Kad jau vakar buvo pirmoji dalis mano prognozių 2019-iesiems, tai antroji dalis neišvengiamai tebūnie apie supervalstybę JAV, kuri ir toliau nenueis iš spaudos antraščių, juolab, kad niekas JAV prezidentui tviterio neatjungė.

Ta proga primenu, kad vis dar galite paremti tinklaraštį per Paypal čia.

* * *

  • 2. JAV ir jos POTUS Donald Trump

Laimingi metai, kuriuos prognozavau JAV ekonomikai, nepaisant visų Doncės tvyrsčiojimų ir kontraversiškų sprendimų politikoje, tęsėsi ne tik per 2017-uosius, bet dar ir 2018-uosius metus. O va atėję 2019-ieji man nebeatrodo jau tokiais šviesiais, kokiais išties buvo praeitieji.

Visų pirma todėl, kad jo Administracija jau išnaudojo galimybes, kurios buvo Reigonomikos pagrindu – praskolinti biudžeto dar labiau nebus taip galima, ką anuomet padarė Ronald Reigan, o demokratai po to pakeliui vis prasiskolinimo lygį kėlė, kaip ir du Bušai dėl karų ne kažką ten taupyti ketino, tai va jau pernai JAV federalinės įstaigos tris (!) kartus vienaip ar kitaip buvo sustabdę laikinai savo veiklą, nes joms banaliai pritrūkę biudžeto lėšų.

Visa problema čia išties yra dabartinio POTUS (President Of The United States) mąstyme – jis ne tik skelbiasi, bet ir realiai siekia sumažinti mokesčius, tačiau nebenori skolintis (gi jam ne comme if faut rinkėjų atžvilgiu), kad biudžeto deficitą dengtų (o dar pridėkite jo užsimotas ruzveltiškas ekonomikos skatinimo priemones), todėl jo veiksmai iš esmės stumia federalinę vyriausybę bei valstijų vyriausybes tik į išlaidų ir etatų (bei funkcijų) susimažinimus.

Kas gana ironiškai atrodo, liberalams klykaujant, kad Doncė labai toks “neliberalus“ ekonomikoje, nes nori protekcionizmo.

Ir kas visumoje tame spaudime mažinti valdžią gal ir nėra blogai, mano liberaliu požiūriu, bet problema tame, kad tokiais atvejais paprastai pirmiausia sumažinamos silpniausios ir labiausiai pažeidžiamos sritys: socialinė apsauga, švietimas ir medicina.

Galima sakyti, aišku, kad JAV medicina vis tiek privati, o ir aukštasis mokslas iš esmės yra mokamas, kai ne tiek ir daug tos socialinės pagalbos iš valstybės JAV piliečiai gauna, bet minimumą minimizuojant galima tas sritis išvis pribaigti (kaip Obamacare bei Medicare ir pan.), o tai reikš daug rimtesnius socialinius ir civilizacinius padarinius ne tik ekonomikai, bet ir šalies ateičiai ir jos vystymosi perspektyvoms – gyventojai tiesiog finansiškai nėra pajėgūs įpirkti viešąsias paslaugas, kurios taps brangesnės bei labiau mokamos, negu iki šiol.

O biudžete lėšos mažinamos ne tik čia, bet ir visur, kur tik galima: JAV karybai ir gynybai apmokėti reikalaujama pinigų iš sąjungininkų, išeinama iš daugelio vykdytų kaip supervalstybės pasaulio žandaro™ misijų, kur JAV pasitraukimas reikš dar didesnį chaosą ir visokių sirijų išsiplėtimą bei dar daugiau humanitarinių katastrofų, traukiamasi iš tarptautinių politinių organizacijų (kaip UNESCO, kurią lietuviai su savo visu pagonišku bei barokiniu paveldu laiko svarbia – “o jei dar pinigėlių tam nupypinus?“), atmetami, ginčytini ar ne, laisvos prekybos bei klimato kaitos projektai, kur JAV išties buvo pagrindiniu sponsoriumi ir donoru (jie susitaupo, o mes, tarkime, nebepapylavojame dolerių per aplink, nes tiesiogiai Lietuva čiulpia tik eurus iš ES).

Ką tai reiškia mums?

Kad tuščią vietą užims ne pačios geriausios, bet inciatyvą regionuose mielai perimsiančios valstybės – Rusija bei Kinija, ir taip jau iš esmės yra nutikę britų salose, ir britai dar tik pernai pradėjo su kai kuriomis pasekmėmis kovoti. Tai jei JAV dar Ramiąjame vandenyne ir savo pusrutulyje stumdysis su Kinija (kas mums mažai aktualu), tai Europoje geopolitikos reikalai bus palikti savieigai ir…

Ką tai reiškė Sirijos ir to Artimųjų Rytų regiono atveju, kada NObama paliko spręsti europiečiams, tai mes jau ar ne septyneri metai stebime. Kas laukia mūsų gintarinio regiono prie Baltijos, kai ES (iš esmės, Vokietija ir Prancūzija) bei JK turės tik “savų interesų tarp savęs“, ir čia su “taikdariškomis“ iniciatyvomis tuomet jau įšoks Rusija, tai sakartvelai ir ukrainiečiai su baltarusiais gali papasakoti ne pačias linksmiausias istorijas.

Todėl iš dalies yra gerai, kad mūsiškė Gypsy Woman™, dukart du skirtingus (!) JAV prezidentus pasiuntusi šunims per blakstienas trankyti, o po to trepsinčiai su kita baltiška chebryte atvykusi jau pas Doncę padraugauti, nors užsienio politikoje JAV vis tiek ir vėl buvo Lietuvos siunčiamos toli toli, stojantis de facto ir antisemitinės ES politikos pusėje, ir dėl Jeruzalės pripažinimo žydams kaip sostinės klausimu JAV priešgyniaujant, ar palaikant akivaizdžiai prieš JAV sąjungininką Izraelį nukreiptas UNESCO rezoliucijas, baigia pagaliau jau šiemet savo antrąją kadenciją ir užleidžia vietą Daukanto a. naujai užsienio politikos galimybei.

Klausimas tik – bet tai išties kam? Kas ją pakeis poste, ir kiek rinkėjai išties suvokia tris būtinus kriterijus būsimam Lietuvos Prezidentui:

  1. proamerikietiška laikysena (ypač dabar!);
  2. verslininkiškas mąstymas (ypač amerikietiškas verslo modelio suvokiams);
  3. karybos ir nacionalinės gynybos problemų suvokimas (NATO iniciatyvos, krašto apsaugos biudžeto paskirstymas, ES kariuomenės alternatyvos).

Deja, bet aš abejoju, ar būsimas Lietuvos Prezidentas netgi angliškai kalbės, nekalbant jau apie tai, kad iššvaistys netgi tą menką dabartinės ekselencijos įdirbį dėl Rusijos ekspansijos užkardymo.

Tik čia dalis ne apie Lietuvą dar, o apie JAV.

Bendrai paėmus, pirkite baksus © – kaip bebūtų, tai vis dar lieka neprasta alternatyva diversifikuoti savo cash-ą, jei tokį turite.

Nors dolerio kursas vis tik vėl labai kilti, manau, neturėtų – nes JAV ir toliau ketins stimuliuoti tiek savo eksportą, tiek ir dengti nelabai temažėjantį biudžeto deficitą, ir tam jiems reikia silpno dolerio, o ne stipraus (ir todėl metų gale POTUS pradėjo asmeninį karą su FED dėl šio “vadovės“ pakeitimo į “supratingesnį“ kandidatą.

Realiai Fed pirmininkas Jerome Powell, ačiū Petrui Kudarui už pastabą, yra vyras, aišku, tačiau POTUS nominuotas į pareigas kaip palankus jo politikai “balandėlis“, ir nemanau, kad bus išties staiga atleistas (ką Donald Trump, kaip įsitikinome, itin mėgsta – tuoj Vašingtone bus daugiau jo atleistų pareigūnų, nei yra jį saugančių leibgvardiečių marėnų visame USMC), o veikiau į valdybą prastums dar keletą sukalbamų kandidatų, lemsiančių tumponomikos politikos finansuose palaikymą.

Ir jei doleris kils euro ar svaro atžvilgiu, tai tik todėl, kad šiems dviem dėl Brexit pasekmių tuomet prastai seksis, ar kad šioms ekonomikoms tuomet jau reiks pastimuliuoti savo eksportą į JAV rinką (o mes ko laukiame tuomet?).

USD kurso pokytis Euro atžvilgiu per 5 metus, apimant iki POTUS Trump laikotarpį ir iki vakar (iš google)

Todėl – tai būtų dar viena priežastimi prisiminti dolerį, nors man išties dabar sunku prognozuoti, ar POTUS velsis į kiek apramintą iki jo valiutų karą, kuris reiškia tik visų esminių valiutų kursų čiuožimą žemyn prie iš esmės zero-sum game ir dar didesnį dirbančiųjų (ir jūsų) nuskurdinimą, kurių uždarbiai nebespės su kainomis jų rinkose (Doncės NT vertė rinkoje doleriais už tai paaugs – jam tai yra win-win). Nors gyvenantiems JAV ir šie metai, manau, šiuo požiūriu nebus tiek rizikingi savo ekonomikos perspektyvomis, kiek jie atrodo mums mūsiškės ekonomikos šioje pusėje gaublio – JAV bus more of the same, kaip sakoma.

Ir jei glušių karalystė™ JK baksnoja su komerciniais pasiūlymais į JAV pusę, tai ir Lietuvai, manau, ten irgi reikia paieškoti didesnių galimybių JAV rinkoje paskui vokiečius ir anglus. Nes kai ateis krizė čia ir ten, tai gerai būtų jau va ten, pirmoje pasaulio ekonomikoje, turėti lietuviams nuolatinius klientus. Ne Rusijoje (dieve, kada jau pagaliau tą mentalinę virkštelę su ja nukirpsime?!) – o būtent JAV!

Iš Rusijos mums, kaip ir Europai, iš esmės tereikia tik pigių angliavandenilių, o energetikos priklausomumo nuo Rusijos naftos ir dujų importo mažinimo priemonės, įskaitant ir daugiabučių renovaciją, vis tik tą poreikį mums gerokai apmažinę (tiesą sakant, dabar daugiau kabosime ne ant rusiškos energetikos adatos už šildymą, bet ant skandinaviškos bankininkystės, mokėdami paskolas dabar už renovaciją).

Na, nebent mūsų prorusiškieji politikai, klykaudami antiamerikietiškus šūkius, ir vėl įstums į rusiškąjį glėbį, pardavinėdami Lietuvos saugumą vardan nestabilios, nes amžinai politizuojamos, komercinės galimybės prakišti rusams lietuviškus pieno produktus, patiems gi tokių politikų rinkėjams ir toliau važinėjant į Lenkiją pirkti tų pačių produktų, kuriuos prichvatizuotas lietuviškas Agropromas stumtų į Rusiją.

Bijau, kad šie metai yra ribiniai Lietuvai prieš ateisiančią krizę, kada dar galima JAV palankiausiai artimiausių keletos metų perspektyvoje lengviausiai įsikabinti, nevėpsant į Rusiją, kada toji atšauks savo anti-sankcijas, ir tam turi keistis mūsų pačių polYtinė orientacija™. Nes kai krizė ims kratyti ne tik Lietuvą, bet ir ES, tai baladotis į JAV, bus ten toji Siena ar ne, taps ne tik sunkiau ar dar problematiška, bet ir kiek vėloka, kadangi mautis kelnes ir konkuruoti kaina su kinais ten (ar lenkais Europoje), deja, nėra gi laiminčioji strategija.

Ar gali tuo tarpu ekonominė krizė pystelėti JAV jau net šiemet, paskatinta gal netgi tame tarpe ir populistinių POTUS veiksmų metų eigoje, tai aš nežinau. Gali, bet gal ne šiemet? Aš nenoriu šiemet – bijau, kad metų gale Lietuvoje ir taip bus sava krizė, tai dar tik krizės JAV čia mums betrūko.

Tarkime, startuoliai jau išeidinėja iš Silicio slėnio, venture capital investicijos į technologijų įmones vis mažiau atsiperka, kas irgi nėra geri požymiai. Ar investicijos į infrastruktūros atnaujinimą, paskatintos šios Administracijos, kompensuos šias ir netgi labiau stimuliuos JAV ekonomiką, irgi nėra aišku, nes per kone dvejus metus POTUS tam tvarios strategijos ir aiškaus plano taip ir neprastūmė, ir laikas tiksi šiais metais jau nebe jo naudai (ekonomika tiesiog negali tiek laukti). Ir gal praeiti metai išties buvo geriausi jo kadencijos metai JAV ekonomikoje.

* * *

Tad trečiai daliai – žiūrime, ką dar turime dabar Europoje be JK.

O dabar – nepamirškite papeipalyti man kokį svariuką ar euriuką, prašyyyyyčiau! Ačiū!