Jau penktadienį, kada jūs skaitėte mano įrašą apie pedagogikos išskaidrinimą, pagaliau Vyriausioji Rinkimų Komisija patvirtino galutinį sąrašą pretendentų į kandidatus į prezidentus, perėjusių į kandidatų į prezidentus lygą, ir todėl jau bus galima ir čia aptarti jų visų netinkamumą darbui, kaip tą dariau per praeitus rinkimus.

Nes – o tai ko ten kalbėti apie tinkamumą, apie ką jie ir patys pakalba, nes jei nemanytų, kad yra geriausiai tinkami, tai gal išvis nekandidatuotų.

Nebent koks jedinstvininkas pan tovarišč Waldemar Tomaszewski, kuriam rinkimai yra kaip kaimo klebonui pamokslai parapijos davatkėlėms apie šunkeliais velniop nuėjusį jaunimą, tuo iš jų entuziazmo pasimelsti už šias nevidonų sielas po to susirenkant po euriuką kitą jei ne teslai, tai bent jau mersiukui.

Kita vertus, o ko rašyti apie pretendentus, kurie startuoja pirmiausiai, ir pirmieji iškrenta iš trasos, nes, suprask, traukinys prie Vievio™, o jūs visi per gluši suprasti, kad Europarlamentas su rentomis yra gerokai svarbiau vardan tos, nei Prezidentūra su vietine prezidentine renta ir vienu VAD pareigūnu, sekiojančiu iš paskos statusui palaikyti ir nuo pagundos eiti kairėn apsaugoti (amen). Parašyti gali, bet jei vietoj žadėtos diskusijos tegauni feisbukinį bloką, tai čia vis tiek gaunasi tik quid pro quo arba tas ant to™.

Bet primenu, kad kartu su šiais prezidentiniais ir personalizuotais eurospenio (čia: euro + spenys, iš kurio siurbiami ištekliai, o ne euros ir ką ten po to pagalvojote, išdykėliai!) rinkimais, mes turėsite referendumą dėl teisės lietuviams turėti kitą pasą greta savo lietuviškojo paso, kurio, jei viskas pavyks gerai, tai nebeatiminės.

* * *

Kai aš atvykau į Londoną ir varčiau vietos imigrantų laikraštį senu kompartijos oficiozo pavadinimu, aptikau krykštaujantį straipsnį, kuriame liberalų lyderiai dievagojosi (no pun intended) iškelsią šį dviejų pasų legalizavimo klausimą dar šiemet, kad jis pagaliau (sic!) būtų išspręstas.

Tuomet buvo 2015-ieji, o aš varčiau, kaip apsižiūrėjau… pernykštį laikraščio numerį.

Ši dainelė bent pastaruosius penkerius metus nenuėjo nuo politinių Duokim Garo! topų iki tol, kol tapo pagaliau šiemet jau referendumu, ir tam, kaip bebūtų dabar juokinga, netgi prireikė brendžio dėžutės, STT agentų ir liberalų, kaip politinės partijos, galo. Galas LRLS, aišku, o ne savo galais vėjyje dažniausiai mosikuojantiems STT agentams, nes tuo jų bylos paprastai baigiasi, nors teismams dar irgi nesimato galo, ir galop, sako Šveikas, taip niekad nebūna, kad nieko nebūna.

Tai kas išties negerai, kad pikti ir kerštingi™, daugumoje paprastai balsuojantys už tokias pačias piktas ir kerštingas politines gaujas Lietuvoje, tautiečiai taip aršiai atiminėja iš išvykusių tautiečių lietuviškus kelionės dokumentus, kuomet anie pagyvena pakankamai ilgai emigracijoje ir sugalvoja, kad jų naujieji namai svetur yra seniai nebe nauji, bet vis tik jau jų tikresni namai, nei gimtinė?

Panašiai reikėtų atimti teisę grįžti į bulviasodį ir bulviakasį iš visų naujųjų vilniečių™, kad jie paliko savo miestelius ir kaimelius vardan tos (tik ne Lietuvos, nes Vilnius ir Lietuva yra dvi Lietuvos), o sostinės ir darbo joje, nes “mes be Vilniaus nenurimsim!“ skandavo lietuviukai dar tarpukariu, o dabartinė karta vilniečių atitaria “netikrų lenkų“ skanduotei “Wilno naszie!“ savo trumpu sulietuvišku anglišku padėkojimu: “do dupy, k*rwa mač!“.

Taip tarpsta tarpusavio draugystė ir santarvė tarp dviejų Abiejų Tautų Respublikos tautų, Moskovijos palikuonims kikenant prie Petro I po Poltavos mūšio parašyto politinio testamento, ką daryti su šita lenkų ir litvinų konfederacija.

Bet susirieti ir patiems lietuviams dėl bendro paso ir kuris lietuvis yra tikresnis lietuvis – labai greitas ir dar nušalintojo prezidento Rolando Pakso laikus siekiantis būdas, nes dar prie komunisto AMBo prezidentavimo po Maskvą sklandė anekdotas, kad nesi tikras inteligentas, jei neturi lietuviško paso (tuo metu aršiai užsipuolant mūsų braliukus ir tuos nekenčiamus estus, kad tie net tose šalyse gimusius rusakalbius palieka be piliečio dokumento).

* * *

Ir tas būdas prie panelės Jos Tulpelencijos tiek konstituciškai legitimuotas, kad peržiūrint prezidentinius dekretus dėl pilietybės neapleidžia jausmas, jog šalies vadovo funkcija yra atimti kuo daugiau Lietuvos piliečių teisių iš Lietuvoje gimusių, čia dažniausiai ir užaugusių bei netgi piliečio pasą gavusių, tą skylę registruose užkamšant “tik išimties tvarka“, kaip KT prigrąsė, suteikiamomis pilietybėmis kitataučiams, kurie dažnai tampa didesniais lietuviais už “tikrus“ lietuvius.

Kurie, tikiu, prašo LR pilietybės ne todėl, kad mes ES valstybė ir priklausome Šengeno erdvei. Jie, pilnai įsitikinęs, tikrai tikrai pasiruošę tą mūsų Nepriklausomybę ginti ginklu (kas yra jų konstitucinė prievolė), ko paprastai vengia tūlas lietuvis verktinis, ir rinkti ne tokius debilavotus deputatus parlamentui (kas yra konstitucinė teisė), kokius paprastai išrenka tie, kurie valstybę mato kaip “niekieno“ obuolius kaimyno sode nakčiai, o ne politinę, pilietinę, ekonominę ir socialinę sistemą, kurią reikia kurti, puoselėti ir vystyti.

Tai referendumo neigiamą rezultatą, nepriklausomai nuo visokių gražių propagandinių išvedžiojimų ir moralizavimų, galima išties nesunkiai nuspėti. Aš netgi įtariu, kad lažybų kontoros netgi tokių statymų nepriima, nes tie, kurie pasisako už keletą pasų viename lagamine vienam vardui ir pavardei, jokių priešingų statymų patys net neatlieka.

Kitaip tariant, nededa savo dolerių ir svarų ten, kur jų burna prišneka (kas pasakė, kad jie savo lobistus politikus paperka?!). Tai bent jau ir laikytųsi valstietiškos išminties: bUrna – nebūk dUrna! (skaityti amerikonišku dipukų akcentu).

Todėl ir nėra tiek durni, kad lažintųsi, bet pakankamai gudrūs, kad užtrolintų politikus, kurie dažniausiai raitosi įvariausiose įmanomose pozicijomis, tarsi nuolaidą už bilietą į kamasutros svingerių vakarėlį gavęs krachaboras.

* * *

Bet ar nebūtų paprasčiau tuščią ginčą išspręsti racionaliu (oi, čia pagalvojau, kad atsakymas iškart yra neigiamas, nes racionalumas yra kokių prakeiktų estų tautinis bruožas, o mes ne kažkokietais estai!) būdu?

Juk joks argumentas, kad tai padės sugrąžinti emigrantus atgal į tėvynę, nelaiko vandens kaip tas rėtis, duotas Eglei nenorėjusio išleisti pas uošvės namiškius jos žalčio vyro Žilvino – naujų tėvynių pasus jie gavo todėl, kad jau pakankamai ilgai ten pragyveno, adaptavosi, įsikūrė, ir niekur jie išvykti dirbti ir gyventi neketina, nebent tik myriop pensijai į tėvynę, kuri taps išeivių pensininkų Florida su prastu oru, bet už tai be aligatorių, nes tokį sprendimą priimantis senatvinis marazmas yra tai, ko negali užtikrintai išsižadėti po tiurmOs, terbOs ir piktdžiugOs dėl pastipusios kaimyno karvės.

Tiesą sakant, aš pats sąžiningai sakiau ir dabar galiu pakartoti: jei gaunu Jungtinės Karalystės pilietybę (tai jau nebe, akivaizdu), aš nesiruošiu kaip dauguma tautiečių išeivių apgaulės būdu pasilaikyti dar ir lietuvišką pasą, nes jį grąžinčiau kaip įstatymu priklauso. Jei referendumas pakeis Konstitucijos straipsnį ir jo interpretaciją pagal Konstitucinį Teismą, kas leis pasilaikyti man pasą, tai fainej, ir fenkjū verimač.

Bet juk lietuviško paso praradimas nedaro manęs mažesniu lietuviu ar tikresniu kokiu nors britu, tiesa? Arba kaip sakė Joškė odesiečių anekdote: muša taigi pagal veidą, o ne pasą (rusiškai kalambūras skamba, kad muša veidą, o ne pasą).

Tai, sakau, gal apsispręskime, ką tas lietuviškas pasas išties reiškia lietuviui?

Plakato autorystė: Ogilvy © 2012

 

Patriotinius (sic!) sentimentus?

Jų vaikai tokių jau nebejaus, o šių anūkai net, greičiausiai, ir lietuviškai nebekalbės. Bet jei jie nori būti lietuviško etoso ir lietuviško mito dalimi, tai papildomas neaišku kur esančios valstybės išduodamas kelionės dokumentas (kuo išties pasas ir yra) su teise toje šalyje dar ir gyventi (kam pakanka tiesiog tapatybės kortelės), turi mums, kur mes dabar begyventume, kaip tautai daug daugiau naudos, nei žalos. Anksčiau sakė, kad žvirblį, žydą ir lietuvį sutiksi bet kuriame pasaulio krašte.

Žvirblis ir be paso gali keliauti ir čirškėti, o žydas turi ne tik Pažadėtą Žemę, bet ir joje esančios jo (!) valstybės dokumentą. Tačiau lietuvis, matai, turi būti deligimitizuotas ne tik atimant iš jo pilietines teises, bet ir teisę išvis ką nors čirškėti apie savo tėvynę, kaip jau įsitikinau nekart, kuomet gyvenau Londone. Nes išvykai – ir tylėk! Nedrįsk kritikuoti pasilikusių tikrų lietuvių, tu, tėvynės išdavike!

* * *

Geriau pasigilinus, tai vienintelė esminė baimė išties yra piliečio teisė rinkti vietos valdžią Lietuvoje. Suprask, dar išrinks ne tą, juolab, kad jei išvyko, tai turi nusišalinti nuo demokratijos ir politikos Lietuvoje, aha.

Bet išties pažiūrėjus, tai emigrantai labai vangiai dalyvauja visuose lietuviškuose rinkimuose (ne ką labiau ir patys lietuviai tėvynėje, bet jų balsams suteikiamas didesnis atstovaujamas svoris). Maža to, jų visų balsai pagal rinkimų įstatymą lemia tik tai, kad Naujamiesčio rinkėjai niekaip negali išsirinkti savo atstovo Seime, kadangi daugiau yra išeivių už gyvenančius anapus pylimo ir arčiau stoties, o visi išeivių balsai sumetami būtent tik į šitą rinkimų apygardą.

Sakysite, kad aišku, dar jie gali išrinkti kokį JAV administracijos pareigūną LR prezidentu arba paremti savo balsais skystą chorą balselių liberaliose partijose, pasisakančiose už dvigubą pilietybę, gėjų teises ar marihuanos legalizavimą – apie prostitucijos legalizavimą nebekalbama, nes politinė ir taip legalizuota parlamente, o į partinę žiūrėta pro pirštus liberaliai, kai pastarasis kultūros politikos partaigenosė greta atsibogino į Seimą partinę kolegę (?) vietoje Ispanijoje paliktos teisėtos žmonos.

Bet tai jei tik tiek to rūpesčio, tai gal Seimui tiesiog reikia peržiūrėti rinkimų įstatymus?

Kurie, tarkime, įpareigotų registruotis piliečius rinkimams patiems pagal savo realiai gyvenamą vietą, užuot jiems išnešiojus kvietimus rinkimams ir rinkėjo pažymėjimus, kas automatiškai atrūšiuotų mirusias sielas nuo aktyvių rinkėjų, ir dar atrūšiuotų juos pagal apygardas, o pagal tai realiai VRK sudėliotų atstovaujamų rinkėjų proporcijas, ir kiek balsų panašiai lemia vieno seimūno išrinkimą (dabar kaimo balsas yra keliskart vertingesnis už didmiesčio rinkėjo). Ir dar gal baigtųsi nuolatiniai virkavimai, kaip partijos niekaip už nieką neatsakingos, sąrašiniai deputatai vis prasmunka į Seimą, ir niekas neapsaugotas nuo jų politinės prostitucijos ir norų pakeisti frakcijas ne tik balsavimo metu, bet ir priklausymo pačiame Seime.

Kitaip tariant, koreguoti Konstituciją ir įstatymą šia linkme, o ne išpilti kūdikį su visu vandeniu iš vonelės – atimant pasą, skirstant lietuvius į potencialius priešus, jei tie gyvena “ne tokioje šalyje“ užsienyje, gerimanderinant visą esamą rinkimų sistemą bei manipuliuojant visuomenės nuomone ir kiršinant vienus piliečius su kitais, iš kai kurių jau ir atimant teisę vadintis išvis piliečiu, kompromiso labui pasiūlant tik kokį nors plastiko gabalą, pavadintą “lietuvio korta“, kurią gali atspausdinti bet koks privatus suvenyrų gamintojas nors ir dabar – kad ir ant pergamento nekalto veršiuko išdirbtos odos auksiniais siūlais sudygsniuotoje įmautėje.

* * *

Kodėl gi nepalikus jiems iškart to lietuviško paso?

Jie ne tiek myli tėvynę, kad dar neseniai savo perlaidomis artimiesiems Lietuvoje varžėsi su visa mums tenkančia ES parama? Ir tarsi to maža, tai jie, suprask, nemoka gi Lietuvoje mokesčių, bet, gerbiamieji, labai didelė dalis mūsų elito jų irgi nelabai moka (persižiūrėkite kad ir politikų mokestines deklaracijas apie realų tarifą nuo pajamų), o medicinos paslaugos ir taip prieinamos tik registruojantis ir mokant nuolat bent jau PSD, kai vis tiek turi susimokėti už nemažą dalį “nemokamos“ medicinos, tame tarpe ir grynais, taip apsaugodamas nuo masinės gydytojų emigracijos.

O gal, prikaišioja patriotai, šie neis su ginklu ginti Lietuvos karo atveju, nors absoliuti dauguma iš tų prikaišiotojų patys išsisuko nuo tarnybos kariuomenėje, jų pačių vaikai yra verktiniai™, ir netgi abejoju, kad tokie kritikai turėtų ginklą namie ir dalyvautų vietos šaulių kuopos mokymuose.

Lietuviai išeiviai gi savo ruožtu turėtų didesnę motyvaciją lobinti savo (!) vietos politikus dėl karinės pagalbos suteikimo į bėdą patekusiai tėvynei, ne tik spėriau aktyvuojant NATO 5-tąjį straipsnį – ir tai geriau, nei tušti kvykavimai apie meilę Lietuvai tėvynei, pramaišiui su priekaištais, kad tėvynė jais, suprask, materialiai nesirūpina, nes “valstybė nieko neduoda“ (tačiau patys nebandys tuomet nors užsienyje padirbėti ir nesėdėti ant sprando kone 70 procentų savo pajamų atiduodantiems dirbantiems tautiečiams).

Vadinasi, išties būtų pakakę Seimo reikalaujamos konstitucinės daugumos iškart pakeisti atitinkamą straipsnį dėl pilietybės, arba, bent jau padarius namų darbus dėl rinkimų įstatymų, ir taip be jokios isterijos ir beprasmiškų argumentų pripildytų moralizuojančių diskusijų, tą įstatymą pakeitus išties prognozuojamai sėkmingu referendumu.

Matyt, tos sėkmės referendume išties niekas realiai Seime ir nenori.

Maža to, manau, kad ne vienas rinktinis pašlemėkas nori šį aistrų pripildytą foną išnaudoti savo politiniams tikslams, užėmęs liaudies gynėjo™ (sic!) poziciją “tautos“ kovoje prieš elitą ir jo globalistinius liberastiškus įstatymus. No passaran, camarades! Ševron – von! PLATINAM!!!!11

Todėl manęs visai nenustebins, kad dauguma balsų referendume išties bus ne prieš pačią idėją nebeatiminėti iš lietuvių jų lietuviškų pasų, o prieš tai, kokį įstatymų paketą šis referendumas dabar bruka, neatsižvelgdamas į tautos lūkesčius bei nuogastavimus. Nes diskusija nuo esmės vis nukrypsta, kuris didesnis lietuvis, ir kad… na, pavydu truputį, jei kaimynas turi dvi karves, to tu vieną, tiesa?

Ir ramiau bus, jei to karvė nustips, o dar smagiau – jei ir abi.

Taip va ir eisime balsuoti šiame referendume.

* * *

O jūs galite balsuoti kiek tik dosni širdis leidžia per PayPal čia – ačiū!