Jau savo prezidentinius vertinimo kriterijus aprašiau pirmosios trijulės atveju (ką būtina paskaityti čia), tai dabar pereiname į antrąją, sudėliotą pagal pavardes abėcėlės tvarka, kurią aš pavadinčiau Atgal į praeitį

Kas gal juos ir jų gerbėjus paguos, kad pavadinimas irgi iš A raidės, nors ir ne A lyga:

* * *

Chirurgas ir istorikas Vytenis Povilas Andriukaitis, –

  • – dar liaudyje laikraščio Respublika dėka žinomas kaip Iljičius, kuris balotiravimąsi į prezidentus laiko savo neįvardintu hobiu, o vaikystėje dėl antrojo vardo, ko gero, buvo vadintas Paška (žvirblis Paška – buvo tiks sovietinės animacijos veikėjas).

Man jo biografijoje, tiesą sakant, kliūna faktas ne tik apie gimimo ir vaikystės vietą Jakutijoje, kuri, kiek matau iš jo mąstymo pasireiškimų politikoje, suformavo jo pasaulėžiūrą (aha, visiems aplinka formuoja vaikystėje, o jau šitam kažkodėl, suprask, tai jau ne) – nes nėra jis joks tremtinys, jis yra Rusijoje gimęs ir ten augęs, o kauniečiai gali pasakyti, kaip ten 1958-1969 metais sekėsi jam Kauno 24-oje vidurinėje, ir kiek jame išties yra atitinkamai rusiško mentaliteto.

Man kliūna tai, kad Kaune iškart po mokyklos buvo priimtas studijuoti medicinos iki 1975 metų ir tapo chirurgu (prestižinė profesija sovietmečiu – į tokias tuomet tremtinių vaikus ėmė tikrai ne už gabumus preparuojant varles), o po devynerių metų žiū – jau dar ir istorikas!

Nesuprantu todėl, kad varlių preparavimas vis tik jam nesisekė? Ar medikų klanas į savus per tiek laiko taip ir nepriėmė? O tai kame priežastys to jame prabudusio pašaukimo iš noro knebinėtis po žmonių vidurius geriau kapstytis po žmonijos praeitį? Nes, iškart atkreipniu dėmesį – jis gi dirbo chirurgu Ignalinoje 1976-1985 (čia kai 1979-1984 metais istoriją Vilniaus valstybiniame Vinco Kapsuko universitete studijavo) ir 1985-1993 metais kardiochirurgu (!) Vilniaus klinikinėje ligoninėje (kur partiniai bonzos pa-blatu gydėsi, ir kur jis šlifavo savo oportunizmo modus operandi).

Tuomet darosi gerokai įdomiau, dėl kokių kriterijų (nes jo gimimo vieta tikrai nebuvo palanki anuomet, o veikiau atvirkščiai – antai dr Aušrai Maldeikienei dėl menkesnių priekabų teko iš Lietuvos vykti studijuoti į Maskvą!) vis tik įstojo medicinos studijuoti, ką baigė treji metai po kalantinių – jūs girdėjote apie jo prisiminimus, kaip jis ten dalyvavo studentų streikuose, ir kaip jį tampė milicija bei saugumas?

Alio, spauda, labas rytas!? Norėčiau pasiskaityti. Atsineščiau spragėsių.

Kaip dar gerokai iki visokių kinopropagandistų ulvydų atbalino iš raudonos jos ekselencijos partškolinę biografiją, tai šitą išrinkus, galiu lažintis, šioje KGB foto iš 1972 metų studentų demonstracijų Kaune bus netikėtai identifikuotas ir jaunas medicinos studentas Vytenis Povilas.

Nes šis žmogus dar buvo Sąjūdžio narys nuo 1988 iki 1989 metų, todėl ir išrinktas tuomet kaip komunistinis vilkas sąjūdinės avies kailyje į Aukščiausiąją Tarybą tais metais, kur Kovo 11 dieną kitąmet jau tapo signataru, deja, bet jau nebebūdamas (!) sąjūdiečiu. Seime prabuvo iki 2004 metų, jame buvęs ir Seimo vicespykeriu 2001-2004 metais, o nuo 1999 iki to laiko netgi vadovavo LSDP, perėmęs šią garbę iš garbės pirmininko Aloyzo Sakalo.

Ko pasekoje tapo Lietuvos socdemų duobkasiu, nes “socdemais“ tapo LDDP (dėdė pistai – vienaskaita gerai skambėjo), buvusios LKP (komunistų) partiečiai, išties asimiliavę vardan vardo ir vietos Socinterne šios formaliai seniausios Lietuvoje partijos pavadinimą.

Sakytum, kaip chirurgas išpjovė auglį, bet kad veikiau atvirkščiai – užleido į Lietuvos politinį organizmą vėžį.

Antra, istoriko, prie kurio prirašo dar ir politikos (sic!), išsilavinimą įgijo 1984-aisiais, tad užmarštukams ir jaunimui priminsiu, nes pastebiu, kad faktų suvokimas, nežinant konteksto, gaunasi kažkoks glušavotas, kad tai buvo dar gūdus sovietmetis, nes reformatorius Michail Gorbačiov į valdžią atėjo tik 1985 metais (nesijuokite, bet… kovo 11 dieną), o Vyteniui kremtant marksistinės-lenininės politekonomijos ir pseudo-istorijos, kuri buvo viena ištisa SSRS propaganda ir faktų klastotė bei ruošė sovietinius propagandistus partijai ir tėvynei, mokslus.

Šaliai tuomet dar vadovavo ir toks KGB vadas Jurij Andropov, ir dar jis pats matė Raudonojoje aikštėje vykusias komunistinių bonzų lenktynes ant lafetų (aš pamenu), tai apie jokią Perestroiką ar juolab Sąjūdį niekas net negalėjo pagalvoti (čia tam, jei pasakys kas, kaip jis “disidentiškai studijavo“ tą istoriją, aha – šioji ekselencija irgi gyrėsi, kaip ji mokykloje tritaškius mėtė, tik… aš gerokai jaunesnis, ir tritaškiai FIBA atsirado man ją bebaigiant), o kaip jis išties (ne)dalyvavo studentų protestuose Kaune 1972 metais, tai aišku, manau, jau ir parašius aukščiau.

Ar dar neaišku? Nes būtų gi pasigyręs per tą laiką, jei jau toks už Lietuvą, vyrai – juk biografijoje yra labai gražių faktų. Ir nelabai gražių. Nes man panašiau, kad “ir tuomet dirbau Lietuvai“ čia gali būti gerokai arčiau, nei mes įtariame, tos kontoros, kuri buvo laikoma aukščiausiu pastatu Vilniuje, nes netgi iš jos rūsio matėsi Sibiras.

Faktų nėra, žurnalistai per ketvirtį amžiaus jo taip ir nesugalvojo paklausinėti, tai – tik mano spėjimas. O juk gal jam išties va taip tiesiog sekėsi. Visiškai taip be jokių užpakalinių minčių ir įtarimų. Visiškai visiškai. Sekėsi, aha.

Kitaip tariant, nekruškite jūs gal jau daugiau niekam proto, koks jis ten modernus ir dar socdemas – nebent toks tipinis oportunistas, siekiantis tapti nomenklatūra, ir kuris lietuviškai “socdemiškai“ gi myža į akis, bet sako, kad lyja.

Tada jo biografiniai faktai labai logiškai ir aiškiai susidėlioja, ir šiuo požiūriu AMBas, manau, buvo gerokai aiškesnis ir sąžiningesnis tipas, nes buvo išties komunistas ir “norėjo Lietuvai (LSSR ar geografinei – nepatikslino iki pat mirties) tik gero“ pagal savo mankurtišką kolaboranto supratimą (kodėl jo vardu tuomet pavadintos gimnazija ir HES, tai man irgi sunku suprasti).

  • Kas dėl jo praktinio teisės ir teisingumo suvokimo, tai grįžo į Seimą 2008 metais, ir už savo “reformas“, būnant sveikatos apsaugos ministru 2012-2014 metais, išpašolvonintas net saviškių.

Vėl primenu, kad ne viena medikų organizacija ėmėsi teisinių priemonių šito glušiaus užmojams grąžinti sovietinę sistemą sustabdyti, o kad glušius – nes jis dar ir viešumoje nesidrovėjo tą sovietinę mediciną girti! Žinote, dabartinis sveikatos apsaugos ministeris Aurelijus “Hitleris“ Veryga su savo sociopatiniais užmojais mūsų visų, kaip psichinių ligonių atžvilgiu, yra tiesiog nekaltas kūdikėlis su barškučiu rankytėje (ar kokius ten trankviliantus tie sovietiniai psichiatrai švirkštuose naudojo?).

Gal tų faktų ir daugiau būtų galima prisiminti (va kad ir teigiamą norą – gaila, kad teko atšauti jo įsakymą, kad į darželius neskiepytų nepriimtų), bet gal jau išties gana – ir aš nenorėčiau dar ir teisėsaugoje jo dėka sugrįžtant kokio sovietinio prokuroro Višynskio stiliaus procesinio kodekso, kai jis atitinkamus teisėjus bei prokurorus parinks. Nes durnius su iniciatyva™ tikrai tokį inicijuotų, neabejoju, kaip tą jau darė su medicina, užsimojęs sugriauti vienu ypu visą privačią.

  • Oi, pasakysite, bet jau su užsienio politika – šis patirties turi apsčiai!

Aha, tiek turi, kad galima būtų prie jo 1940 metų stiliaus Liaudies Vyriausybę formuoti ir prašytis į Raškos Federaciją.

Aš netgi manau, kad jį ES nuo 2014 metų eurokomisaru, atsakingu už sveikatą ir maisto saugą (siūlė degtinei kalorijas etiketėse nurodyti pagal Rusijos standartą, tarkime) dėl to ten taip mielai ES ir laiko (dėl ko ir partškolą vertino, ciniškai pastebėsiu), nes mes kartais čia Lietuvoje netgi nesuprantame tų ES judesių Rusijos atžvilgiu (tai ačiūdie, kad koks nors Oranžinis iš už Atlanto užtrumpina tas iniciatyvas).

Nors blogiausia, kad šis sakosi kalbąs anglų, rusų, vokiečių ir lenkų kalbomis (šia – dėka Kauną pasiekusio Suvalkų retransliatoriaus signalo) – tomis, kurios tikrai reikalingos bendraujant Lietuvos užsienio politikoje. Blogiausia, aišku, ne šis privalumas, o kad tai yra privalumas būtent jo atveju, juolab, dar jam ir pasitrynus Briuselio koridoriuose, nes tai daro “paprastiems žmonėms“ įspūdį.

Kaip ir jam būtų dar reprezentacinis faktas, kad susituokęs su Irena ir turi du sūnus (Šarūną, mano bendraklasį iš VU TVM magistratūros laikų, ir Gediminą) bei vieną dukrą Rūtą. Šie faktai jam primeta tikrai nemažai pasiklydusių laike, nusimušus moraliniam kompasui, balsų, kaip ir pusės socdemų balsų iš kirkilinės atplaišos bei paluckinės atliekos.

  • Ir va čia priėjome prie karybos ir jo supratimo bei požiūrio į šalies gynybą.

Ko gero, turi sovietinio leitenanto laipsnį kaip ir dr Gitanas Nausėda (tuo metu taip tie atsargos “karininkai“ buvo kepami iš aukštųjų mokyklų studentų), apie ką tyli (šiaip jis apie daug ką nutyli, jei dar nepastebėjote, o žurnalistai seniai jau pas mus nesugeba dviejų faktų suvesti į vieną klausimą). Jei studijavo tuo metu mediciną, tai daugiau suvokia apie karo lauko ligonių teorinius funkcionavimo principus, nes Afganistano karas prasidėjo po 4 metų jam baigus, tai dar karo lauko sužeidimų gydymų nelabai praktiškai tiek dėstė, kiek po to.

Man kliūna faktas, kad du sūnūs – nei vienas kariu nebuvęs. Na, toks nomenklatūriškai tipinis mūsų elito požiūris į šalį: prievolės – jokios, tik – duok pavaldyti!

Išties – labai “tinkamas“ eiti vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado pareigas. Šeima gal Suvalkų koridoriumi ir pasitrauks (negi bus kvaili pasilikti?), o jis kaip “jakutas“ galės kartu su Gediminu Kirkilu eiti su gėlėmis buriatų vaikų™ pasitikti (ką jo sūnaus Šarūno grupiokas jau darė majoro Trojanovo atveju).

Kai jūs sakote, kad bijote preziMento™ išrinkimo, kad nebūtų paksoidinė deja vu, tai šiuo atveju tam atsitikti, manau, galimybių gerokai daugiau. Ne išrinkimą turiu omeny, o pasekmes. Kiek juokingiau, kad jo net LSDP savo lyderiu savo laiku nepasirinko, pasistatydami Algirdą, kuris Jonas, “Prietaisą“ Butkevičių. Dabar jau tiek jiems striuka, kad renkasi šitą frankenšteiną iš praeities.

O apie jo pinigus pakalbėsim pirmadienį, balandžio 29 dieną, nes be jo dar yra aptartinų, nors mažiau gal įtartinų, kandidatų į prezidentus šiemet.

* * *

Rašytojas ir dramaturgas (taip save VRK anketoje apibūdina, nors pagal išsilavinimą pradžioje sovietinis ekonomistas, o po to jau filosofas; sako, dėstė VU TVM, kai aš studijavau, bet pamenu tik jo brolį, kuris buvo pats prasčiausias kompetencijos prasme dėstytojas) dr Arvydas Juozaitis –

  • liaudyje žinomas iš anksčiau kaip plytos filosofas (bandė plytą “parduoti“ ant nacionalinės bibliotekos laiptų) ir nacionalinės pagoniškosios Lietuvos™ idėjos bei dvasinių petnešų (rus. духовные скрепы pagal google translate) propaguotojas.

Jei jūs manote, kad valstietiška naisių filosofija™ su visais tais tautiniais kostiumėliais bei pseudo-pagoniškomis apeigomis ir klejonėmis yra blogai, tai šio tipo tarsi Kremliaus ideologų per kalkę surašyti pareiškimai ir idėjos pranoksta viską, ką blogiausio įsivaizdavote apie plokščios žemės ir acto garintojų legioną. Nes jo gerbėjų, nepaisant iš padorumo šios krūvelės caca de toro (angl. bullshit) nejudinančios žiniasklaidos, ignoruojamų išties yra legionas.

Buvo 1988 metais vienas iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių, netgi Sąjūdžio Žinių redaktorius, kuris atsigulė paklode po AMB, kad tą išrinktų į Aukščiausiąją Tarybą (pervadintą vėliau Atkuriamuoju Seimu), nes tuomet rinkimai vyko mano y mano, o ne partiniais sąrašais (primenu jaunimui: komunistai triuškinančiai pralaimėjo, sąjūdiečiai paskelbė Nepriklausomybę Kovo 11 dieną, o signataru, deja, tapo AMBas, o ne labiau to, manau, nusipelnęs Arvydas).

Sako, taip jam prisakė Sąjūdžio vadai, o jis paklusęs (paklusnumas – išties prezidentui tinkama savybė?).

  • Galop, būti LTOK viceprezidentu 2012-2017 metais, ko gero, plaukikui (SSRS sporto meistras, pelnęs “varle“ olimpinę brozą Montrealyje) parankiau, nes koks buriuotojas (o AMB tokiu buvo) neišgriebs už pakarpos žmogaus už borto?

Taip jį iš už borto nekart ir išgriebdavę. Ir tie jo darbai – gal ne vienintelė jo užsienio politikos patirtis, nes vis tik Kaliningrado srityje buvo Lietuvos konsulate kultūros atašė (nors kalbų VRK anketoje nenurodė išvis, bet kalba anglų, rusų, latvių, lenkų ir vokiečių kalbomis), kur rūpinosi lietuvišku paveldu okupuotose Rytprūsių teritorijose 2004-2009 metais. Smagiausia vis tik tai, kad jo filosofinėse vizijose, pagyvenus Latvijoje 2009-2012 metais – dar ir latvių prisijungimas prie Lietuvos.

Tiesa, jų niekas neklausė, ką jie patys galvoja, bet mes juk esame “didieji braliūkai“, ane? Ir prisipažinsiu, kad kažkada pats esu galvojęs (aha, great minds think alike arba мысли у дураков сходятся) ta tema, ir ketinau smagiai čia aprašyti, tik nespėjau. Šitas gi kalba visiškai rimtai!

  • Reprezentacine prasme tradicinio šeimos modelio puoselėtojams jis, jei ne antroji santuoka, tai būtų etaloninis pavyzdys.

Ypač todėl, kad jo žmonai Oksanai gal ir leistina šuoliuojantį arklį sustabdyti ar į degančią trobą (ir čia Pilėnai?) įsiveržti kuparo išvilkti, bet dirbti ir turėti pajamų – šiukštu! Ji turi kurti laimę šeimoje, kaip išdėstė savo filosofiją, artimą pravoslaviškam Domostrojui. Bet tai kuris lietuvių “pagonis“, ir dauguma “tautininikų“, nebūtų prorusiškas, kaip kalbanti kojinė ant rankos kartojantis Kremliaus ideologinius teiginius?

Ta pačia proga bandau įsivaizduoti jo požiūrį į teismų sistemą ir teisėsaugą. Sunkiai (o aš esu lakios fantazijos). Gal teisėjams paskirti bus koks nors reikalavimas interpretuoti Vilhelmą Diltėjų – ar jis istorinis subjektas, ar vis tik subjektyvioji realybė (toks jo disertacijos pavadinimas), o gal prokurorui irgi pasiūlys pirkti plytą?

  • Kaip ir dr Gitanas Nausėda bei nedaktaras Vytenis Povilas Andriukaitis, turėtų būti gavęs SSRS atsargos leitenanto laipsnį, ir gal netgi už sportinius nuopelnus CSKA rekomendacija paaukštintas iki kuopos ar bataliono vado pareigoms tinkančio karininko laipsnio.

Vis tik reikia suvokti, kad jis yra kultiūrinykas (čia tie nupiepėliai, kurie virkauja apie “su kuo kariausim“ – taigi su latviais, jopštvairogės!). Pats per senas buvo Lietuvos kariuomenei, bet kaip sąjūdietis, sakyčiau, vis arčiau vardan tos ir jos laisvės. Tiesa, turi dvi dukras (Aldoną ir Uljaną) bei du sūnus (Vygaudą ir Gediminą), kurie irgi už taiką ir meilę visame pasaulyje, o ne karo prievolę, kad išmoktų šaudyti ir ginti savo šalį.

Gins žodžiais, aišku (pomėgis – rašyti knygas, jau 26 parašęs!) – tokia jau tų stovėtojų po medžiu filosofinė kama sutros pozicija. O jūs, mielieji, tai jau žūkite patys, nes jei gali užsportuoti kokį sovietinį kapitono ar majoro laipsnį, tai kodėl gi vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas turi būti priešakinėse linijose? Juk jis ne koks ten mokytojas Adolfas “Vanagas“ Ramanauskas, jis gi docentas – kažkaip filosofiškai taip žiūrint, arba kaip sakė Imanuelis Kantas: jedem das seine.

Beje, jis lyg ir yra vienas Lietuvos liberalų sąjūdžio steigėjų, nors anketoje VRK teigia, kad jokios partijos ar organizacijos nariu nebuvęs – ir kad ir ką apie jo šeimos neliberalius tvarkymo reikalus dabar galvotumėte. Ir jei jums tiko praimas Algirdas, kuris Jonas, Butkevičius, tai šis irgi toks pliušinis žaislas (jei balsuosite už jį, tai bent nesigirkite, kaip dėl miegojimo su meškiuku).

* * *

Archeologas Naglis Puteikis

  • – ir tas knisinėjimasis po praeitį (kartais – ne tik), ieškant ne kažkokių sliekų, bet himne įrašytos stiprybės pasisemti, tikrai nėra priežastimi, kodėl jis papuolė į šios trijulės sąrašą Atgal į praeitį.

Ir gal netgi ne faktas, kad jis buvo iniciatoriumi to, kad Žaliojo tilto balvonai taptų Lietuvos istoriniu paveldu (tai nežinau, iš kurios ten kompozicijos jis pats stiprybę sėmė).

Tiesiog jis jau dalyvavo praeituose rinkimuose tarp Snieguolės ir 7 nykštukų, kur išvis nebuvo iš ko rinktis, ir išsiskyrė jų tarpe bent jau tuo, kad visi jie ten buvo kominiai balčyčiai, o jis vienintelis Naglis ir dar Puteikis (plačiau skaityti čia). Visumoje jis anuomet užėmė aną rinkėjų nišą, kuri dabar yra Arvydo Juozaičio legionas, kuriame, manau, nemažai dar anos purpurinės trydos pakalikų, kurie dabar blaškosi kaip višta be galvos (tiesa, smegenų prasme tos galvos ir taip nerasta) tarp Arvydo ir Naglio.

  • Bet tas klonio teisingumas pa-harliawsku ir jo požiūris į teisėsaugą Lietuvoje (ai, mano į policiją pastaruoju metu irgi ne kažką), deja, verčia gerai susimąstyti, ką jis pridarytų su teisingumo sistema Lietuvoje.

Nes teisingumo siekis nėra tapatu teisinei valstybei.

  • Kalba angliškai ir rusiškai. Susituokęs su Nina (d.ž.k. Nika), bet ne ją, deja, reikia rinkti, nes ji būtų daug smagesnė ir mielesnė kandidatė. Ir netgi pirmąja ponia Daukanto a. gerai žiūrėtųsi, tik va jis šalia jos, tai… ką aš žinau…

Nors – ne, žinau. Meh. Koks JAV 45-tasis prezidentas yra šiaip savimyla, tai šis yra per daug tokiam prezidentiniam darbui nuoširdus.

Beje, 2000-2004 metais vadovavęs AB Klaipėdos Laivų Remontas – čia jei manote, kad jis be istorinio paveldo nieko daugiau neišmano (iš esmės, jei būtų verslą paveldėjęs kaip Doncė, tai turėtume panašų kandidatą ir Lietuvoje), nors tie jo pomėgiuose nurodomi dviračių pedalai ir grybavimas, sakykime, yra liežuvis, besiremiantis į skruostą (angl. with a tongue in cheek).

  • Turi sūnų Gediminą ir dukrą Augustę. Sūnus, aišku, už tėvynę nenuėjo išmokti šaudyti.

O va tėvas šiuo atveju, jei būtų pagal amžių spėjęs tarnauti Lietuvai, karybos supratime pranoksta bet kurį kandidatą. Cituoju iš VRK anketos: “priverstinai dalyvavau TSRS–Afganistano kare (1979–1989) kaip paprastas kareivis, turintis seržanto laipsnį (1984–1985)“

Kartais tos PTSD pasekmės paaiškina jo elgesį viešumoje, tačiau, sutikite, žmogus ne šiaip matęs karą, o ir jame dalyvavęs ir netgi davęs įsakymus savo kareiviams, nors ir seržanto laipsniu, bet labiausiai suprastų, kokia išties yra vyriausiojo ginkluotų pajėgų vado atsakomybė toje kėdėje, ir ką reiškia įsakyti eiti į mirtį. Ir tai, manau, irgi prisidėtų prie to, kad jam netektų tokių įsakymų duoti.

Nors jei prireiktų Lietuvai priešintis, tai šitas pirmas eitų. Ne todėl, kad drąsus ir durnas, bet kad stuburą turi (ir nuolat į kokias nors politines muštynes įsivelia).

Tik man jis, deja, jau irgi praėjusio laikmečio kandidatas, ir daug stipriau atrodė praeituose, kur turėjo gerokai daugiau šansų bent jau į antrąjį turą prasimušti. O dabar jau į antrą turą neturėtų patekti, bet nutrolins balsais anuos du aukščiau paminėtus sovietinius atsargos karininkus – ir tai bus ačiū jam už tai.

* * *

O jums sakau iš anksto ačiū už jūsų finansines aukas per PayPal štai čia

O mano apžvalga baigsis jau trečia paskutiniąja dalimi už dviejų dienų čia.

Pirmoji kandidatinė trijulė aptariama – štai čia (kiti kandidatai – pagal nuorodas teksto gale),

o jūs galite pareikšti savo nuomonę čia žemiau ir mano FB paskyroje