Šiandien yra paskutinė savaitė, kuomet Jungtinė Karalystė dar yra formaliai Europos Sąjungos nare – jau penktadienį bus ir paskutinė diena, ir savaitgalį britai turėtų pabusti “atgavusiais kontrolę ir laisvais nuo Ketvirtojo Reicho“.

Apie Brexit rašiau anksčiau, ir per šį laikotarpį, kol mano (?) šita miela glušių karalystė™ vis derėjosi ir persiderėjo su ES, kad nuo bandymų suprasti britų reikalavimus ir pageidavimus jau Europos Komisijos Prezidentas Jean-Claude Juncker prasilakė, o vis tiek JK Parlamentas tik susitarimus atmetinėjo, kas praimės Kvankos būdavo, atrodytų, suderama, nelabai kas išties ir tepasikeitė, ir šalis iki šiol yra suskaldyta, kai separatistai nepatenkinti, kad jų paklaikusios vaizduotės pagimdyti vaivorykštiniai vienaragiai nelaigo po žalias senutės Anglijos pieveles, o proeuropietiškieji jų oponentai jau ir galutinai pavargo glušiams įrodinėti šių sprendimo ne tik žalingas ir akis jau badančias pasekmes, norėdami pagaliau ir patys šį farsą užbaigti kuo greičiau.

Todėl cirkas tęsiasi, klounai ir toliau erzina bei linksmina publiką, ir, manau, net nėra ko laukti eilinės malonės iš ES ir terminų pratęsimo, o geriau, manau, yra kuo greičiau užbaigti šią agoniją, kurios britų demokratinė sistema neįgali pati pribaigti – dveji metai debatų, derybų ir politinių blėnių be jokio apčiuopiamo rezultato, ir pigiau bei paprasčiau buvo tiesiog iškart pasirinkti Hard Brexit opciją nuo artimiausio pirmadienio. Bent jau taip Britanija būtų išsaugojusi savo feisą pasaulio visuomenės akyse, priimdama pasekmes, tikėtina, gerokai švelnesnes, nei dabar užtęstas, tuomet dar su įprastine britiška stiff upper lip attitude, o ne susigadindami ne vienai kartai į priekį savo buvusios adekvačios šalies ir gerai apskaičiuojančių pragmatiškų žmonių įvaizdį bei tapę pajuokos objektu, kaip John Oliver laidos nuorodoje aukščiau.

Manau, kad gal dar šią savaitę link penktadienio ES tiesiog su desperatiškai užspiesta į kampą ceitnoto ir jau pasidavusia praime Kvanka pasirašys savitarpio supratimo memorandumą, kad ES direktyvos ir sutartys galioja JK tol, kol jos nepakeičiamos abipusiu sutarimu, kas reikštų, kad viskas lieka kaip buvę, o britai, suprask, atgauna tą savo nusibalsuotą “kontrolę“, ir viską tuomet keičia palaipsniui be jokio ažiotažo, ką išties jiems ramiai apsvarsčius verta keisti.

Tik ar šiuo, ar kitokiu atveju, bet Kvankos Kabineto dienos tuomet visiškai jau suskaičiuotos – ją pareigose laiko tik faktas, kad opozicijos lyderis yra visiškas Nupušėlis, bet toks visiškai visiškas, ir jei dabartinis Londono meras netikėtai perimtų Darbo partijoje vadovo pareigas (ko jis be suvažiavimo negali padaryti), tai net toriai lengviau atsidustų, paaukodami savo “lyderę“ ir perleisdami formaliai visą šią susikurtą netvarką darbiečiams, tuo būdu sudarydami “nacionalinės vienybės“ mažumos vyriausybę, kurią nesunkiai kontroliuotų visais kitais ekonomikos ir politikos klausimais per Parlamentą, užkraudami dabar šiems visą kaltę ir torių privirtą košę.

Tiek nedaug trūksta – dabar vienu idiotu opozicijos lyderio kėdėje tiesiog per daug, dėl kurio visiška kvaiša iki šiol miegoti grįžta į Žemėjančios gatvės namą Nr. 10 pas katuką Larry.

Man labai gerai visą situaciją apibūdina aktorius, pasirinkęs fiktyvaus reporterio Johnathan Pie vaidmenį, kuris savo komentaruose taip tarsi šneka off the record su savo operatoriumi Timu:

* * *

Tik va beklausant neapleido manęs tokia nuojauta, kad jis nors ir kalba apie savo šalį, bet realiai viskas tinka ir Lietuvai.

Gal skirtumas tik toks, kad ten visa šalis per šitą savo Brexit sprendimą emigravo, o mūsų paprasti žmonės™ emigruoja į visokius čikenfektorius; elitas su visomis savo protégé, meilužėmis, švogeriais, naudingų draugų ir giminių vaikučiais bei kitomis erkėmis – sočių algų ir pensijų į Briuselį; liekantys šalyje yra tiesiog pikti ir kerštingi, todėl renka vietinį UKIPą valstiečių partijos ir panašių konservatorių (ne apie konkrečią TS-LKD kalbu) pavidale; stambus kapitalas gi jau seniai tapęs kaip ne tik Anglijos istorijoje buvę robbing barons, kurie išsunkinėja savo valdose dar vos alsuojančius provincijos varguolius, būdami patys visa realia valdžia, disponuojančia iždu bei susigrobtais bei legitimizuotais įgaliojimais. Anglijos istorijoje šie baronai privertė karalių Joną pasirašyti Magna Carta, tuo pakeisdami ir konstitucinę Anglijos santvarką – todėl ir Naisių barono nusitaikymai į Lietuvos Konstituciją yra visiškai sutampantys, tik anglams tai reiškė didesnes laisves, o lietuviams, ko gero, tiesesnį kelelį link Putinstano.

Tad nenuostabus ir tas teisingumo stokos (nelabai kas tiki už korupciją areštuotų teisėjų bylos “teisinga“ baigtimi, tačiau gera proga populistams prastumti sovietinių patarėjų institutą teismuose, užuot atlikus iš esmės teismų sistemos reformą, kad teisėjai būtų renkami, kad sprendimus priimtų vienbalsiai tik prisiekusieji, kad bylinėjimasis vyktų kuo skubiau ir būtų išsprendžiamas tik pirmoje instancijoje, ir pan.) ir toks mirusius respublikos™ pojūtis dėl demokratijos stokos Lietuvoje (pamenate, tai buvo viena emigracijos iš Švedijos priežasčių, apie ką esu rašęs čia – kaip stabdyti emigraciją?), kada visi rinkimai panašėja į tuos varguolius, prisirinkusius nuodingų grybukų, prisivirusius jų ir dėl to pakliuvusius į reanimaciją, atpumpuotus ir… sugrįžusus davalgyti tų grybukų, nes juk, bliamba, gi gaila išmesti!

Kaip nevažiuosi kitur pigiai parsidavinėti, kuomet darbo kaina Lietuvoje iki šių metų buvo net 73%? Šią kainą dar išgali susimokėti stambus verslas, šio išteklio sąnaudas užkraudamas visuomenei apmokėti (socialinė ir medicinos apsauga, švietimas, teisėsauga ir pan.), bei kartu su valstybe (skaityk – monopoline kvazi-koroporacija be aiškiai išreikštos nuosavybės, valdoma eilinės nomenklatūros patikėjimo teise kaip sovietmečio ekonominėje sistemoje) dempinguodama darbo kainą rinkoje ir apsisaugodamas nuo konkurencijos iš mažesniojo privataus verslo.

Pridėkite dar ir tai, kad kasdienio vartojimo prekės ir netgi maistas, paliekant nuošaly tas LiDL atėjimo šiek tiek apmažintas iki tol buvusias dvigubas maržas, lyginant su kitomis kaimynų šalimis tuose pačiuose prekybos tinkluose (kaip ir šventomis karvėmis tapusiuose bankuose, lupikaujančiuose per visokius absoliučiai man Anglijoje net nesuvokiamus bankų “administravimo“ mokesčius), pabrangęs dar ir “vardan tos“ papildomais 21% PVMo, nekalbant apie akcizus degalams (benzinas ir dyzelinas yra būtinos prekės ypač provincijoje, kurioje seniai sužlugęs viešasis transportas) ar, neduoktudie, alkoholiui bei tabakui, nes juk šių priklausomybių “kamuojamiems“ vartotojams geriau, veryginių sociopatų nuomone, savo pinigus palikti kaimyninėse šalyse.

Tiesa, pavalgyti, panašu, irgi yra žalingas įprotis Lietuvoje, kuriam pataikauja ir tą lietuvių poreikį aptarnauja jau lenkų maisto pardavėjai. Ir nekalbu apie vaistų kainas, kurios prigimdė visą legioną homeopatijos, močiučių receptų ir prietarų pasekėjų, pradedant skiepų priešininkais ir nebaigiant, deja, psichotropinių kaldručių, akropoliluose grobiamų vaikų organų kontrabandos, teisininkų pedofilų klano, norvegų vaikgrobių lesbiečių ir panašiais plokščios žemės šalininkais.

Gi aš pats emigracijoje sutikau ne vieną “nevykėlį“, kurio verslas galėjo vystytis Lietuvoje, bet jam nebuvo palikta galimybių rinkoje anaiptol ne dėl pasikeitusių vartotojų poreikių ar sumanesnių tokio paties dydžio konkurentų. Ir ne vieną profesionalą, kurio išsilavinimas ir patirtis pralaimėjo “rinkoje“ įsigalėjusiam švogerizmui, blatui, nepotizmui, korupcijai, o jau alternatyvos jiems patiems darbo rinkoje banaliai nebebuvo. Ir net jau nekalbant apie tai, kad iš algos galai nesueina, jei kažkurių išlaidų nepadengia jei ne valstybė per kompensacijas, lengvatas ar pašalpas bei “nemokamas“ paslaugas, tai bent jau nuosavi tėvai, paveldėtas ar dovanotas turtas, ar privatus verslas vietoje mokesčiais begėdiškai nusavinamo darbo užmokesčio padidinimo tik pakišdamas “darbo priemones“ asmeniniam naudojimui (apie darbo kainą, primenu, yra aukščiau), dalinai įbaudžiavindamas savo samdytą darbo jėgą, ir pan.

Jei gerai prasisukai ir susitvarkei gyvenimą – tai ir Lietuvoje, aišku, esi karalius, o kiti tau tuomet paniekinamai teatrodo tik vargolej, visokie lūzeriai ir verkšlentojai (nors verkšlenti apie blogą “sėkmę“ Lietuvoje yra gero tono ženklas, ir jei paklausi, tai čia visi geriausiu atveju gyvena tik “normaliai“). Ir taip seksis iki tavo situacija nepasikeis: prarasi turimą darbą ar pajamų šaltinį, o dėl to, ar ir be to – šeimą, ar kažkas, neduoktudie, rimčiau šeimoje susirgs, ir teks lėšas arba laiką nukreipti slaugai.

Gyvenime visaip būna, o streso lygis Lietuvoje įvairiais matavimais yra vienas didesnių ES, vedantis ne tik prie emigracijos kuo toliau nuo šitos depresijos žemės™, bet ir tokių gausių savižudybių, žiauraus elgesio su vaikais bei gyvūnais, smurto šeimoje, smurto ir patyčių darbovietėse bei įstaigose, žemos empatijos, didelio alkoholizmo, gana didelio polinkio į ekstremalius sportus ar neatsargų gyvenimo būdą bei vairavimą, gviešimąsi prabangos dabar bet kokia kaina, ir kuo dažnesnių kelionių iš šito viso Psichočernobylio į kuo egzotiškesnes šalis, ir kad būtinai būtų tinkamai visa tai įamžinta selfiukais, nes jei kaimynas nenustips iš pavydo, tai kaip kompensuosi savo pavydą jo selfiukams akį traukiančiame užsieniniame fone (tai tiek apie Lietuvos gamtos “unikalumą“ ir patrauklumą turizmui)?

* * *

Ar mes norime, kaip tauta ir visuomenė, visa tai pakeisti?

Ne. Būkime nuoširdūs bent jau prieš save.

Mūsų elitas tam ir Sąjūdį įkūrė, kad taptų naujosios nomenklatūros dalimi, tam jį ir paleido, susimetę grupuotėmis pagal perspektyvą į valstybinio turto užgrobimą į “sistemines“ partijas, kai jau savo istorinę (sic!) misiją atliko. Dabar mes su jumis esame tik aukščiau minėti musmirių grybautojai ir mėgėjai kulinarai, įvairaus plauko “investuotojams“, vadinamais partijomis, mūsų dėka užvaldant tą UAB Lietuva tarsi valstybinę kvazi-korporaciją, kuriai tikrai tinka pasakymas, kad too big to fall, as long as EU funds are available įprastiniam jau atkaltam papylavojimui.

O kai ES pinigai baigsis – tai nemanykite, kad elitas diržus veršis, nes kompensuosite jo pajamų sumažėjimą tai juk jūs iš savų. Ar pirmas kartas?

Ir jei tūlą tautietį, rėkusį, kad valdžioje vieni vagej™, prileidus prie tos valdžios “lovio“, tai ir jis vogs ne mažiau, jei ne daugiau. Nes argi jis kokistais lochas, nu? Antraip, iš kur tiek daug kandidatų šiemet savivaldos rinkimuose priviso?

Visą šią matricą sulaužyti galima tik liberalizmu – tikru, o ne menamu ar deklaruojamu, pateisinant savo makles.

Bet liberalizmas dabar jau nemadingas, o vargetos dar ir ponams, nukuodinusiems jų PIFus, ne tik žiedą, bet ir pasturgalius bučiuos, kad tik paėsti pamėtėtų iš “niekieno“ biudžeto, ir labai skaudžiai per kuprą nemuštų (net kai pagaus samanę lakant, neišgalint įpirkti parduotuvinės degtinės).

Galop, muša juk ne pats ponas, o jo tijūnas, o pastarasis sako, kad muša ne jis, o tik pono nurodymu bizūnas – tai, žinote, visada labai paguosdavo baudžiauninkus. Šiems juk irgi nereikėjo liberalios ekonomikos ir liberalios demokratijos, tiesa? Ir jums nereikia. Nes ponai žino už jus geriau (kažkur šitas marketingo šūkis man girdėtas – ne iš emigravusio Lietuvos Turčiaus Nr.1 valdomo prekybos tinklo kartais?).

Tai va toks ir skirtumas tarp aukščiau įdėtame klipe minimos britų visuomenės ir jų Parlamento bei konstitucinės ir institucinės sąrangos, ir mūsų visuomenės bei mūsų visuomenės savivokos, kada aršūs debatai tame, ar Seime reikia keliais tuzinais mažiau parlamentarų, ir gal būtina referendumo, kad nuspręstume, ar lietuvis turi teisę į lietuvišką pasą, jei valdžia jį atiminėja už bausmę, kad savo valdžią (ne valstybę) palikai fiziškai bei finansiškai kitos valstybės (ne valdžios) labui, kuri sugebėjo žemiausioje savo visuomenės klasėje už minimalias sąnaudas pasiūlyti geresnę pragyvenimo alternatyvą, nei jo tėvynė.

Tai ne emigrantams turi būti dėl to gėda, o mums, pasilikusiems čia ir oriai (sic!) dar besivadinantiems piliečiais (aš, kad grįžau, tai šiaip esu dukart durnius, bet ne apie mane juk kalba).

Piliečiais – ko?

* * *

Ai, pala pala – reikia gi pozityvo gale, nes negausiu aukų į PayPal! Nepabėkite dar – ačiū už pervedimus štai čia.

Pozityvas dėl britų yra tame, kad gal per artimiausią dešimtmetį po faktinio, o ne formalaus Brexit, jų ekonomika vienaip ar kitaip atsipaipalios. Visuomenė gal praras daug socialinės gerovės institutų ar paslaugų, kurias dabar “dykai“ (už bet kokį atrankcioną vis tiek kažkas sumoka – ekonomikoje nieko dykai nebūna) gauna, ir gal netgi jų nacijos pasididžiavimu vadinta nemokamos medicinos NHS sistema tapęs geroka dalimi privatizuota (būtent JAV bendrovių, kurių vardu ir dabartinis POTUS Trump kalba tarsi Pimpis Nigel iš UKIP).

Tačiau netgi tie praradimai savotiškai padėtų išvalyti jų ekonomiką nuo balasto, kuris dar iki referendumo stabdė vystymąsi, ir ekonomika kilo tik dėka imigracijos iš ES išnaudojimo – tai juk ne tik pigesnė darbo jėga, bet ir mokesčių mokėtojai ir vartotojai rinkoje, bei specialistai, kurių rinka parengti greitai neišgalėjo, tad juos importuoti buvo gerokai efektyviau, nors pigus lenkas, lietuvis ir rumunas labai stabdė paskatas automatizuoti ir robotizuotą JK pramonę.

Ir dėl Lietuvos nebus viskas taip jau tik doom and gloom (tiesa, ne iškart) – netgi jei kai pystelės nauja krizė, pastiprinta dar ir ES fondų užsibaigimu. Tačiau laisvų investicijoms Lietuvoje pinigų kiekis pagal statistiką yra tikrai daugiau nei pakankamas – tik ne marinuoti juos į trinkeles ar betoną beprasmiškiems projektams ar provincijos pensininkų balsų nupirkinėjimams, tokiu būdu tarsi lietuviškose kapinėse įamžinant rūpestį leudimi™ (nes tūlam savivaldos rinkėjui nekyla klausimas, kodėl čia tos trinkelės vietoje banalaus asfalto kaip gerokai turtingesnėse šalyse, bet kad tegul vogtų, o va taip “dalintųsi“ ir “darytų ką nors gero miestui“ – negirdėta dainuška, ne?).

Gal tiesiog rinka ir gyvenimas privers pakeisti ir pačią mūsų konstitucinę ir institucinę sistemą veikti pagal kitokį modus operandi, nei iki šiol, kada dyki ES pinigai korumpavo mūsų sistemą labiau, nei Europoje gerų norų vedini politikai pradžioje galėjo įsivaizduoti. Ir ekonomika nustos būti biudžeto išlaidų eilute (dabar tai – pirma pagal išlaidų dydį, po kurios eina švietimas!), o taps realiu pajamų šaltiniu ir visuomenės turtėjimo pagrindu, nes stambų kapitalą provincijose turės pakeisti smulkaus verslo galimybės – realios, ne menamos, ne ant vienos rankos pirštų suskaičiuojamos (kirpyklos, laidojimo namai, valgyklos šermenims aptarnauti ir…?), ir ne tik formaliai prieš rinkimus politikų deklaruojamos.

Vien dėl banalios priežasties, kad visiems dar likusiems (nes emigracijai galimybės per pastaruosius keletą metų drastiškai sumažėję) mokamų pašalpų, pervadintų politkorektiškai leftistiškai nors ir į bazines pajamas, nepridalinsi, nes tą atrakcioną irgi reikia iš kažko apmokėti.

O juk dabar vienas Vilniaus miestas išlaiko 54 savivaldybes Lietuvoje iš 60 esamų, ir nepanašu, kad perrinktas meras pakeis nuostatas nuo praeitos kadencijos ir dabar jau eis savo oponento pramintu prasiskolinimo keliu, imdamas miesto vardu paskolas susimokėti vyriausybės primestas “prievoles“ provincijoms (nes koks skirtumas iš kurios kišenės moki už “savo“ ar “ne savo“ pietus, tą paimtą paskolą arba atiduodamas už priskaičiuotus mokesčius, atimamus FinMin vardan regionų, arba išleisdamas tiesiogiai miestui, nes aniems duodi iš savo miesto pajamų?).

Ir, jei paguos, tai dar gerai, kad pas mus nėra institucionalizuotos korupcijos iki tiek, kiek Ukrainoje, kur visi dabar pagalbai skiriami ES fondai susigeria tarsi vanduo dykumos smėlyje – mes bent jau trinkelių provincijoje turime ir aibę krepšinio arenų, tad asfalto šaligatviams taisyti greitai neprireiks, o ir mūsų sportinė religija dar atneš ne vieną džiugesio akimirką kartu su čempionų medaliais. Ške, negali pykt, tskant.

Beliko tik mums patiems susitvarkyti vieną dieną savo galvas, kad pasitvarkytume po to ir valstybės galvas su visomis esamomis institucijomis.

* * *

Ir darkar ačiū už perlaidas į PayPal, o mano kaimynui Aurimui – už vyno butelį šio tinklaraščio garbei.

Aš gal rečiau rašau, nes be anglų kalbos pradėjau pavaduoti dar ir ekonomikos mokytoją devintokams (ir dar dešimtokų auklėtoju tapau – laisvo laiko liko tiek, kad nelabai liko), o čia jau, žinote, gal net šiose pamokose pabūti jums būtų, girdėjau, smagiau, nei mano anglų.

Tai gal jūsų perlaidas vietoje planuoto Youtube kanalo, kuris ne tik dėl laiko stokos nestartavo, bet dabar turi seklioje lietuviško jūtūbo rinkoje rimtų konkurentų (be Laisvės TV, aišku, yra greitas šimašoidas™ ir dar be palauk įsivažiavęs armėno radijas), aš tas lėšas, kurių nei cento neišnaudojau, nukreipsiu kaip nors šia linkme? Nes “netikras“ ekonomikos vadovėlis devintokams ir po to laidos ta tema (idėjos neatsisakiau) taptų realesniu tuomet formatu, man jau baigus mokytojo karjerą už trejeto mėnesių.

Ką manote?