Kadangi praeitas įrašas buvo apie tai, kas įdomesnio įvyko 2018-aisiais, ir kokius tris reiškinius, įvykius ar žmones laikyti svarbiausiais, tai, apsižiūrėjau, kad esu dar daręs prognozę 2017-iesiems, kuri iš esmės ir išsipildė. Tai gal jau galiu ta proga gauti Nostradamuso ordino Vangos medalį, ar čia tik pretenduočiau į nausėdijos garbės narius?

Jei ne, tai vis tiek galite paremti per PayPal čia.

Labai daug, ką rašiau anuomet, puikiai tiko net ir 2018-iesiems, nes kai kurie reiškiniai tiesiog užsitęsė ne vieneriems metams, tai dabar pažiūrėkime per tuos penketą punktų, ko galime tikėtis kinų Kiaulės arba pagonių lietuvių Ežiuko (ežiukas angl. hedgehog – tai pažodžiui gyvatvorių kuilys, tai kaip ir tas ant to™) metais pasaulyje ir Lietuvoje:

* * *

  • 1. JK ir Brexit.

Anuomet man buvo aktuali tema, nes aš tuomet gyvenau Londone, kurio meras Sadiq Khan šių metų naujametiniame sveikinime priminė visiems imigrantams, kad jie yra londoniečiai, ir kad miestas balsavo 63 procentus už pasilikimą ES – tad, mielieji, pasilikite, prašau prašau, pretty please!

Nežiūrint į tai, aš nemanau, kad Londonas gautų kokį išskirtinį statusą (meras ir valdantieji yra skirtingose partijose, primenu), apie kurį dar anuomet buvo kalbama.

Netgi London City (finansų centras, nes originalus City išties yra Paryžiuje) negaus išskirtinių sąlygų, nors tai jau net nebe anglų investicinių bankininkų ir finansininkų reikalas, bet ir pačių europiečių bei amerikiečių – nors pastarieji jau pernai masiškai perkeldinėjo savo būstines į ES teritoriją, ir netgi britų-olandų Uniliver, naudojęsis Glorious Revolution vaisiais bei turėjęs būstinę Londone jau virš 100 metų (beje, tą pastatą prie Dominykonų tilto aš matydavau kasdien eidamas į darbą ar iš jo – jis būdavęs tiesiog sankryžos kitoje pusėje vos išėjus iš Vamzdžio), pasiliks vieną visam pasauliui jau tik Amsterdame.

O jie tokie iškeliantys savo operacinius centrus ir verslus, deja, jau nebe vieninteliai, kas ženkliai atsiliepia ir dar labiau atsilieps neigiamai ir JK ekonomikai.

Kita vertus, aš manau, kad nebus taip viskas tragiškai apokaliptiška ir balandžio 1-ai dienai (formaliai kovo 29-tai, bet tada seka savaitgalis gi, ir pabunda po pagirių glušių karalystė jau pirmadienį nebe Ketvirtame Vokiečių Reiche, nors… karališka šeima vis dar lieka vokiškos dinastijos). Kokie nuostoliai numatomi, esu irgi jau pasidalinęs per savo LondoNews Nr. 29 – galite pasiskaityti čia.

Tačiau kažkaip įtariu, kad visiškai sužlugdyti penktą pasaulio ekonomiką ketvirtai pasaulio ekonomikai nėra jokios nei politinės (vardan tos, Europos SąjungOs), nei ekonominės (Vokietija yra eksporto valstybė, ir JK rinka vokiškam importui ES bei aplink ją vis dar išlieka didžiausia ir patraukliausia) naudos – ką rodė visi pastarieji dveji derybų dėl Brexit metai, kuomet ES ištisai mėtė gelbėjimo ratus praimei Kvankai ir jos kvankštelėjusiai derybininkų komandai, pratęsdami terminus ir švelnindami reikalavimus, o suderėti iš esmės taigi iš pradžių buvo akivaizdu, kad netgi formaliai kaip ir nėra dėl ko, nes JK ir taip buvo politiškai už ES ribų (jokio Šengeno, jokio euro), tad Brexit de facto jiems reiškia išėjimą tik iš Bendros Rinkos (kai Europos Teisingumo Teismas pripažintas britų jau iškart turintys galią kaip ir anksčiau).

O išeiti jie iš šito visiškai ir nenori – nupušėlių kaip Labradurnius bei Pimpis psichopatiniai svaisčiojimai, kad JAV, Kanada ir Australija, suprask, jiems kompensuos ES rinkos praradimą, ir tėra tik šyvos kumelės sapnas.

Tad mano prognozė tame, kad paskutiniu momentu ES ir JK tiesiog banaliai pasirašys savitarpio supratimo memorandumą, kurio esmė bus tų pačių ES direktyvų ir reikalavimų Bendrai Rinkai laikymasis “iki atskiro susitarimo“.

Taip Teresa May gaus progą pareikšti, kad Brexit derybos formaliai baigtos ir “britai gavo viską, ko prašė“, kai ES tiesiog išsaugodami savo ir britų feisą patylės arba palinksės pritariamai galvutėmis (no pun intended), kad taip, tas buvęs status quo ir išliko, ir pasikeitė tuopat metu (kaip koks Šriodingerio katukas).

Na, viso šito tąsymosi pasekme gali tapti visumoje ekonomikoje tik tai, kad Indija pagal BVP dydį pasaulyje pralenks JK ir taps nebe šeštąja, o penktąja ekonomika pasaulyje – derėtų pažiūrėti jų galimybes, aišku, ar tai realu, nes dydžiais šios ekonomikos jau dabar panašios: JK $2.62 bilijono, angliškai – trillion (arba $2.91 bilijono pagal perkamosios galios paritetą) versus Indija $2.61 bilijono (arba net $9.45 bilijono pagal perkamosios galios paritetą, tad kaip ir dabar jau gerokai pralenkusi buvusią metropoliją):

Santykiniai pasaulio BVP dydžiai pagal šalių ekonomikas (iš investopedia.com)

Svaras, manau, nuosekliai ir toliau po truputėlį pasmuks link artimo santykio viens prie vieno su euro bei doleriu, nors, tiesą sakant, jau ir taip arti to, tai kritimas gal tebus vos 5-10 procentų ribose, ir tai dar priklauso nuo Anglijos Banko noro palaikyti kursą (tad geriau svariukus konvertuokite į kokius doleriukus), paskatinti trumpalaikėje perspektyvoje JK eksportą (kaip tą padarė po referendumo) ar pafinansuoti Kabineto įsiskolinimus ižde.

Juolab, kad dvejus metus besitęsiantis imigrantų išvykimas iš JK turės būti ir biudžete kažkaip subalansuojamas: aišku, darbo vietų mažėjimas vyksta lygiagrečiai darbo jėgos išvykimui, tai anglų ekonomistai spekuliuoja šiuo faktu kaip jiems paranku priklausomai nuo ideologinių nuostatų ir pozicijos Brexit atžvilgiu, akcentuodami arba vieną, arba kitą faktą kaip vienas kito išdavas arba pasekmes – faktas pagal Eurostatą tik toks, kad realus darbo užmokestis visoje ES kilo, išskyrus JK, kur jis mažėjo.

Ir pridėkite svaro kurso pokytį nuo €1.42 už svarą iki €1.10 bei pakilusias pragyvenimo išlaidas, ir suprasite, kad uždarbiauti Anglijoje iš ES dabar gali tik rumunai su bulgarais, kurių duobė ekonomikoje dar neužlieta ES euriukais, kaip nutikę jau Lietuvoje.

Aišku, kas įsikūrę JK dar gerokai iki Brexit, tie pažiūri į Lietuvos pusę, padūsauja geriausiu atveju, tada žvaliai man pasiūlo išsiplauti galvą dėl perspektyvų ekonomikoje jiems sugrįžti, ir toliau taupo svariuką prie svariuko – Brexit ar ne Brexit.

Be abejo, ir be manęs dar per šiuos metus daugiau lietuvių sugrįš – užsidirbę ar nespėję, nes net ne visi gaus “žalias britiškas kortas“ arba realiai darbo vizas, politkorektiškai vadinamas settled status. Tačiau užtikrinu, kad masiškai būsimame referendume lietuviai JK balsuos už dvigubą pilietybę – jiems reikia Lietuvoje de jure įsiteisinti tai, ką jau turi de facto.

Tik aš jau į Lietuvą nuklystu, o antru punktu gi eina JAV – ir apie tai bus kitądien (nes jums per daug teksto vienam kartui).

O dabar – nepamirškite papeipalyti man kokį svariuką ar euriuką, prašyyyyyčiau! Ačiū!