prie viskiaus dainorėlius dabar).

Nors šiaip įprastinio verslo požiūriu, tai va todėl tie Austėjos išimti pinigai iš jos įmonės apyvartos ir yra didžiausia kvailystė – kam išimti, jei jų paprastai trūksta?

Tik vėlgi – nematydami realių finansų srautų ir nepanagrinėję bent metų buhalterijos šioje įmonėje, kaip tie srautai juda, kas sudaro sąnaudas, kokie ir kam yra įsipareigojimai, ir t.t. (sakiau, kad man auditą dėstė Lietuvos audito “tėvas“ prof. J. Mackevičius?), o ne vien pamatę vos du (!) skaičius iš viešos privalomos atskaitomybės, tai nesuprasite ir logikos, kodėl šio verslo savininkė nusprendė tarsi garantijai (žr. aukščiau) atsidėti tik tam kartui nenaudingas įmonei lėšas, gaudama bent kažkokius procentus už depozitą, negu laikiusi juos įmonės einamojoje sąskaitoje, kada nėra kaip šio kapitalo einamuoju momentu panaudoti apyvartoje.

Jei dar nepastebėjote, tai palūkanos einamojoje sąskaitoje seniai nemokamos ir netgi yra neigiamos – jūs mokate bankui už tai, kad jis turi jūsų pinigus (ir aš noriu būti banku – duokite, palaikysiu jūsų pinigus, ką?).

Taip, iš pirmo žvilgsnio būtent verslininko požiūriu, išimti iš apyvartos lėšas ir jas užšaldyti – čia yra paikas sprendimas (juolab, dar ir sukėlęs bereikalingas diskusijas viešumoje). Bet nei aš, nei kiti šaipokai prie vidinių buhalterinių dokumentų priėjimo neturime, tai aš nors ir linkęs pasišaipyti iš šio Austėjos sprendimo, bet kartu linkęs taip pat manyti, kad lėšų iš apyvartos išėmimui ir atidėjimui banke gal ir buvo kokia ne tokia jau paika priežastis (paprastai linkęs esu geriau galvoti apie žmones, nors jos PhD laipsnis su verslo gebėjimais, manau, tiesiogiai koreliuoja 50/50 kaip ir mano verslo administravimo akademinė ir praktinė kvalifikacija su pedagogika).

Galop, ne mano reikalas, kaip koks verslo savininkas savo verslą tvarko, patvarko, nutvarko ar susitvarko – čia yra jo pinigai, o aš juk nesu joks ten jo verslo akcininkas ar kreditorius. Kaip sako rusai: kad ir kuo smagintųsi vaikutis – svarbu, kad būtų laimingas jo snukutis.

Morticia pedagogiškai apie nusiraminimo kėdutę (iš pinterest.com)

Pelno požiūriu, tai ten vos kiek daugiau nei po tūkstantį eurų mėnesiui tesugeneravo (bet jei jūs mokate pelno mokestį, tai permokate savo buhalteriui, žinokite), jei tas dotacijas su krepšeliais atėmus – tai, sutikite, ne itin didelis uždarbis (picų kepėjas Vilniuje, jei skelbimai nemeluoja, tiek uždirba į rankas). Nors aš irgi manau, kad daug pozityvių (lyg būtų negatyvios?) pajamų greičiausiai buvo nurašytos į verslo sąnaudas, nors pasinaudota asmeninei naudai gauti (bet, pvz., juk ir kiti čingačgukai jų įmonėse greta oficialios algos dar gauna tarnybinį automobilį užmokesčio “pakete“, tiesa?)

O jei savivaldybė būtų pasirūpinusi tik garantijomis – tai klyksmas eitų baisesnis ne vien iš opozicijos, nei kad iš mitologinio DLK Gedimino susapnuoto Geležinio Vilko, kuris (vilkas, ne sapnuotojas) ne šiaip jau staugtų, o tiesiog spiegtų tarsi kas būtų jam užspaudęs visai ne geležinius kiaušus.

Ir visi choru rėkalotų, kad čia vėl proteguojamas proverbinio Landsbergių klano (nors čia greičiau anūkas į geras “mamos“ rankas atiduotas – pagal JAV tyrimus, vyras turi daugiausiai šansų tapti milijonieriumi, jei jo žmona yra mokytoja) verslas, ir aplink tik mafija ir korupcija (liumpenas, duodamas kyšį mentui ar daktarėliui, to korupcija nelaiko, kaip ir būtų lAža nenusipirkti tech.apžiūros savo triperiui, nes jis gi ne lochas kokistais), ir jau būtina gelbėti Lietuvą nuo vagių, nes prie ruso buvo geriau, ir kodėl niekas nepaklausė mergaitės, ko toji nori, ir kodėl ją reikia atimti iš mamos ir atiduoti kriminalinei tetai, bet šiaip lupamus vaikus atiminėti iš asocialių tėvų yra šiukštu – ir t.p., kas dabar yra vėl aktualijose, o juk kalbame apie vaikų ugdymą, nes čia mokykla, tiesa?

* * *

Antroji dalis apie rinktinius vaikus bus čia

Trečioji ir baigiamoji (?) dalis apie švietimą ir išsilavinimą bus čia


Kadangi Karalienės Mortos mokykla bendrai bei dr Austėja Landsbergienė konkrečiai man už influencinimą nesumokėjo (nes aš ne iš tos tusofkės™ ir ne iš to beau monde™), tai tą galite padaryti jūs per paypal čia – ačiū jums iš anksto!

Reklama