Iš esmės, tai jau keliskart rašiau apie darbo kainą Lietuvoje, ir kodėl su tokiais antkainiais darbo užmokesčiui dėka manipuliatorių socdemų, kaip ir to niekaip iš esmės nesugebėjusių (nenorėjusių?) keisti konservatyvių krikdemų, net kai jų koalicijoje šmėžavo liberalai, darbdaviai vis likdavę vergvaldžiais išnaudotojais bei šykštuoliais viarslinykais™, kurie gaili paprastam darbo žmogui™ algos (tūlas tų darbdavių yra smulkus verslininkas ir paprastai tenkinasi tik tuo, kas lieka sumokėjus tiekėjams, valstybei ir darbuotojams), o va patys, suprask, tai vagia (iš savęs?) ir išdurdinėja (nes ne kitaip!) darbuotojus, kai biudžete pas mus vis trūksta pinigų dar didesniam iššvaistymui ir didesnio biudžeto išgrobstymo ir korupcijos auginimo BVP perskirstymui, o ypač – socialinei sričiai ir, pridėkime, kad ne vien apie pašalpas taip kalbame (nes dyrpti™, rupūžės, visai nenori, Maksymičiau!), kokį nors fetišizuojamą švietimą (antra biudžeto išlaidų eilutė, Karlai!) arba, jei jau visai tokie entelygentai © esame, tai kultiūrą™.

Bet va pirmadienį po įrašo apie referendumą FB komentaruose anonsavus, kad jau kitą pirmadienį vietoje kiaušinių (margučių ar kišeninių) ridenimo galėsite pradėti skaityti seriją mano komentarų apie šių metų kandidatus į prezidentus, Giedrius Gelžinis pastebėjo, kad turėčiau pakoreguoti savo teiginius, kur kalbu apie darbo kainą ir praimą Saulių Skvernelį – ką ir padariau, ir ačiū jam už tai!

Ačiū Giedriui, ne Sauliui.

Nors, jei taip pagalvojus, gal turėčiau dar ir Sauliui dėkoti? Žiūrime, ką turime:

* * *

Žinau, kad visokius lentelės ir skaičiai jums yra nelabai įdomu (štai čia katukas, jei ką), bet palyginkime pernykštį darbo apmokestinimą ir tarifus su šių metų, imdami ant popieriaus tuos pačius priskaičiuojamus atlyginimus: šių metų MMA (minimalus mėnesio atlyginimas) yra €555, o vidutinis darbo užmokestis (VDU) pagal Statistikos departamentą dabar yra €1136.20 – galėčiau imti ir didesnius skaičius, nes jūs, tikiu, uždirbate gerokai daugiau už tą VDU, o aš esu tame tarpe tarp MMA ir VDU, nepaisant savo daugiau nei pilno turimo etato mokykloje.

Švietimas, primenu, yra antra pagal dydį biudžeto išlaidų eilutė, aha.

Dabar reikia pradėti opozicijai klykti (sąrašas nėra baigtinis):

  • Sumažino neapmokestinamų pajamų dydį (NPD)!
  • Pakėlė gyventojų pajamų mokestį (GPM)!
  • Kodėl apmokestinimas nuo kapitalo (čia kas tas “kapitalas“?) dabar perkeltas ant proletariato (samdomos darbo jėgos)?!
  • Dabar algos į rankas uždirbama jau mažiau už tą patį priskaičiuotą atlyginimą!
  • Darbdaviai vagej™! Nes mažiau ir algos sumoka, ir mažiau mokesčių valstybei sumoka!
  • Kone perpus sumažino Sodros pajamas, todėl pensijos nebekils, medicina bankrutuos, bedarbiai ir našlaičiai mirs badu, mamos negimdys, vaikai prezidentūroje nekrykštaus!
  • PLATINAM!!!!11

Aišku, Vyriausybės gebelsams beliko tik irgi atitinkamai pasipyarinti akcentuojant (sąrašas, bijau, irgi nėra baigtinis):

  • Pakilo minimali mėnesio alga (MMA)!

– kas, suprask, jau automatiškai ir jūsų algą pakelia, aha.

  • Sumažėjo bendra darbo kaina!

– todėl dabar biudžetas išties gauna gerokai mažiau pajamų nuo atlyginimų.

  • Todėl daugiau lieka paprastam darbo žmogui!

– išties, tai ne, nes į rankas gaunamų pinigų dėl sumažinto NPD ir padidinto GPM tarifo lieka dabar netgi mažiau.

  • Dabar darbaviams neapsimoka slėpti mokesčių ir mokėti vokeliuose, nes jų mokesčių tarifas nesiekia ir dviejų procentų!

– kad nelabai taip dirbantys žmonės skaičiuoja, laikydami savo pajamų mokesčius tik darbdavio prievole, nors darbdaviai skaičiuoja bendrą darbo kainą kaip sumą išmokamos algos ir visų reikiamų sumokėti mokesčių. Kita vertus, darbdaviams šis antkainis išties sumažėjo kone perpus.

  • NETRUgDiKyT DyRpTI!!!!11

Dar juokingiau, kad opozicijai tie pozityvūs pokyčiai išties emociškai iš anksto nepriimtini, o patys valstiečiai, bandydami savus rinkėjus suagituoti skaičiais, tai tuos tik suerzins, nes anie greitai sunerims, kas čia toks protingesnis už juos: a gyrdž, bachūrs, ne koncervas ar leberalas esi, tu gal če paprasčeu biškį, bo tuoj snukin gausi!

* * *

Tad jei norės dabar darbdavys išmokėti tuo pačius minimalius pernykščius €478.80 kaip MMA arba €865.30 kaip VDU, tai turės ant popieriaus algą atitinkamai pakelti iki €699.39 vietoje €555 ir €1’371.56 vietoje €1’136.20.

Ir dėl ko darbuotojui, tiesą sakant, visiškai nusišvilpti, nes kas jam iš to, ką ten ta buhalterija ant algalapio prirašinėja, jei į rankas kasoje ar banko sąskaitoje vis tiek gauni lygiai tą patį? Nebent valdžia galės už tai dabar išsijuosus girtis, kad pakilo visiems algos, o ne vien pakeltas algos minimumas (ant popieriaus).

Kita vertus, darbdaviui, sumokant tiek pat į rankas savo darbuotojui kaip pernai, mokestinė prievolė darbuotojo ir savo (?) vardu išties jam pačiam sumažėjo. Visa darbo kaina šiemet, lyginant su pernai, dabar už šį to paties išmokamo į rankas nuo MMA ir VDU dydį, yra €711.77 ir €1’395.84 atitinkamai (pernykščius žiūrėk lentelėje aukščiau – du dešinieji stulpeliai), o valstybė pasiims po €232.97 ir €530.54 atitinkamai.

Ir tai dabar sudaro 32.73% ir 38.01% mokestinės naštos nuo darbo kainos arba, kas man visada labiau patinka skaičiuojant, ir taip turite išties skaičiuoti, jei esate verslininkai (nes antkainio metodas atsako iškart į klausimą, kiek dar reikia susimokėti mokesčių valstybei, kad sumokėtum darbuotojui už jo darbą nuo sutartos tarp judviejų jo algos, o visi kiti tarifai ir procentai kažko nuo kažko tėra politikų sugalvota manipuliacija pezėti be atsakomybės už savo žodžius) – po 48.66% ir 61.31% antkainio vietoje pernykščių 52.06% ir 72.25%.

Tad, nepaisant portalų antraščių taisyklės, kad jei joje užduodamas klausimas ar, tai atsakymas tekste visada ne, vis tik darbo jėga darbdaviui išties šiemet atpigo, kaip matote.

* * *

Ir, kaip dabar rėkautų leftistai-socialistai – dėka sumažėjusių mokesčių valstybei, kas reiškia, kad apvagiamas viešasis sektorius, visi mokytojai bei gydytojai su ugniagesiais mirs badu, o valstybę ištiks klaikus biudžeto deficitas, ir visi dėl to irgi mirsime.

Nors, kaip sakė ekonomistas John Maynard Keynes, bet ilgoje perspektyvoje mes visi ir taip mirę. O aš pridėsiu, kad pesimistas mato žodį mirę, o optimistai kaip aš džiūgauja, kad visi, ne tik aš.

Vėl gi, darbuotojams daugeliu atvejų algos išties turėjo pakilti, nes darbo užmokesčio fondas, net jei liko toks pats, bet dabar gerokai mažesne dalimi prašosi pervedamas į valstybės iždą – viešasis sektorius ar privatus. Netgi privačiame, manau, daug atvejų nebuvo (bent jau spaudoje niekas neskandalino), kad darbdavys pasakytų, jog, matai, ant popieriaus tavo alga ta pati lieka, bet tas nevidonas Skvernelis dabar iš tavęs atima daugiau mokesčių, tai tau buhalterė išmokės mažiau.

Ar buvo?

Nes jei darbuotojas išties domėtųsi, kokie ten virš jo netto algos skaičiai priburti ir palygintų pernykštį gruodį su šių metų sausiu, tai sakytų: ė, pala pala, taigi visa bendra suma dabar mažesnė, todėl tu čia man sumažinai – nagi, primokėk ką nusukai, vagie tu!

Tai vien tam, kad tokio dialogo ir tuščių pretenzijų išvengtų, darbdavys paliks bent ją tą pačią sumą į rankas darbuotojui (nes tai ir yra tarp jo ir darbuotojo geriau nei rašytinis susitarimas!), o natūraliai naujų mokesčių tarifų dėka vis tiek susimažins visą reikalingą darbo užmokesčio fondą.

O sutaupytus pinigus investuos arba iššvaistys – kaip ten jo verslumo dvasia™ pašnibždės. Nes pono pinigai – pono ir atrakcionas.

* * *

Kokias makroekonomines pasekmes turės šis mokesčių tarifų peržiūrėjimas (nes mokesčių reforma to vadinti neišeina – čia aš kalbu tik apie samdyto darbo apmokestinimą, ir vis dar euras samdinio ir euras iš kitų veiklų savo verte iždui skiriasi, nors, be serijos numerio, skirtumo tarp dviejų vienodo nominalų banknotų ir nerasi)?

Verslui darbo kainos dalis bendrose produkto sąnaudose dabar yra mažesnė, todėl mažina ir produkto savikainą. Jei verslas paliks tą pačią darbo kainos dalį savo produkto sąnaudose, tai jų darbuotojams ne tik ant popieriaus, bet realiai išmokama alga irgi pakils (nes išlieka tas pats darbo užmokesčio fondas – nebent prisamdys nesusijusių su produkto gamyba darbuotojų, kaip dar viena sekretorė popierių tvarkymui ant stalo).

Kas išties dar reiškia, kad mes turėtume pajusti netrukus paaugsiantį vartojimą rinkoje, o ne tik šaunius valdžios socialistinio lenktyniavimo raportus spaudoje, kaip algos pakilo (anot statistikos ir visiškai nešališkų bankų ekonomistų įžvalgų).

Ir pridėkite dar vėl užfiksuotą Lietuvos gyventojų padidėjimą – sveikinu, ne tik aš grįžau iš Brexit glušių karalystės, kad dabar gyventojų, net jei ženkli padidėjimo dalis kalba ukrainietiškai, vėl turime virš 3 mln Lietuvoje vietoje buvusių kiek daugiau nei 2.8 mln.!

Tai irgi reiškia, kad apyvartos mokesčiai (toks, kaip PVM ir pan.) ir netgi akcizai, pridėjus pakeltą GPM nuo 15% iki 20%, išties gali visiškai realiai kompensuoti prarastas iždo pajamas dėl sumažėjusio darbo jėgos pajamų apmokestinimo. Ne, visos apyvartos, susigrąžinę PVM, ukrainiečiai į namus neišveš.

O va Sodros juodosios skylės™ problema sprendžiasi iš dalies tiek pati (įplaukos į Sodrą visą pastarąjį laiką didėjo, kad net entuziastai apie tą papudruotą lavonėlį™ pradėjo kalbėti, kad turi proficitą, o ne deficitą – tarsi senesnių įsipareigojimų nereikia dengti, ir visas skolas nurašė Giltinė bei ES fondai, mistiškai nukreipti į Sodrą, o ne trinkeles, tai bėkite, kol galite, iš privačių fondų pas mamą-Sodrą, aha), tiek, deja, ir aktyviais tų minėtų PIFų nukuodinimo metodais dėka dabar Stasio Jakeliūno aktyvizmo ir jį palaikančio užnugario.

Ko anksčiau, jei dar pamenate tokį durnių su iniciatyva™ Mečislovą “Mečislovai, eik iš čia“ Zaščiurinską, jokia valdančioji partija nedrįso padaryti, banaliai tik stabdydama mokesčių mokėtojų pinigų grąžinimą, pervedant į jų pasirinktus PIF (pensijų investiciniai fondai), ar bent jau apmažindama procentinius dydžius ir nesilaikydama duotų įsipareigojimų.

Nes, suprask, mokesčių mokėtojų pinigai yra ne mokesčių mokėtojų pinigai (sic!), bet valstybės (galima pavardėmis?), todėl dabar valstybė geriau žino, kam juos atiduoti, ir va tie visi jos mieli išlaikytiniai jausis nuoširdžiai apvogti, jei mokesčių mokėtojų pinigų nors dalį teks grąžinti mokesčių mokėtojams, kurie, pasirodo, čia dabar jau yra vagys, nes kažkaip domisi, kodėl mokesčių mokėtojų pinigai švaistomi, o tai juk ne mokesčių mokėtojų reikalas, ką valdžia su mokesčių mokėtojų pinigais daro, kadangi valstybės (konkrečių taip kalbančių jos vardu glušių, jei tiksliau) globotinių lūkesčius nuvils, jei mokesčių mokėtojai norės kažkokios grąžos iš savo, kaip mokesčių mokėtojų, pinigų, nes valdžios pažadas apie pensijų perspektyvas net vienos kadencijos nepatempia (kiek ten kartų vis ta II pakopa “reformuota“ nuo tada, kai AMBas ją pasirašė?).

Gaila, kad tie lūkesčių turėtojai ir mokesčių mokėtojai paprastai nesuvokia vieno fakto: valstybė savo pinigų neturi.

Bet taip išvis neturi. Nuo žodžio – nulis. Visiškai. Jokia forma.

Nes atimti pinigai iškart dora ir šventa nacionaline nuosavybe, deja, netampa, kadangi mokesčiai demokratijose išties yra mokami, o ne kaip feodalizme baronai monarcho vardu plėšia savo baudžiauninkus ir po to su siuzerenu grobiu bei duokle dalinasi.

Tačiau jei grįžtame nuo istorinių tradicijų prie nūdienos realijų, tai šie mokestiniai pakeitimai turi bent jau tą teigiamą konotaciją, kurią visada kaip liberalas sakiau esant privaloma atskirti: kas ciesoriaus – ciesoriui. Nes dar Milton Friedman aiškino, kad mokesčius visada moka žmonės, o ne kažkokie mistiniai juridiniai asmenys, nes jų stalai, sienos ar kėdės mokesčių susimokėti negali, visada mokesčius moka darbuotojai, vadovai, savininkai, pirkėjai, tiekėjai ir t.t. – ir išvedžiojimai, kad yra kitaip, yra pokalbis apie buhalteriją, o ne ekonomiką.

Tad tikrai džiugu matyti, kad nors daugumai darbuotojų yra grynai iki lempos, kaip ten jų buhalterija priskaičiuoja ar nuskaičiuoja, bet dabar pajamų mokesčius nuo darbo jėgos moka jau pati darbo jėga: GPM, pensijų fondui, ligonių kasoms ir sveikatos draudimui, bei motinystės socialiniam draudimui.

O darbdaviai vietoje mistinio “darbdavio socialinio draudimo“, sudariusio dar pernai 31.18%, nuo šiemet temoka vos 1.77%, į kuriuos įeina tai, ko paprastai tikimasi kaip darbdavio prievolės savo darbuotojų atžvilgiu: nedarbo draudimas, pervedimai į garantijų fondą (pernai buvo 0.2%, šiemet irgi sumažėjo iki 0.16%) ir ilgalaikio darbo išmokų fondas bei draudimas nuo nelaimingų atsitikimų – beje, pastarojo draudimo nemoka PIFų nukuodinimo iniciatoriaus kontora, nes kas nelaimingo gali nutikti su Lietuvos Banku, kai už eurą išties atsakingas Frankfurte prie Maino esantis Europos bankas?

Žiūrint į perspektyvą, aišku, toks beveik PR nepastebėtas ekonomikos stimulas yra gana rizikingas biudžeto tvarumui užtikrinti jau gal net labai neilgoje perspektyvoje.

Nes su gana lėtu Lietuvos ekonomikos ciklu, tai poveikis BVP augimui, visuminei paklausai ir pelnų bei uždarbių augimui gali net nespėti pasijusti, kai pystelės ateinanti krizė. Požymių aš ir dabar matau, bet tai labai dažnai ir nepelnytai mane pesimistu išvadinate, tai negi dabar lysiu (ne, čia Y, nes apie lietų, ne lindimą) ant parado? Tad, žinote, aš ir skeptiškas dėl ženklaus šešėlinės ekonomikos sumažėjimo tuomet, tai gal geriau reikia padaryti kaip vokiečiams ir įtraukti tą jos sukuriamą produktą į BVP apskaitą (ar, manote, jums kontrabandininkai nesukuria jokios pridėtinės vertės, o kekšės dirba veltui?).

Galop, krizei pagaliau oficialiai pasireiškus, bus jau vėl kita Vyriausybė, o dabartinis premjeras visą savo karjerą daręs per kolegų, viršininkų ir pavaldinių lavonus (perkeltine prasme, ačiūdie).

Tai ir tuomet, ar iš Daukanto a., neduoktudie, ar iš Naisių romuvos sąvartyno, bet baksnos pirštu į “kaltininką“, kad prie jo gyventi buvo geriau, ir va, žiūrėk, jis netgi mokesčius mažino, o biudžetas turėjo pajamų teigiamą saldo prieš išlaidas, ir viskas būtų buvę ir toliau gerai, nes ekonomika užsikūrė, ir net emigrantai grįžinėjo, o bet tačiau jį pakeitęs kažkoks nedorėlis su savo ministeriais, matai, balių baigė ir amoralias merginas namo pasiuntė.

* * *

O jūs man geriau pasiųskite kokios nors valiutos per PayPal čia – ačiū jums už tai!