– Товарищи! – продолжал Остап. – Нужна немедленная помощь. Мы должны вырвать детей из цепких лап улицы, и мы вырвем их оттуда. Поможем детям. Будем помнить, что дети – цветы жизни. Я приглашаю вас сейчас же сделать свои взносы и помочь детям, только детям, и никому другому. Вы меня понимаете?

Ostapas Benderis vietos elitui romane Двенадцать стульев.

* * *

Pirmoji įžangininė dalis yra čia,

o dabar: 

  • 2. Apie rinktinius vaikus

Vienas iš prof. Romo Lazutkos teiginių, kuriuo jis rėmėsi argumentuodamas būtinumą atimti mokinio krepšelius iš turtingų ir “elitinių“ vaikų, kad tokios morkų mokyklos jų negautų, rėmėsi idėja, kad krepšeliai kažkaip turi geografinę sąsają, o negali būti susiję su tėvų turto cenzu, nors logika taip diskriminuoti finansiškai vaikus būtent pagal tėvų pajamų ir turto deklaracijas tuomet, suprask, jau ir “nebesiskaito“?

Kitaip tariant, jei va Austėja priiminėtų visus vietinius be atrankos iš apylinkių, tai tuomet krepšelį jau už vaiką šiai mokyklai galima duoti (skirtumą tarp realių sąnaudų ir krepšelio tuomet dengs kas, atsiprašau?). O jei vaikus tėvai atveža iš kito miesto rajono ir primoka mokyklai už čia teikiamą jiems kokybiškesnį (jų supratimu) mokymą, tai iš jų vaiko mokslo priklausantį visiems vienodai pagal įstatymą finansavimą dera jau atimti.

Priminsiu, kad vidurinis mokslas yra ne tik privalomas, bet ir Lietuvoje nemokamas. Keista, kad tie tėvai nepaduoda į teismą Lietuvos valstybės, kad jų skirtumo tarp krepšelio ir priemokos mokyklai, jau Švietimo ministerija nekompensuoja – mokslas gi nemokamas, ne?

Kodėl pažeidinėjama Konstitucija??? PLATINAM!!!!11

Tai čia kaip ir gaunasi tuomet prievolė mokslinti tik savo rajone, ir tik toje mokykloje, kurią privalomai jiems nurodė vietos savivaldos tetos ir dėdės, ir tik tokio lygio, įskaitant menamą finansavimą, mokslo įstaigoje, kuri faktiškai yra pagal gyvenamąją deklaruotą vietą – o aš pažįstu, kas išsinuomavo formaliai butą anapus gatvės, kad ten galėtų deklaruoti gyvenamą vietą ir pagal Vilniaus miesto savivaldybės suskirstymą galėtų vesti į artimesnę nuo tikrų namų esančią mokyklą, o ne realiai daug tolimesnę pagal anų glušpetrių švietėjišką administracinį suskirstymo nutarimą.

Juolab, kad nutarimas pasikeitė vaikui nebaigus vienos iš mokymo pakopos ir tarsi įpareigojo pereiti į kitą, nors anie tetos su dėdėmis dievagosis, kad taip nėra, o to sesė ar brolis – tai jau čia pati šeima kalta, kad ne toje datoje nusprendė įvykdyti apvaisinimo aktą, pagausindami savo šeimos narių skaičių.

Profesoriaus dispute su daktare jo argumentas (no pun intended) turėtų pagrindo, jei Karalienės Mortos mokykla būtų pigaus visuotinio švietimo įstaigų tinklas, kur vaikų mokymas yra pilnai dotuojamas iš valstybės lėšų (tad kuo jų daugiau prigraiboma – tuo didesnės tokio verslo įplaukos), nes nėra kitų valstybinių galimybių dabar tame regione organizuoti švietimą, o pagrindinė funkcija tuomet yra tik juos nustatytą paros laiką išlaikyti užimtus formalaus vidurinio mokymo pretekstu (taip svaisčiojant apie valstybės ir verslo partnerystę), nelabai paisant tų vaikų realaus išsilavinimo (atrankos pagal pažangumą tai juk nėra), ir jau tik generuojant formalias ataskaitas apie gautų iždo pinigų įsisavinimą ir atliktą kokią nors “socialinę misiją“, prisidengiant ja taip mokesčių mokėtojų pinigų nusavinimą, kas yra išties viso valstybinio švietimo esminė funkcija, kur vis dažniau į viešumą jau išlenda styrančios korumpuotų pareigūnų bei privačių įmonių ausys.

Wednesday Addams – būsimas darbdavys ar bent jau vadovas, savo laiku įgijęs geresnį išsilavinimą (iš popsugar.co.uk)

Realiai, deja, tai yra vertybinis ir ideologinis susikirtimas dviejų požiūrių į švietimą ir vaikų bei netgi bendrai mūsų valstybės ateitį: elitistinio su egalitariniu.

Nes čia dar ir klausimas: jei vidurinis išsilavinimas yra privalomas visiems ir turi būti prieinamas visiems, tai koks tame yra bendras vardiklis tarp valstybinio masinio ir privataus “pagerinto“?

Ir kiek tuomet norintys lavintis daugiau privalo taikstytis su nenorinčios lavintis (nes gi čia prievolė!) minios diktatu, neturėdami tuomet pasirinkimo, ir kiek jų “socialinio solidarumo“ iškreipto suvokimo prievolė tuomet jau reikš išties prievolę atsibašliuoti liumpenams per sumokamus didesnius (!) mokesčius be jokios lygios teisės naudotis po to tomis pačiomis pilietinėmis teisėmis ir galimybėmis, susimokant už tą patį iš esmės dukart?

Ai, bet aš čia ir vėl kaip užkietėjęs liberalas apie pinigus, o dar dera pakalbėti apie išsilavinimą ir mūsiškės švietimo sistemos paskirtį.

* * *

Trečioji dalis apie švietimą ir išsilavinimą bus čia


Kadangi Karalienės Mortos mokykla bendrai bei dr Austėja Landsbergienė konkrečiai man už influencinimą nesumokėjo (nes aš ne iš tos tusofkės™ ir ne iš to beau monde™), tai tą galite padaryti jūs per paypal čia – ačiū jums iš anksto!

Reklama