Džiugu, kad jau prezidentinė priešrinkiminė kova eina link rinkiminės, ir VRK baigia registruoti pretendentus į kandidatus pagaliau kandidatais, tai turėsiu ir aš ką čia aptarti, kaip tą dariau ir anksčiau (prisiminti galima paskaičius pagal šią žymą čia, o aš primenu, kad ir jūs galite papeipalinti man kokį euriuką ar du, skaičiuojant šimtais – ačiū!).

Ir tai, kad aš čia taip dažnai neprišoku parašyti, kaip įprastai vyksta, tiesiog sutapo su papildomu krūviu mokykloje – pasiėmiau dar devintokams padėstyti ekonomiką, o tai jau ir pagal mano diplomą, ir pagal turimą patirtį, nes anglų kalba, manau, yra tiesiog įgūdis, kurį dera išmokti, o po to tik naudoti ir tobulinti (kaip plaukimas, važiavimas dviračiu, vairavimas ir pan.).

Ekonomikos gi negali “išmokti“ tarsi įgūdžio. Bet dėstydamas gali suformuoti tam tikrus įgūdžius ir tam tikrą pasaulėžiūrą bei pateikti akademinius instrumentus problemų analizavimui, paremdamas juos praktinėmis patirtimis. Nes ekonomika – tai ne vien matematika (antraip būtų tikslusis mokslas).

Bet palikime čia mano džiaugsmus šių mokslo metų avantiūrose, o žvilgterėkime, dėl ko dar, be prezidentinių debatų, džiūgaujama Lietuvos politikoje.

* * *

Savivaldos rinkimai praėjo iš esmės jokių esminių pokyčių ir neatnešę. Nebent jums išties atrodo, kad vieno formaliai renkamo feodalo pakeitimas kitu iš esmės kažkaip pakeičia sistemą?

Tiesą sakant, dera pataupyti rinkėjų laiką ir mokesčių mokėtojų pinigus, atmetant antrąjį turą išvis, nes kvailesnio sumanymo, kaip “tu balsavai už aną, o dabar malonėk atiduoti balsą už tą, už kurį nebalsavai“, nesurasi.

Nors irgi ne, galima – tarkime, amortizuoti žemę, priimant atitinkamus įstatymus.

Netgi Lietuvos politikos lyderis, atsakingas tik už kultūrinius įstatymus, tais rezultatais visumoje patenkintas, ir tas “savivaldas“, kurias formaliai neužvaldė per savo lizinginę partiją, pasiims per lizinginę Vyriausybę, kuomet anos paprašys finansavimo savo reikmėms ir užgaidoms, ir trauks šniūrais pas jį bučiuoti kultūringai šiam žiedo (turiu omeny tą, kur ant piršto, o ne tą, kur matomas tik unitazo akiai).

Kaip bebūtų, o vien sostinė išlaiko 54 savivaldybes iš 60, tačiau ir ji pirmiau turi sunešti savo mokesčius į šalies iždą, o jau tuomet finmin perskirsto asignavimus ir atsibašliavimus pagal Seimo patvirtintą biudžetą ir partines paniatkes (nemanykite, kad pastarąjį kriterijų įsivedė tik dabartiniai valstiečiai). O kiek palikti sostinei, tai ne meras sprendžia irgi, priminsiu.

Tad kaip riedėjo viskas savivaldoje tais pačiais bėgiais, taip ir toliau rieda, pakeliui vis daugiau keleivių išlipant stotelėse ir vis mažiau beįlipant, o kontrolieriai keičiasi tik tie, kurie pardavinėjo bilietus, imdami keleivių pinigus, o ne dalino šiems “bankinius bilietus“ už važiavimą traukinyje (nors jis seniai stovi be lokomotyvo atsarginiame kelyje, keleiviams draugiškai siūbuojant į taktą vagonus ir skanduojant tarački-tarački).

Nei vienam kandidatui į merus niekas žiniasklaidoje ar debatuose taip ir neuždavė klausimo, o kaip jis ketina toliau gyventi, kai jau kitąmet baigsis ES pašalpa, ir gal turi bent jau planą, kaip savo administruojamą teritoriją paversti LEZ, kuri save gebėtų išsilaikyti, jei taip ir centriukas euriukų srautą apkarpytų, nes jo visi rajoniniai planai remiasi tik nesibaigiančiu jų srautu kaip savaime suprantama duotybe ir menamu vaizdo matymu, o ne ekonomine realybe?

Nors jam tai klausimas, kaip jis gyvens toliau, nekyla. Jis tai gyvens gerai, ir toliau įsisavindamas tuos asignavimus savivaldai. Jūs tai vis dar jo feode, mieli jo išrinkėjai, dar gyvensite, kažin?

* * *

O kaip dėl Europarlamento rinkimų, jei jau šokame nuo savo provincijų link mūsų visasąjunginių reikalų ir jos politikos?

Išties, tai ne tik savo ar valstiečių partijos, bet ir visiškai visų (!) kandidatų bei jų rinkėjų požiūrį čia geriausiai įgarsino krepšininkas ir verslininkas Šarūnas Marčiulionis, dabar, aišku, kandidatuojantis į EP tik gerų Lietuvai norų vedinas ir vardan tos aukojantis savo verslo gyvenimą (šiaip verslas ir yra gyvenimo būdas, tai jei žmogus keičia gyvenimo būdą, tai matyt jam trūksta bent vieno šulo – kaip ir man, susigalvojus padirbti mokytoju provincijoje).

Aš, tiesą sakant, nesuprantu, ko valdančios partijos oponentai taip piktdžiugiškai kvykavo, kai jis pasakė tiesmukai, kad visa Lietuvos europinė politika ES – tai kuo daugiau nugriebti lėšų iš ES Lietuvos labui?

O tai dabar ne kitaip yra de facto? O tai ne to tikisi tūlas lietuvis, palaikantis narystę ES? O tai ne tą patį atvirai kalbėjo ir nuoširdžiai darė velionis AMB, iš pradžių sunkęs rublinį biudžetą iš Maskvos, o po to – jau eurinį iš Briuselio (nenusunkęs kokio viešbučio savo meilei ar kokios Achemos bei Alitos savo chebrytei jis irgi negalėjo – geras žmogus gi buvo, špyga taukuota™)?

Tai, kad Šarūnas dabar viešai įsipareigojo tą ir daryti, tikiu, yra jo, kaip verslininko ir garbingo žmogaus duotas žodis, ir valio – jei jūs visą naudą iš ES matote ES lėšų išsiurbime ir įsisavinime, tai koks skirtumas, kuri partija jį kelia, jei kito būdo sudalyvauti europinės rentos užsitikrinimo gyvenimo saulėlydžiui tame procese nėra?

Nors gal jūs išties manote, kad pragyvenimo ir geresnės gyvenimo kokybės susikūrimo galimybės Lietuvoje yra neišsemtos ir nemažėjančios, nes kuo tuomet paaiškinsite tą vis didėjantį norinčių ne šiaip dalyvauti politikoje, o būti išrinktais kiekį? Kas tie visi žmonės? Ką jie pasiekė gyvenime, kad lenda reguliuoti kitų gyvenimus? Jie yra gal kokie išties sėkmingi derybininkai, kurie suderins viešuosius konfliktuojančių visuomenės grupių interesus (kas ir vadinama politika, ir kas yra politiko darbo aprašyme)?

Nedalyvaujančius graikai vadino idiotais – tai, atsiprašau, netgi mano tinklaraštis dalyvauja politikoje, nors jo autorius gali ir pasirinkti nebalsuoti formaliai kuriuose nors rinkimuose, tuo pačiu balsuodamas už pasirinkimą nelegitimuoti kurio nors jei ne durniaus, tai bent korupcinio politikieriaus. Tad parodykite man tą kandidatą, kuris ten ne pensijos (rentos) važiuoja užsidirbti – ir tuomet galite mesti akmenį į kaimyno daržą, nes “o ko jis, tipo?“.

Ir šiuo atveju Šarūnas Marčiulionis, savo gyvenime išsprendęs konfliktus ne vienose derybose (pirmasis iš už Geležinės Uždangos, žaidęs NBA, primenu!), aš noriu tikėti, mažiau vardan tos rentos vyksta, kiek daugiau dėl to torto didesnio gabalo parvežimo į Lietuvą.

Net jei tą tortą ne mes su jumis valgysime, o jo globėjas iš Naisių.

* * *

Tiesa, mane iki šiol vis dar vienas faktas Lietuvos biudžete nenustoja stebinti – va spėkite, kam skiriama didžiausia išlaidų eilutė?

Ekonomikai (švietimas yra antras po jos).

EKONOMIKAI, Karlai, !@£$%^&*!

Tai kai išgirstu kokio glušvytenio socdemo blėnis apie gerovės valstybės pagrindą per kuo didesnį BVP perskirstymą, tai noriu iškart skambinti budinčiam stomatologui dėl sukilusio dantų skausmo.

Nes jei ta Sąjūdžio nomenklatūros legitimuota (kur liustracija, ponai, ką?) senoji kompartinė ir funkcionieriška nomenklatūra ką apie gerovės valstybę pezėdama dar turi omeny, tai tik save, savo draugus bei savo vaikus.

Viskas. Jūsų tame sąraše nėra.

Kaip sakė Leonas Trockis (išties, tai Konstantinas Habenskis jį vaidinantis) filme apie save: o kas jums sakė, kad mes visus į šviesią ateitį paimsime? Nes jūsų, proletarai, briuseliai yra Norvegijos žuvų ar Anglijos vištų fabrikai ar Olandijos ir Vokietijos sandėliai (šios frazės Trockis jau nesakė – turiu omeny tą apie šviesų rytojų).

Bučiuok žiedą katukui, nevykėli! (iš pngtree.com)

Todėl gal pagaliau nustokime svaigti apie tą “per mažai BVP perskirstome“ – nes tai reiškia, kad korupcinis Lietuvos verslo ir politikos elitas (senoji nomenklatūra – LSDP, ir naujoji nomenklatūra – TS-LKD) mielai dar daugiau biudžeto pavogtų savo “viarslams“ ir savo atžaloms ateitį užtikrinant, ką jie čia vadina “ekonomika“.

Ir kas paaiškina, kodėl tiek daug biudžeto iš esmės ne surenkama iš ekonomikos, bet surenkama iš namų ūkių ir jų išlaidų (iš jūsų!): t.y. gyventojų pajamų ir susijusių mokesčių – ir ne, joks juridinis asmuo jokių mokesčių išvis nemoka (čia kai kliedite apie “daugeu apmokiastyti kapitalą!“, nes “viargvalžej viarslinykaj nedoda paprastėms žmonemz užsidyrpti“), nes juos sumoka ne kažkokios “juridinės“ buveinės, registracijos pažymėjimai ar įmonių banko sąskaitų numeriai, bet jų darbuotojai, pirkėjai, akcininkai ir t.t.

Mums ne socialdemokratijos daugiau reikia, nes ji pas mus tereiškia naują ir seną nomenklatūrą, susitvarkiusią auksinius parašiutus ir pagalvėles savo atžaloms (kas per kiekvienus rinkimus vis daugiau iškelia į paviršių ne kvailių, o va tokių nusivylusių esama padėtimi rinkėjų ir jų nepasitenkinimą atstovaujančių partijų, kaip dabartinė valdančioji piktų ir kerštingų “valstietija“), o būtent daugiau liberalizmo.

Kas išties reiškia: atimti sprendimo teisę (ir piktnaudžiavimo galimybę!) iš valstybės, nes… o kas ta valstybė pavardėmis – ar aš galiu gauti jų sąrašą?

Ir aš turiu omeny ne tuos, kurie yra administratoriai Seime, Vyriausybėje ar savivaldybėse, o tie, kurie pasidalina va tą didžiausią biudžetų išlaidų eilutę.

Nes gal ir aš noriu – o ką?

Paprastai tokį klausimą, o tai gal ir tu nori, užduoda tie, kurie į klausimą, ar jei jie pakeistų valdžioje vagis, patys nevogtų, atsako teigiamai, nes – juk jie tai irgi ne lochai, nu.

* * *

O aš tai norėčiau tik padėkoti tiems, kurie paremia tinklaraštį per PayPal čia.

Kol kas nei cento neišleidau, nes va, kai jau mano nešiojamas protuoklis prisakė ilgai gyventi, tai darbe pavaduotoja naują davė (gera valdžia, prieš kurią mokytojai streikavo, ir mūsų mokyklai parūpino, nes iki tol naudojau savo, kadangi kabinete stovėjo dar prieštvaninis desktop, dovanotas kažkada čia žemiečio geležinkeliečio pono Dailydkos), o iš JAV gavau sau kitą (ačiū darkart rėmėjui!), nes tokia jau ta tradicija iš tarpukario, matyt, Lietuvoje ateina – lietuviai išeiviai iš Amerikos remia vargšus provincijos mokytojus.

Ir šis man padės ne tik čia rašyti, bet gal parašyti ir ekonomikos pradmenų vadovėlį, tinkantį ne tik mokiniams, o ir jums bendram išsilavinimui.

Galop, aš juk jį jau dabar rašau, ruošdamas medžiagą devintokams jų pamokoms (tą katuką aukščiau jie rado skaidrėse), ir tikrindamas ne tik teorines jų žinias, bet ir paskatindamas kūrybišką verslumą, kurio itin Lietuvoje trūksta (o, kad jūs žinotumėte, kokius vartotojų poreikius jie per savaitę savo aplinkoje identifikavo!).

Tai tegul ši mano padėka jums už PayPal ir kitokią paramą man būna ir ta optimistine gaida, kuria norėčiau šį įrašą užbaigti, bet, ko gero, dar ne pačią temą.