Viskas, kas turėtų ar galėtų įvykti JK (pirmoji dalis čia), JAV (antroji dalis čia) bei ES (trečioji dalis čia), vienaip ar kitaip įtakos ir Lietuvos situaciją šalies politikoje bei ekonomikoje.

Tai pradžioje jūs papeipalinate, aš jums dėkoju, o po to žiūrime, kokią kiaulystę (ar lašinukų), kad jau tokie metai, gali atnešti 2019-ieji Lietuvai, nes argi jums įdomu visi tie užjūriai?

* * * 

Pirmiausia, tai įvardinkime, kas išties yra Lietuvos vidaus politikos lyderis (oi ne, visiškai ne Jos Ekselencija), ir kokie jo tikslai, atsižvelgiant į tai, kas Lietuvos demokratijoje numatyta šiemet pagal konstitucinį planą – aišku, čia:

  • svarbiausi bus LR Prezidento (gegužės 12 ir 26) ir
  • savivaldybių tarybų rinkimai (kovo 3),
  • visiškai neįdomūs, todėl sujungti su prezidentiniais finaliniais, Europos parlamento (gegužės 26) ir
  • ta proga pagaliau po penkerių ar šešerių metų tąsymosi įvyksiantis referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo (prezidentinių rinkimų metu), keičiant atitinkamą Konstitucijos straipsnį, nes dar Rolandą Paksą metant iš Daukanto a. buvo nuspręsta KT, kad lietuviški pasai taip liberaliai, kaip prie Algirdo Mykolo Brazausko rusams ar Valdo Adamkaus amerikoniukams, nebedalintini.

Na, kas yra čia vidaus politikos vadovas, tai jau esu rašęs, kaip ir tai, kokius jis turi tikslus, kol yra aktyvioje politikoje, o ne valdo iš savo Naisių dominijos – skaitome apie Ramūno Karbauskio reikaliukų pasitvarkymą čia, primenu esminius jo taikinius, ir ką jau ta linkme nuveikė jau per savo lizinginę vyriausybę™:

1. Alkoholio mažmeninė prekyba.

“Karas su girtuoklystėmis“ ir toliau (ne)sveikatos ministerio Aurelijaus Verygos rankomis, per tą sociopatą inicijuojant ir stumiant teisės aktus Seime bei Vyriausybėje, tęsiasi, nepamirštant lygiagrečiai dar spausti ir didmenininkus viešai (kaip MG Baltic demonizavimas bei duty-free ir kontrabandos skatinimas, nuo ko dalis, esu tikras, irgi vienu ar kitokiu būdu ir jam nukrenta, net jei nedalyvauja tiesiogiai ir tą naudą finansiškai pričiupti neišeina jokiai STT ar FNTT) arba patyliukais (kaip problemos su Alita, neadekvatūs akcizai vynui, aludarių šantažas ir pan. labai netyčia tik išlendančios istorijos žiniasklaidoje, kuri nušalinti ir tuo, kad bet koks rašymas apie tai reiškia nelegalų alkoholio reklamavimą).

2. Vaistų mažmeninė prekyba.

“Valstybinės“ vaistinės bei įvairūs reglamentavimai tęsis ir toliau, tuo pačiu pylavojant biudžeto lėšas iš kompensuojamų vaistų fondo bei stumiant generinius surogatus (neaiškios kilmės ir kokybės, bet dažniausiai iš Rusijos, o jo verslai ir ryšiai ten iki šiol migloti, ir ne vien trąšomis apsiriboja).

3. Šilumos ūkis.

Šiuo atveju kol kas dar žaidžiama tik perimant palaipsniui savivaldybėse šilumos tiekimą ir kompensacijų valdymą. Net neabejoju, kad renovacijų fondo pinigų kontrolės perėmimas taip pat vyksta. Aš manau netgi, kad savivaldos užvaldymas vyksta ne vietose, o per išteklius iš centro, kadangi kone visos savivaldybės yra dotacinės, o ryšiai su valdančiaisiais reiškia tų dotacijų gavimą arba netekimą, todėl jis turi didesnius svertus ir be formalios jo valstiečių partijos valdymo vietoje, nei žiniasklaidoje įvardinama – banaliai niekas šito net netiria ir nesidomi.

4. Pensijų fondai.

Kaip ir sakiau anksčiau – pagaliau nukuodino. Ar tiksliau – nujakeliūnino. Bet dr Raimondas Kuodis išties buvo šio veiksmo politrukas. Šiam momentui yra virš €3 milijardų PiFuose sukaupta, ir ta suma tikrai nebus palikta ramybėje – ir ne todėl, kad valstiečiams bendrai ir jų partijos lyderiui konkrečiai labai rūpėtų Sodros pensijų gavėjų reikalai daugiau, nei dabar mestelėjo iš kitų mokesčių mokėtojų, rengdamiesi prezidentinei kovai ir nukaldami kartu dar ir kandidatę Ingridą Šimonytę.

5. Bankininkystė.

O va čia jau yra psichologijos (!) magistro Stasio Jakeliūno asmeninis (?) džihadas – kovoti su skandinaviška bankininkyste ir bendrai destabilizuoti lietuvišką finansų sektorių, atveriant kelius sugrįžti rusiškam neaiškios kilmės kapitalui (traukiasi vokiškas ir daniškas, kaip žinote), todėl “grobikai“ SEB bei Swedbank ir “neteisėtai nukentėjęs“ rusiško kapitalo Snoras – jo pagrindiniai arkliukai, traukiantys “A. Kubiliaus su I. Šimonyte išvogtos ir praskolintos“ Lietuvos vežimą.

6. Viešieji finansai.

Visų įmanomų biudžeto ir ES fondų lėšų nusavinimas per valdomas ministerijas bei susijusias valdžios institucijas – kaip rašiau, tikslas bus grąžinti po rinkimų tik iškabas be paliktų ten kokių nors realių lėšų, kada jau ir ES dotacijos pasibaigs. Todėl jūs matote, kaip “jautrioms“ sritims (ironiška, kad jis pats yra Seimo Kultūros komiteto pirmininkas) duodami vis didesni biudžeto asignavimai, tik… pačių tų įstaigų viešojo sektoriaus darbuotojų nepasiekia (kaip nutiko su mokytojų streiku – antra pagal dydį išlaidų eilutė, priminsiu). Ir tuomet kyla klausimas: o išties kas pasiima tą padidėjusį skirtumą, tiesa?

7. Visuomeninė televizija.

Šios nebuvau akcentavęs anuomet, kada rašiau apie jo tikslus vos atėjus į valdžią, tačiau kai negali nupirkti visos žiniasklaidos (o jau įstatymais verčiama šunauja™ į gerų naujienų agentūras, tiesa?), tai akivaizdu, kad LRT, turinti tapti valdančiųjų ruporu tarsi pagal Rusijos scenarijų, patiria didžiausią valdančiųjų spaudimą – tiek gautų lėšų panaudojimo tyrimo komisijos, tiek ir vadovybės keitimas, tiek ir neįtinkančių žurnalistų (ypač, kurie turi viešų klausimų apie ryšius ir turto kilmę) atleidimas, tiek ir papirkinėjimas papildomais asignavimais (pernai rudeniop per Vyriausybės kanceliariją skirta kone €18mio).

Nieko nepamiršau?

Tai be jo asmeninių verslo interesų, matysite ir dar daugiau spaudimo šiemet šioms išvardintoms sritims, išnaudojant tiek parlamentinius (sic!) veiklos metodus, tiek teisėsaugą, tiek ir vykdomą tokį proxy privatizavimą viešųjų finansų bei institucijų, pridengiant gražiais nacionalizavimo ar viešojo interso šūkiais – priminsiu, kad Ramūnas Karbauskis yra manipuliatorius, ir net LSD pašlemėkų šutvei dabar yra toli iki šio įvaldyto gaslighting lygio.

* * *

Antra, kaip minėjau, vyks prezidentiniai rinkimai.

Be abejo, kad Saulius Skvernelis juose dalyvaus (ir dabar dalyvauja, tik neformaliai) – laužosi tik viešumoje kaip nekalta mergelė, manydamas, kad dėl šitos Šventos Marijos pozos, suprask, ir Dalią Grybauskaitę savo laiku tauta išrinko.

Tai kad ne – šioji buvo prastumta lemingams kaip boulingo kamuolys bendru Tatos ir AMB sutarimu prieš Žydrojo Albino kėglius. O dabar situacija yra visiškai kita, ir čia vienintelė priežastis, kodėl praimas vaizduoja cielką, yra jo neužtikrintumas, ar bosas Ramūnas, laikydamas Saulių ant trumpo pavadžio, jį išties patvirtins formaliai prezidentinei kovai.

Ir, turint omeny, kaip sakiau, kad ponas Kultūros komiteto pirmininkas yra manipuliatorius, tai tąsys Sauliaus nervus iki paskutinio momento. Nes jam šiaip smagu. O Saulius šiaip kaip cūcikas (no pun intended) įpratęs profesionaliai kaulinančiomis akytėmis žiūrėti į šeimininką, pataikūniškai inkšdamas dėl kaulelio nuo pietų stalo, ir laižydamas statutiškai dosnią rankelę.

Protokoliškai ir hierarchiškai, aišku, kad bosas – be šlipso (foto iš Kauno Dienos)

Tad Brisiaus galas čia, manau, nenusimato, nes tik pasiutusius šunis nušauna, o juk Saulius Skvernelis darė savo visą karjerą ant kitų pareigūnų atsistatydinimų, pats nors ir būdamas atsakingas, bet visada tarsi “ne prie ko“, ir todėl šita politinė melodrama sklandžiai pereis į rinkiminę kovą (jei tai išvis bus kova, o ne užvaldymas) dėl Prezidento posto – iš esmės, balsuosite už prezidento de facto parinktą vėl (!) jums kandidatą į prezidentus de jure. Tai čia – nieko naujo.

O kai jau bus VRK pagaliau patvirtinti kandidatai, tai apie tai parašysiu atskirai, be abejo.

* * *

Trečia, tai Lietuvoje bus referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, nes daugelis emigrantų ir taip turi antrus pasus, tik akių nedrasko ir nesireklamuoja, ir labiausiai dėl antro paso pypauja tik amerikoniukai, nes JAV Valstybės Departamentas teikia informaciją apie JAV piliečio pasus gaunančius LR piliečius, kuriems po to lietuviškas pasas LR ambasadoje arba grįžus Migracijos Departamente yra atimamas.

Skirtingai nuo žemelės (ne)pardavimo okupantams užsieniečiams, per kurio isteriją Ramūnas Karbauskis ir taip susitvarkė glušų socdemų ir paikų krikdemų rankomis visus reikiamus sau įstatymus, kurie jam suteikė monopolines teises ir sukūrė pagrindą ekonominei rentai, apsisaugodamas žemės rinkoje nuo konkurencijos, šis referendumas jam didesnės nei politinės, nei ekonominės naudos neturi – nebent sūnus ir formali žmona įsiteisins ispaniškus pasus.

O jis pats, manau, gal netgi turi kokios egzotiškos šalies pasą atsidėjęs su iškraipyta savo pavarde tam atvejui, jei tektų tepti slides iš Lietuvos kiek rimčiau, nei į Londoną. Kai jo jaunėliui broliui Mindaugui, kuris žymus Maskvos teatrų režisierius, referendumo pasiūlymai įteisinti eReFijos paso nenumato (kas, tarp kitko, gali įdomiai pasukti ir paties vyresnėlio nuomonę lemiamu momentu, apie ką niekas nesusimąstę).

Juolab, kad nėra viešumoje ir jokios aiškios bei persvarą turinčios visuomenės populistinės pozicijos šiuo klausimu, kad galėtų arba ja manipuliuoti, arba ja pasinaudoti savo politiniams tikslams.

Tiesą sakant, Ramūnas Karbauskis net nėra populistas – jis ne šliejasi prie liumpenų nuomonės, o ją pats formuoja. Tad suinteresuotiems dėl referendumo sėkmės visų pirma reikėtų susimokėti už palankią de facto Lietuvos Prezidento™ iš Kultūros komiteto nuomonę ir gauti jo palaikymą. O jei dar pašokinės, tai jis išvis gali šį referendumą netgi jiems sužlugdyti.

Taip, realiai gali. Jei norės. Ir jei jam tą daryti apsimokės.

Tad, vaikinai ir merginos, norintys kelių pasų, įskaitant lietuvišką – skuoskite, kol nevėlu, bučiuoti ponui žiedo (no pun intended – turiu omeny tą žiedą, kur puošia ranką, o ne rauką).

* * *

Ir, ketvirta, ko gero, turėčiau pridėti tuomet net ne Europos parlamento, kurie įdomūs kultūros ponui tik jam nusipelnusius partaigenoses kaip Bronius Ropė pasiųsti, kad po kojomis nesipainiotų ir kvailysčių nepridarytų (yra etatinių klounų Seime ir Vyriausybėje), o savivaldos rinkimus, kuriuose valstiečiai, būdami “kaimo partija“, be abejo, aktyviai dalyvaus.

Tačiau jie ir dabar turi apsčiai sąjungininkų regionuose, net kai jų partija formaliai nėra juose valdančioji – aiškiausias to pavyzdys yra Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, toks savotiškas proxy valstietis (prie AMBo tokius vadino “ūkininkais“, nuo žodžio ne “ūkis“, bet “ūkiškas“, suprask, “tikras šeimininkas“, oi, ne “ponas dvarininkas“, atsiprašau, bet, na, žodžiu, jūs mane supratote, tiesa?).

Tad viešieji ištekliai tiesioginės pergalės ar sąjungininkų papirkimo atveju bus pumpuojami tiek pakeliui iš centro regionams (rajonai dotaciniai, išskyrus: Vilniaus miestą, iš savo 57% nuo surenkamų pajamų mokesčių finansuojantį likusias 56 savivaldybes; Klaipėdos miestą vien dėl uosto; sąlyginai dar Kauno miestą, jei toje “degalinėje pakeliui link jūros“ yra finansiškai miesto ribose atrenkamos gatvės ir magistraliniai keliai pagal fondų finansavimus; ir Mažeikių rajoną su lenkų naftininkais), tiek ir pačiose vietose tose srityse, kurias minėjau aukščiau: energetika (šilumos tiekimas – net nesvarbu, malkos ten, dujos ar mazutas būtų), komunalinis ūkis (pastumti rubikoninius iš didmiesčių sunkoka), valstybinės viešųjų paslaugų įstaigos ir jų finansai (mokyklos, ligoninės, socialinė rūpyba ir darbo biržos, seniūnijos, gerbūvio gražinimo ir renovacijų užsakymai, ir t.p.).

Pačiam ponui Ramūnui Karbauskiui visa tai išties net per smulku terliotis (tarkime, juk švietimo lėšas gi jie pylavojo per ministeriją, o ne savivaldybes ir šių švietimo skyrius), tačiau jis turi visą prisiplakėlių šutvę (gi partija vis tik!), kuriems šios smulkmenos yra visai nemenki kąsniai. Tad apie demokratijos vystymąsi provincijoje, deja, jau pamirškite – ką pradėjo socdemai (akis badantis visų savivaldybininkų asocijacijos pavyzdys čia, aišku, Druskininkų caras), tą į gerokai aukštesnį lygį už šiuos ir netgi komskius perkels valstiečiai.

Teatleidžia man cūcikų mylėtojai, bet savivaldos politikus jau derėtų metodiškai iššaudyti kaip valkataujančius šunis (glušiams iš kriminalinės policijos organizuotų nusikaltimų tyrimo skyriaus: čia metafora – žr. žodyną, ką tas žodis reiškia).

O savivaldybes, kokios jos yra dabar, banaliai naikinti, perskirstant į apskritis ir peržiūrint iš esmės administracinį Lietuvos provincijų suskirstymą graikų Kalimaki reformos (esmė – regionai privalo išsilaikyti patys, arba jie likviduojami) pavyzdžiu. Ir, žinote, dar ne šiemet, bet aš prognozuoju, kad kaip dėl Seimo narių skaičiaus, taip ir čia valstiečiai ateityje gali šią reformos idėją iškelti – nes tam laikui Ramūnui Karbauskiui reikės banaliai optimizuoti savo regionų valdymo tinklą.

* * *

O va kas ir kaip apsimokės be jo jums Lietuvoje – tebūnie paskutinėje šios serijos dalyje jau rytoj.

Tamkart, aš iš anksto dėkoju už papeipalintus balsavimus pinigais, ne vien laikais – ačiū!