Ketvirtoji dalis buvo daugiau skirta tam, kas Lietuvą išties valdo ir ją kruša įvairiomis pozomis bei progomis (o šiemet progų dar bus daugiau – nerenkame tik Seimo, iš kurio ir pareina visa sodomija šiuo metu, tai apturėsime kone pilną Kamasutrą), tačiau jūs paklausite, o tai kas jums iš viso to – bent jau be žinių, nuo kurių darosi, kaip poetas sakė, liūdniau ir liūdniau (aišku, jei jūs esate kokios naisijos dvarponis, tai tik linksmiau ir linksmiau)?

Tai gal jūs papeipalinate, kad man taip liūdna nebūtų, o aš jums dėkoju – ir jums irgi pasidaro linksmiau.

Tada jau paskaitome, ką aš siūliau dar 2017 metų pradžioje kaip bendrus patarimus apokaliptiniam variantui – nedaug ir tepasikeitę, tiesą sakant.

* * *

Kaip ir anuomet rašiau, išties, jei reikėtų įvardinti tris Lietuvos problemas (be pono Ramūno Karbauskio ir psichavotų mokytojų, aišku), tai jos ir 2019-tais metais vis dar yra tos pačios, kaip ir anuomet 2017-tais:

  1. Vis dar puola rusai! – t.y. Rusijos grėsmė.
  2. Kur babkės, Zita? – t.y. mokesčių sistema ir viešieji finansai.
  3. Mūsų tik trys milijonai!  – t.y. emigracija.

Tai jokių esminių pokyčių šiose srityse nenusimato. Todėl galite man papeipalinti rublį ir toliau neskaityti.

Man tik liūdniausia, jei jau sekėte antrąją dalį apie JAV, kad nenusimato Lietuvos Respublikos Prezidento, kuris būtų pro-amerikietiškas ir su verslininko mąstymu – mes banaliai neišnaudosime unikalios galimybės įsitvirtinti ne tik JAV rinkoje, taip apsidrausdami nuo būsimos krizės Europoje, ne tik pritraukti amerikietiškas investicijas Lietuvoje kaip alternatyvą ES fondų čiulpimui (kurie baigsis dar po metų), bet tuo pačiu juk ir užsitikrinti savo šalies nacionalinį saugumą (net jei čia toks gudrus Huilo sąmokslas instaliuoti pindosams Trumpą).

Aš netgi bijau, kad kitą Prezidentą turėsime jau pro-rusišką ir labai netgi anti-amerikietišką (nors du JAV Prezidentus pasiųsti šunims blakstienų trankyti kaip dabartinė, tiesą sakant, tai dar talento reikia, kad ją pralenktum).

Kas irgi reiškia, kad krašto apsaugos gynyba bus rūpinamasi ir toliau iš esmės tik formaliai ir nieko link realios nacionalinės visuotinės gynybos nepakeičiant, o vos NATO minimumą pagaliau jau atitinkančios lėšos, su nedidelėmis išimtimis, ant kurių ilgai ir džiugiai tik masturbuos visi save karybos ekspertais laikantys, eis iš tiesų tik ten, kur gali valstybės užsakymus gaunančios firmos papylavoti (statybos ir auksiniai šaukštai – to bus dar daugiau, bet… be išviešintų skandalų). Ir todėl visa gynyba bus ir toliau statoma ant socdemiškai-krikdemiškos daugiametės strategijos “NATO mus apgins!“, ar netgi, mane jau neramina, kad prie valstiečių atkus purpurinis gaivalas su savo mantra “su kuo kariausim?“, kas iš esmės tereiškia “NATO – вон!“.

O apie viso to pasekmes reikia tuomet priminti?

Vis dar tik lietuviškas stambus kapitalas, kuris, o ne smulkus ir vidutinis verslas, deja, sukuria didžiausią dalį BVP Lietuvoje, nori tik čiulpti viešuosius finansus (tiesiog valstiečiai gavo priėjimą dar ir prie krašto apsaugos išteklių, kuriuos stekeno Liolekas su Kirke pamainomis, nepalikdami po to jau nieko Raselei), kad ir kokios tie “niekieno“ pinigai kilmės bebūtų – lietuviškų mokesčių mokėtojų ar iš vokiečių kišenės. Ir mūsų Lietuvos kapitalistų profsąjungai (Lietuvos Darbdavių Konfederacija – LDK, kaip Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė) nereikalingos jokios TUI, iš JAV jos ar kur kitur (na, nebent iš Rusijos, nes pirtyse sukti varkes vis dar nepamiršta).

Ir, pridėjus nuolat patampomą pagal poreikius, bet niekaip nereformuojamą laukinio kapitalizmo laikus menančią post-sovietinę mokesčių sistemą, tai emigracijos šie du veiksniai tikrai nemažins – emigracija statistikoje mažės tik dėl:

  • atvykstančių ir darbo leidimus Šengenui susitvarkančių ukrainiečių;
  • keičiantis emigracijos pobūdžiui, kada PSD mokamas Lietuvoje, o dirbama jau ne nuolat, bet pamainomis laikinai ES bei Bendroje Rinkoje (Vokietija, Olandija, Norvegija, Airija);
  • nebėra kur važiuoti arba išvažiavo šiam momentui ta dalis, kuri jau galėjo, nors dar ir ne ta, kuri bus priversta per ateinančią krizę.

Šiaip emigraciją dera mažinti ne iš idėjinių ir patriotinių sumetimų, kad vai vai, Lietuvėlė išsivažinėja, laukai ir slėniai dirvonuoja, nėra kam ginti kertamų miškų, o kad banaliai mažėja pirkėjų rinkoje ir mokesčių mokėtojų iždui – tai nėra gerai nei verslui, nei viešąjam sektoriui. Nes emigracija yra gerai tik elitui, kuris valdo išsunkiančias institucijas, nes mažėja šalyje demokratijos (tą pastebite kasdien ne tik spaudos puslapiuose, tiesa?) ir jiems tampa vis lengviau valdyti pasiliekančias šalyje “atliekas“ (atsiprašau, kad taip tiesmukai – nors jums ciniškai stumiama propaganda, kad kaip tik va “visuomenės atliekos“ išvyksta, bet jūs tikrai nenorite dabar temos iš einamosios savo profesinės patirties provincijoje).

Tai stambus verslas, žinote, dar gastarbaiteriais skyles kaip nors užsikamšys (kad ir ką jų LDK dunduliukai virkautų ta tema, iš esmės stumdami įstatymuose pasilengvinimus jiems šioje darbo rinkoje), bet ar jūs suvokiate, kad tie atvykėliai yra labai menki vartotojai vietos rinkoje (kas yra ne tik pajamos verslui, bet ir PVM biudžetui!), o savo uždirbtus pinigus išsiunčia iš Lietuvos, užuot čia investuodami (pirkę kad ir būstą, leidę vaikus į mokslus ir pan.) ir dar per savo “komandiruotes“ net nesumoka tokių mokesčių, kuriuos susimoka vietinis darbuotojas?

O valdžia skyles kamšys tiesiog naujais mokesčiais arba tarifų koregavimais nebe mažinimo linkme (ką padarė šių metų pradžiai dėl GPM, artėjant praimo “išrinkimo“ preziku progai, tarkime), įskaitant ir komunalines paslaugas bei energetiką (nuo šių metų jau brangsta gyventojams elektra, šiluma, vanduo ir dujos).

Tad ne, didesnėmis pajamomis iki metų galo pasidžiaugti nespėsite, nes po rinkimų antrą pusmetį (kai praimas taps preziku) nebus priežasčių neperžiūrėti visko iš naujo, kaip ir iš ko jus nupešti (šiukštu tik neikite protestuoti ir, neduoktudie, valdžios įstaigų langų barškinti bei barikadose padangų deginti!).

O kaip ir ką pasitvarkys sau de facto Lietuvos valdytojas – rašiau praeitoje dalyje, ir mes toje šventėje esame svetimi.

* * *

Bet jums vis tiek kirba tas klausimas apie krizę – tai bus ji ar nebus pagaliau, ir kada jau bus?

Jei žinotum, kur griūsi, tai pagalvę pasidėtum, kaip sakoma patarlėje. Nors girtam ir velnias pagalvę pakiša – irgi sakoma. Todėl toks viešųjų išteklių švaistymas tarsi girtam latrui, užuot kaupus rezervus, gal išties kartais yra visai taip ir nepralošianti strategija.

Aišku, vyraujanti ir pašalpinių tarpe, bet iki šiol jakeliūnina komisijos Didįjį Valdžios Sąmokslą™ apie GKŠ chuntą – kaip prezidentė D. Grybauskaitė, praimas A. Kubilius ir finmin I. Šimonytė praskolino brangiai (šiaip priekaištaučiau, jei praskolintų pigiai kaip socdemai su Williams) mūsų Lietuvėlę, o va latviai, suprask, ir algeles sau dar pasikėlė, ir po to iš TVF bei ES pašalpėles gavo, kai jų visi finansai dėl to užsivožė variniu dubeniu, ir kaip jie šauniai, braliūkai (nesikeikiant), su pinigėliais todėl prasisuko, nu!

Nors jei pažiūrėtum į Lietuvą, tai atrodytų, kad ta 2008 metų krizė iš esmės nelabai ir tepasibaigė:

  • vis dar nedarbo problema sprendžiama emigracija,
  • vis dar mokesčiai yra renkami vardan iždo papylavojimo siauroms arba stambaus kapitalo grupėms,
  • vis daugiau kainuoja viešosios paslaugos ir vis mažiau jos prieinamos, tačiau privačios alternatyvos nesukuriama (prie to, kad ir privačius pensijų fondus dar nukuodino),
  • o TUI iš esmės išeidinėja iš Lietuvos, arba priviliojama labai jau smulkiai ir epizodiškai, ir net ne vardan jų ROI ir pelningumo, bet tik spręsti mūsų vietos socialines problemas, už kurias susimoka kiti mokesčių mokėtojai per tuos “investicių pritraukimo paketus“ (o kartais – tiesiogiai sumokant užsienio kapitalui už patalpas, atleidžiant nuo mokesčių ir pan.), kad tos investicijos išvis tuomet ateitų (ką galima padaryti tiesiog tuos pinigus išdalinant regiono gyventojams, palikus jiems spręsti, kur jei patys nori investuoti, nes Lietuva neįdomi užsienio kapitalui kaip rinka, kurioje galima užsidirbti – ir tai klausimas, į kurį pirmiausia turi atsakyti mūsų valdžiažmogiai, ne vien kokia VšĮ “Versli Lietuva“ ar komercijos atstovai ambasadose), tačiau čia užsienio kapitalas iš esmės ateina net ne užsidirbti rinkoje (rinka banaliai gi traukiasi, o reali perkamoji galia smunka dėl kasdieninių prekių ir paslaugų augančių kainų – tai “ačiū“ emigracijai ir išsunkiančioms institucijoms!), o tik pasiimti dotacijas (ir išeina po to kaip Barclays).

Tai šie metai esminio lūžio ir čia nežada, o Lietuva ekonomine prasme ir toliau tįsis ES šiknoje, besiguosdama, kad už mūsų dar bulgarai su rumunais (beje, jų internetas greitesniu dar prie Prietaiso viriausibes™ tapo), kai estai juk viską apie save meluoja, aha.

Todėl išties ačiū ES tuomet – nenuostabu, kad lietuviai apklausose yra vieni karščiausių ES rėmėjų, nors šitų šizikų niekas nepaklausė, o tai kaip dėl federalizacijos, nes tuomet didesnių nacionalistų dar tektų paieškoti. Bet tai apklausų rengėjai nujaučia, ko dera klausti, o ką geriau pratylėti.

Žodžiu, išties ta krizė Lietuvoje labiau nuo ES ekonominės ir finansinės padėties bei fondų prieinamumo mums ir priklausys, nors išties savo ekonomikoje gyvename kaip aukščiau minėti latrai, vis labiau girtėdami ir todėl naglėdami.

Aš tai dar Romui Sadauskui-Kvietkevičiui, duodamas interviu pas jo kacinus prie kavos gonkelėse, juokavau, kad krizės ateina, kai aš kur nors atvykstu arba kuo nors nauju užsiimu (čia kaip fūristas Rob McKenna, Lietaus Dievas ant kurio visada lyja, iš Douglas Adams romano So Long, and Thanks for All the Fish). Tai va liepą baigsis, jam sakiau, mano darbo sutartis su mokykla – pats tas laikas krizei rudeniop ateiti. Kaip tą nujausdami, administracija pratęsia darbo sutartį iki lapkričio 29 dienos, kuomet jau grįžta mano pavaduojama anglų kalbos mokytoja iš savo vaiko priežiūros atostogų – o juk po to jau Adventas, kalėdinė prekyba, tai gal krizę bus tokiu būdu galima nustumti į 2020 metus?

Jei rimčiau, tai priklausys mums Lietuvoje krizės pradžios laikas dar ir nuo to, kaip per šiuos metus susidėlios tiek pono Ramūno Karbauskio planų nusavinti Lietuvą įgyvendinimas, tiek ir jo valstietiškos lizingo partijos sėkmė rinkimuose, ir tai, kaip jie rudeniop dėliosis dar kitų metų biudžetą Seime – palikdami valstybinių įstaigų ir ministerijų iškabas tik su tuščiais kanceliariniais seifais jau kitiems po ateinančių parlamentinių rinkimų, ar išsitaškydami tuos mūsų (už savus šis ponas nieko niekada neperka – net gretutinių žmonų™) pinigus kitų Seimo rinkimų labui (ne jie pirmi tą juk daro – čia socdemiška modus operandi padefaultu), ar suplanuodami realiai mažesnes pajamas (jei Saulių Skvernelį vis tik instaliuoja Prezidentūroje, ir tuomet praimu tampa Rokas Masiulis arba Visvaldas Matijošaitis) iš dar labiau nustekento per tuos jų valdymo metus viešojo sektoriaus ir mąžtančioje rinkoje smulkaus bei vidutinio verslo, todėl pjaudami jau per išpūstas biudžeto išlaidas be esminių čia kokių reformų, kuo tik pastums ekonomiką į gilesnę krizę, ir tiek.

Tai matote, kiek pasirinkimo variantų turi jie, ir kiek mažai ką rinktis turite jūs, brangieji mano esami bei būsimi naujieji varguoliai.

* * *

Bet tai jūs norite kokio pozityvo ar jau nebe?

Už pozityvą galite papeipalinti irgi čia. Ačiū!

O va aš šį šeštadienį su savo drauge kulinare (!) nuvažiavau į mano londoniečių draugų Rose ir Mindaugo atidaromą kartu su jų partneriais Viktorija ir Sauliumi tailandiečių restoranėlį Bankoko Vilniuje Uptown Bazaar, Kauno g. 16 (kur Oslo namai priešais Mindauginę IKI tame name su Comfort Hotel), – nes jei liūdna gyventi, tai juk galima gyvenimą pasiaštrinti seksu, narkotikais ir rokenrolu va kad ir tokiu egzotišku ir tikrai geros kokybės maistu!

Kas nelabai dar susipažinę su tailandietiška virtuve, tai pagrindiniu patiekalu siūlau laikyti pad thai – ryžių lakštinius (makaronoko) su porais, kiaušiniais ir bambuko ūgliais, apibarstytus riešutais ir čili, bei kokiu nors proteino priedu, t.y. mėsa (čia: vištiena arba daržovėmis – kiauliena bei jautiena turėtų atsirasti gal vėliau) arba jūriniais gyviais (aš tai labiausiai mėgstu Rose pagamintą pad thai su tigrinėmis krevetėmis, didžkėmis prawn, o ne sūtraukėlėmis shrimp – toks visiškas katalikams tinkamas pasninko valgis, kurį galima drąsiai dėti ir ant Kūčių stalo).

Nors sriubos, curry ir netgi jos gamintas steikas (nuo kurio apsiverki) – irgi puikus papildymas šio pasiūlymo, arba pakeitimas, kada jau atsivalgysite (o neatsivalgysite), tačiau steiko, deja, čia kol kas nesiūlo – vis tik tai yra food stand, o ne restaurant formatas. Bet pad thai su krevetėmis – tik jamam nesvarstę!

Kol kas dėl to dar nėra todėl ir tradicinio deserto (kaip pasakė man draugė: “matai, protingos tautos cukrų naudoja, o tu man net saldainių valgyti neleidi!“) – ypač, jei nuo aštrumo imtų deginti burną, tai čia tik ledai, žinokite, tepadės (išbandyta praktiškai: trečdalis naminių salotų užgesinama puse pintos alaus ir trimis porcijomis vanilinio plombyro). Nors Viktorija su Sauliumi sakė, kad tautiečių aštrumu dar per atidarymą neatbaidė, tačiau tikrai visada gausite pasiaštrinti patys, jei truks prie to, kas ir kaip yra pateikiama prie to nepripratusiems (sriubą valgančius ir alsuojančius nuo aštrumo mačiau čia ne vieną).

Rose su Mindaugu turi savo pagrindinį šeimyninį restoraną Thai Bonanza Londono pietuose, Wallington centre, todėl aišku, kad jiedu patys čia negalės fiziškai tuo pačiu metu dirbti, atvykę tik laikinai procesus paleisti veikti – todėl Rose virtuvėje pakeis jos sesuo, kai jau baigs tvarkytis darbo vizos popierizmą (Lietuva yra viena iš griežčiausiai imigraciją ribojančių valstybių Šengene).

Bet jei Rose išmokė lietuvį Mindaugą gaminti tailandietiškai, tai ir Viktorijai su Sauliumi wok naudotis išmoks, manau, o ir Rose sesutė jau bus atvykusi šią savaitę, tikėtina – todėl ar dabar, ar vėliau, bet aš jums nuoširdžiai rekomenduoju Bankoko šiame Uptown Bazaar komplekse, kur ne vien “hipsteriai čilina“ (citata iš lankytojų). Kaip ir būnant Londono pietuose užsukti gal net geriausio Londone pad thai pas juos. Nes dabar geriausias pad thai Vilniuje – būtent Bankoko!

Galite laikyti reklama, bet kaip ir Artūro atveju anuomet, aš tą darau ne už pinigus, o kad man smagu, kai žmonės imasi va tokių puikių (ir man skanių) iniciatyvų, ir aš noriu, kad jiems sektųsi – Rose su Mindaugu nuosavą restoraną turi jau trečius metus, o tai, manau, yra puikus jų veiklos rodiklis, nepaisant Brexit pasekmių ten. Ir todėl tikiu, kad jiems (ir sesei) bei Viktorijai su Sauliumi tikrai pasiseks ir Lietuvoje – pareis ta krizė šiemet ar dar ne, ir net kai pareis.

Thai Dream Team: Rose ir Mindaugas (du iš dešinės) su Sauliumi ir Aušrine, Mindaugo seserimi, kuri atvyko apmokyti front line Viktorijos (du iš kairės, aišku) – čia jie prie LR Prezidentūros (foto iš Rose FB, nes prastai man ten fotografavosi vietoje, vis lankytojai vaizdą užstodavę).

Juk kai rinka traukiasi, tai jūs tiesiog turite galimybę dar labiau ją užkariauti, plėsdamiesi proporcingai jos traukimosi greičiui, ar ne?

Tai šiuo požiūriu ir vadovaukitės visus šiuos metus! Sėkmės!

O aš jau sakiau, kad galite papeipalinti man? Tai va – didelis ačiū!

Reklama