Tai jau nuo vakar, prisipažinkite, labai laukėte antrosios Merlizono baleto dalies.

Tad ir sulaukėte, ir čia atrodys, kad daug teksto, nes aš išties komentuosiu prof. dr. Romo Lazutkos interviu lrytas.lt apie pensijos propagandą (nuoroda į originalą čia), todėl originalios citatos raidžių skaičių taip drastiškai padidino.

Aišku, skandalų besivaikanti bulvarščina būtinai antraštėje parašys, kad jis kažką tai sutaršė – bet nei tos pensijų pseudoreformos autoriams kažkaip suskaudo, nei šalyje prasidėjo šventinės eitynės su dūzgėmis, kaip nuo to smagu, oi, kaip smagu, ir dabar imsime gyventi geriau, idant nusipelnėme, aha.

Interviu autorė Simona Viltrakytė-Varkalienė, besiremdama pašnekovu, mums jau įžangoje teigia citatomis iš interviu:

Pensijų sistema keičiama per dažnai, o vykdantys reformas to iki galo neišmano, todėl jiems suinteresuoti verslininkai primeta savo sistemą.

Šiaip verslas visada kažkuo suinteresuotas, nes tam jis ir yra verslas, o ne hobis, tačiau faktas, kad kaip nauja vyriausybė – taip nauji privačių pensijų kaupime pakeitimai, jau gerokai išties visiems įsipykęs, nors ir primena tuos vargšus azijiečius, kurie vieną dieną bulves sodina, o kitą išsikasa, nes labai jau valgyti nori.

Žmonės atsisako kaupti lėšas pensijų fonduose ir dėl to, kad nemato naudos. O tarp buvusios ir ankstesnės sistemos didelio skirtumo apskritai nėra.

Nes kiekviena nauja vyriausybė pažeria tik naujų pažadų ir vis pablogina kaupiančiųjų privačiai padėtį, tik ankstesnius pažadus atšaukdama ir vos ne nunulindama sistemą žaisti pagal “patobulintas“ taisykles, vadindama tai “reforma“.

Tai gal tie proverbiai žmonės galėtų savo atsisakymo motyvus konkretizuoti? Nes gali paaiškėti, kad per kone visos darbingos kartos gyvenimą va taip viską politikams tik kaitaliojant, tai nieko realiai tik dėl jų kaltės nepavyko ir sukaupti?

„Čia labai daug propagandos, – lrytas.lt sakė Vilniaus universiteto profesorius, socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka. – Tai – „Sodros“ žlugdymas, kai pati valstybė sako, kad iš „Sodros“ gausite daug mažiau. Jei kas nors pasakytų, kad bankas žlugs, jį pasodintų“.

Jei aš pasakysiu, kad SEB žlugs, tai manęs niekas nepasodins, kaip nepasodino ir savo laiku dr Aušros Maldeikienės, kuri prieš tai dirbo šio banko PR, o po to išėjo iš darbo, minėtasis leidinys jos paprašė pakomentuoti PR funkcijas apsiėmusio vykdyti valdybos pirmininko, pagal profesiją žurnalisto, žodžius, o toji pašaipiai pareiškė, kad gal bankas turi mokumo problemų, jog šitaip jo vadovas šneka – tris dienas banko skyriai buvo apgulti supanikavusių indėlininkų, bet nei kas politekonomę pasodino, nei kas iškart ir banko valdytoją iš tos kėdės išspyrė (jis po to nuėjo vadovauti šios dėstytojos mokslo įstaigai, kas yra klaikiai ironiška).

Tai niekas nieko nesodina (negaliu nepasidžiaugti, o tai žiū – ir vėl kokie instagraminio komisaro uniformuoti kriminalo bobinai su ksyvomis į duris pabels!)

Tik tai, kad politikų darbas išties yra kalbėti apie laukiančias problemas dėl esamos sistemos prie demografijos tendencijų – pensininkų nemažėja, dirbančiųjų, iš kurių pajamų mokesčių šiems mokamos pensijos, deja, irgi nepadaugėja, o pensijos jiems vis per pažadus ir priešrinkiminius papirkinėjimus tik auga (kol kas kartu su darbo užmokesčiu, iš kurio per PAYG ir sumokamos), tačiau gal sodinti derėtų už tai, jei tos priešaky plytų sienos šių Lietuvos ekonomikos bėgių gale būtų nenorima kirkiliškai (kažkodėl vos neparašiau: kirmėliškai – brrrr!) matyti, teigiant, kad te visad švies tik saulė ir dangus bus jums žydras (no pun intended).

Bet einame prie kitų šio pasakiško interviu teiginių – dr Romas Lazutka:

Gyventojai atsisako kaupti pensijų fonduose ne tik dėl to, kad yra pakeitimų, bet ir dėl to, kad jie nemato naudos. Žmogus žino, kad dalį įmokų jis pats sumokės iš savo kišenės, o dalį – valstybė. Bet suaugę žmonės supranta, kad valstybė įmokas moka iš jų pačių pinigų.

O taip – suaugę žmonės supranta, kad jų sumokėti mokesčiai yra jų pinigai, ir valstybė jokių “nuosavų“ pinigų neturi bei disponuoja tik svetimais: skolintais arba mokesčių mokėtojų pinigais. Tai tas dalinai iš savų ir dalinai iš valstybinių tereiškia, kad primoki tik tam, kad atsiimtum vis tik dalį savų.

Kitaip tariant, mušė tėvas sūnų ne už tai, kad pralošė, bet kad bandė atsilošti ir prasilošė.

Bet Lietuvoje šis kazino vadinasi… III pensijų sistemos pakopa (ar jau dėl nukuodinimo pervadino į II?).

Tai reiškia, kad pinigai nenueis į mokyklas, kelių remontui, tėvai ir toliau patys pirks mokymo priemones, mokės už privačias pamokas ir panašiai.

Dar jų ir nepavogs, kas mane džiugina (Lietuvos biudžeto didžiausią išlaidų dalį sudaro išlaidos… ekonomikai – čia kaip?!) – taip šešėlyje sukasi apie 38 procentus viso BVP, prisimenant prieš gerą dešimtmetį skelbtą šešėlinės ekonomikos lygį dėl korupcijos. Labai “smagu“ būtų primesti palyginimui dar skaičių, kiek emirgavo iš Lietuvos darbingų žmonių, spręsdami savo ekonomines ir finansines problemas, nes pasitraukti į šešėlį prie tų 38 procentų nesugebėjo.

Tai gal iš principo tuomet būtų naudinga sudalyvauti tokiu masiniu pensijiniu flashmob, kad tiems kyšininkams ir biudžeto vagims (įskaitant viarslą™, gyvenantį iš valstybinių pirkimų ir užsakymų) mažiau nuo mūsų visų liktų per kokias trinkeles pervesti į sodybas ir pirteles draustiniuose?

Kiti, kurie nedalyvauja kaupime, žino, kad valstybė remia tuos, kurie prisideda prie pensijų fondų. Bet remia juk nedalyvaujančiųjų sąskaita.

Šiaip skaičius lyginant nepastebėjau, kad kažkas į pensijų atskaitymą paprašo nuskaityti gerokai didesnius procentus, nei sudaro jo sumokami pajamų mokesčiai (šiaip tai ir techniškai pagal įstatymą to padaryti nebūtų leista, ar klystu?).

Tai aš nemanau, kad, atsiimdamas dalį savo mokesčių, atimi dar ir iš kitų, kurie susimokėjo, bet šitame atrakcione nedalyvauja. Tad visi sumoka tik savo sąskaitas, o ne svetimas, kaip teigiama šiuo atveju. Na, nebent – kaip tame dialoge su žmona, iš kur pinigus paėmė, kur iš stalčiuko, o kad ten sutuoktinis padėjo, tai čia jau nebe jos problemos, nes tai “jos“ pinigai.

O toliau pašnekovų dialogas, prisipažinsiu, buvo iš kosTmoso™ srities, tai pabandome papunkčiui:

Vienas argumentų, kodėl verta kaupti papildomai yra tai, kad sukauptus pinigus bus galima paveldėti (šis sakinys intervuotojos – mano past.). Vienus tai pritraukia. Bet kiti suvokia, jog tai, kas paveldima, nėra pensija.

Be abejo! Jei paveldi namą, tai šis tikrai nėra namas! Aha.

Nors – taip, pensija šiuo atveju laikytina tik nuolatinės išmokos pensininkui, o ne ta vienkartinė suma, net jei ji ir išmokama teisės atsiradimo į pensijos gavimą atveju. Galima būtų kažkaip sutarti dėl sąvokų?

Kokia prasmė kaupti, o, ištikus nelaimei, bet dar nesulaukus pensijos, turėti pinigų, kuriais negali pasinaudoti?

Tai gal galima tiesiog pakoreguoti įstatymą, kad naudotis sukauptais PIFe pinigais gali tuomet, kai panorėsi, o ne kai valdžia susigalvos limituotą leidžiamą amžių?

Jei jau kalbame apie privačią pensiją, o ne valstybinę (t.y. sodros), kurios gavimo vienas iš kriterijų yra prašytojo amžius. Nes privačiam asmeniui su privačiu verslu sutarti, kada naudoti jo privačias lėšas, šiukštu bau leisti šioje šalyje be valdžios nurodymų, aha.

O lėšos žmogui gali būti reikalingos tuo metu, kai jis galbūt būdamas 50-ies susirgs.

Tuomet naudosis sveikatos draudimu – būtų gerai Ligonių Kasas išties atskirti nuo Sodros pensijų administravimo, jei jau tokia painiava kyla, apie ką toji Sodra išvis Lietuvoje yra, kada kalbama ne tik apie sveikatos, bet ir pensijų ir kitokį socialinį draudimus.

Jei dalyvauju pensijų kaupime ir pridedu 3 proc. nuo algos, aš tų pinigų negalėsiu pajudinti iki senatvės. O jei atidedu lėšas į banką, galiu imti paskolą ir įsigyti butą.

Tai gali ir nepasidėjęs gauti tą paskolą – čia kažkaip visiškai nei į tvorą, nei į mietą gavosi toks “paaiškinimas“.

Na, nebent profesorius užsiima komercinių bankų propaganda.

Jei ištiks bėda, butą galėsiu parduoti, grąžinti palūkanas ir turėsiu lėšų, kuriomis galėsiu disponuoti.

Arba ne. Ir dar skolą galima turėti, kurią pardavus viską teks ir toliau mokėti.

Na, rinka – ji tokia… įdomi, sakykime. Išvis niekas šioje gyvenimo kelionėje nežadėjo vien tik pramoginis ekskursijos, ir kad pakeliui dar maitins.

Čia labai daug propagandos. Yra suinteresuotos, pelnus uždirbančios asociacijos, tačiau į visa tai įtraukiamos iš valstybės įstaigos – „Sodra“, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

O tai valstybinės institucijos yra šventų karvių statuse, kad mokesčių mokėtojai ne vien demokratišku būdu per savo išrinktus politinius atstovus, bet ir demokratiškai per lobistus ar visuomenines grupes negalėtų siekti savo viešųjų interesų derinimo?

Tai fašizme valstybė yra aukščiau piliečių.

Demokratijoje gi – valstybė yra piliečių interesų suderinimo viena iš institucijų. Todėl Sodra ar ministerijos negali, nors to jų biurokratai ir siekia, išvis būti jokios suverenios valstybės valstybėje. Ir man išties rūpi, kaip iš mano pinigų išlaikomos institucijos funkcionuoja, ir ar neišpindėjo be pilietinės kontrolės (net jei aš ir neketinu ten per langus lipti reformų labui bei dėl kokio švietimo ateities).

Tai – katė maiše: įsipareigoji mokėti po 3 proc., tavo sąskaitoje kaupiami pinigai, bet kiek tu jų atsiimsi, niekas negali pasakyti.

Kad privačiuose fonduose sukaupta rodoma suma savo rinkos verte kažkaip aiškesnė, nei Sodroje skelbiamas koeficientas tai įstatymais nesunkiai pakeičiamai teisei į žadamą pensiją pagal būsimos neprognozuojamos valdžios neprognozuojamą malonę.

Na, apsidairykite prie kokio larioko – štai tas pachmielnas kontingentas išsirinks balsų dauguma atstovus, kurie spręs, kiek jums pensijos mokėti. O dabar pažiūrėkite į tuos stiklo, plieno ir betono dangoraižius – tie ten sėdintys ir PIFus tvarkantys šlipsuoti jums sako, kad nors šiandien jūsų aktyvus gali paversti štai ta eurų suma, kuri parašyta sąskaitoje.

Aš nuoširdžiai nesuprantu, kodėl kebabinis geriau parinks man mano pensijos valdytoją. Jūs gal turite tam kokį loginį pagrindimą? Ar tiesiog eurais ne taip džiuginančiai atrodo, kaip geriau save apgauti kažkokiu pažadų koeficientu?

You cannot cheat an honest man, right…

„Sodros“ pensijų istorija rodo, kad jos kone kasmet didinamos. Vidutinė pensija jau 25 metus nuo 1995 metų sudaro 40-43 proc. vidutinės algos.

Tai nuostabu! Galime taip ir užfiksuoti, kad visi (!) pensininkai gaus tuos 40 procentų nuo tuo metu statistiškai apskaičiuotos vidutinės algos! Kas prieš?

Tada taps akivaizdu, kad pensijų atskaitymams nuo dirbančiųjų ateityje reikės vien to meto pensininkams išmokėti šias pensijas po 40 procentų nuo jų uždirbamų pajamų, nes… jau dabar iš esmės vienas dirbantysis išlaiko vieną pensininką (jei norite, kad mokėtų tuos pačius 40, o dirbantieji išgalėtų mokėti perpus mažiau, tai… reikia juk tokių dviejų, ar ne?).

Tai va, nebent tas santykis susimokančio ir pensininkų keisis pastarųjų sumažėjimo link, ko, deja, demografinės ir migracijos tendencijos nerodo (o, užbėgant už akių, tai ukrainiečių importas irgi vieną dieną išseks, ir ta diena gali būti jau už pusmečio).

O jei iš pajamų mokesčių reikia dar išlaikyti ir likusią valstybę bei visą jos viešąjį sektorių, o pajamų mokesčiai, įskaitant ir tokiu esantį Sodros mokestį, yra vis tik mažiau šios pensininko statistiškai nuo statistiško vidutinio atlyginimo gaunamos sumos, tai, gerbiamieji, tą kas mėnesį augantį Sodros deficitą galima juk padengti tik skolinantis (ir kiek tai ilgai truks, jei ES jau kitąmet mūsų pensininkų išlaikyti nebe nusiteikusi?).

Deja, pašnekovams ši nemaloni realybė visiškai tokia realia neatrodo! Ko gero, jiedu galėtų eiti dirbti koučeriais arba investicijų propagandistais.

O, pala…

O kodėl tuomet nuolat kalbama tik apie 30 proc.? Esą tiek ateityje gaunamos algos sudarys „Sodros“ pensija (sako žurnalistė – mano past.). 

Šiaip realiai uždirbantys virš to vidutinio atlyginimo gaus tik apie 18-20 procentų (kaip yra dabar – nebent priklauso privilegijuotai valstybininkui klasei), bet kai žadama net (!) 40, tai tie nuo algos vidurkio teigiami 30 procentų išties yra ta reali “gąsdinimo“ suma.

Nori nugąsdinti ir nuvesti žmones į pensijų fondus. Jų argumentas – visuomenė senėja, o dirbančiųjų ateityje mažės.

Toks, deja, yra demografijos ir ekonomikos struktūros įtakotas ilgalaikis trendas, ir nėra jokių paskatų ir strateginių planų šią situaciją iš esmės pakeisti. Antri metai stebimas ukrainiečių gastarbaiterių pagausėjimas veikiau susijęs su Lietuvos, kaip tarpinės stotelės į Šengeną ir ES darbo rinką, padėtimi ir atvirai iškreiptais kai kuriais darbo įstatymais kai kuriose ūkio šakose, kur tokią laikinų imigrantų darbo jėgą galima išnaudoti (tarkime, mokant ne algas, o komandiruotpinigius – kas yra visiškai kitoks darbo pajamų apmokestinimas, ir pan.).

Bet ir apie demografijos duobes jau seniau kalbėjo dar prof. dr. Boguslavas Gruževskis, tai čia gerbiamiems profesoriams dera tarpusavyje suderinti, tai kaip ten išties yra ir kas bus, o ne svaigus, kad jei lietuvės neprigimdys, tai atkursime LDK.

Nes dabar…

Bet dabar kurį laiką imigracija – didesnė nei emigracija.

Čia iš esmės kol kas (spėju, labai laikinas) dar tik praeitų metų įvykis, kuris yra veikiau džiugi išimtis, o ne ilgametė taisyklė, ar ne?

Bet valdžia jau šiemet ėmėsi įstatymu šitą gastarbaiterių bangą stabdyti (sic!).

Kai prieš 15 metų, kai pradėjome reformuoti pensijų sistemą, niekas negalėjo prognozuoti, kad Lietuvoje gyventojų sumažės milijonu.

Tai, ko gero, delfių komentatoriai yra geriausi ekonomikos prognozuotojai, nes tos apokaliptinės nuotaikos neatsirado vakar, o dar buvo iki praeito visuotinio gyventojų surašymo, kurio duomenis to meto Ekselencija, treptelėjusi hapkido praktikavusia kojyte, liepė Statistikos Departamentui ir jo surašinėtojams pakoreguoti, ir mūsų vėl tapo virš 3 mln.!

Tai nebūčiau tikras, kad ir dabar ta lietuvių emigracija išties baigėsi, o gyventojų (nes atvyko nebūtinai tik lietuviai) Lietuvoje ėmė ženkliai ir stabiliai (kas svarbu šiuo klausimu ateičiai) daugėti.

Galop, ir įvairios tarptautinės organizacijos dar iki šiol prognozuoja, kad Lietuvoje jau mūsų pensijos nutikimo momentui gyvens vos virš milijono – tai jei nepradėsime masiškai išveždinėti žiemą rogutėmis pensininkų, tai turėsime tokią “pensininkų valstybę“, panašu.

Dabar, jei spėsi, kad gyventojų skaičius Lietuvoje augs, o ne mažės, pasakys, kad esi kvailys.

Gal greičiau paklaus, o tai kuo toks kvailas optimizmas remiasi?

Man dar ir kitas klausimas kyla: o gyventojai čia bus net ne tiek kokios tautinės ar rasinės sudėties, bet… o kokios grupės – ar pensininkai, grįžę iš emigracijų karštintis ir numirti į gimtinę, ar vis tik tai bus darbingi ir dirbantys, svarbiausia, žmonės, kurie tas mums pensijas mokės, o ne ES ir Brexit šalių karaliai su karalienėmis?

Tačiau niekas nežino, kaip bus iš tiesų.

Taip, tikrai niekas tiksliai nežino. Bet prognozuoti pagal trendą ir ekonomiką, deja, galima ir ne profesoriumi būnant.

Ir be prieškrizinio entuziazmo, kaip čia “seniai jau karo nebuvo“ ©, tai optimizmui pagrindą gali kelti tik faktas, kad Lietuva pagaliau pagal kai kuriuos ekonomikos rodiklius pasiveja prieškrizinį 2009 metų lygį (dar tik dabar!).

Vėlgi, čia priklauso nuo to, kaip sekasi konkrečiai jums gyvenime, ir kaip interpretuojate statistinius duomenis apie kitus.

Be to, Ukraina – didelė. Jei Lietuvoje ekonomika bus plėtojama, čia reikės darbo rankų ir atsiras dirbančių žmonių.

Man patiko žodis “jei“, prisipažinsiu.

Ukrainos didumo faktas optimizmo nesuteikė – šiuo metu aš vis dar niekaip negaliu įsigyti 2-3 hoholų vietoje holopų savo namų ūkiui, profesoriau. O jūs kaip? Jau dirba pas jus plantacijoje tos darbo rankos, ateityje užtikrinsiančios ne socialines, politines ir netgi infrastruktūros problemas, kurias valstybei teks spręsti (kad ir kalbos bei teisės į savivaldą), bet tas vis dar žadamas sočias pensijas?

Iš Lietuvos išvažiavo apie 700 tūkst. gyventojų. Dar 100 tūkst. gyventojų sumažėjo dėl gimstamumo.

Realiai Lietuvoje gyventojų sumažėjimas yra dar netgi didesnis, ir turėtų siekti virš milijono, o ne mažiau, kaip teigiama.

Mat dabar dauguma tų suregistruotų Lietuvoje “mirusių dūšių“ yra dirbantys ilgalaikėse komandiruotėse ir pamaininiu būdu ES (ne)emigrantai, kurie Lietuvoje vis dar yra deklaravę gyvenamas vietas, turi tuščius (gerai, jei išnuomoja) būstus ir net moka formaliai PSD, nes Vokietijoje ar Olandijoje mažai tikisi sulaukti vietinio medicininio aptarnavimo (beje, dantis Londone galima ir pigiau, nei Vilniuje susitaisyti, jei ką).

Kaip juos visus realiai suskaičiuoti, aš net nežinau – tiesiog rinkos tyrimų agentūros žiauriai ir negailestingai pakoreguoja tokius valstybinius (propagandinius!) statistinius blėnis apie realų Lietuvos rinkos potencialą vartotojais, jei tik pardavimų vadovai nori susimokėti už tą nepagražintą bei neiškreiptą realybę (bet žiūrėkite pozityviai – už tai BVP dalis, tenkanti kiekvienam realiam gyventojui Lietuvoje, yra gerokai didesnė už oficialią – jėėėėė!).

Ir sostinėje gal to nesimato, bet provincijose tai klaikiai tuščia (todėl stengiuosi dažniau ištrūkti į didmiečių šurmulį, o ne gamtą). Netgi regionų centruose dabar jau retokai organizuojamos buvusios populiariomis dar prieš dešimtmetį masinės šventės (išskyrus ne pirmą dešimtmetį menančius festivalius), nes į jas paprasčiausiai nėra kam fiziškai ateiti, todėl neatsiperka dalyvaujančių sponsorių ir komercinių įmonių pardavimai.

Šiaip nueikite kad ir į viešąsias Jonines kokiame rajono centre (Kernavė nesiskaito – ten pusė Vilniaus atvažiuoja gi) – tai pamatysite, kiek yra realiai gyvų dūšelių ir kokio “darbingo“ amžiaus. Sostinės ir didmiesčių informaciniuose burbuluose gyvenimas vis dar yra puikus, sutinku – va pas jus, tai tikrai “senokai karo nebuvo“, jei kebabai po €3.50 (Kaune) ar net iki €7 (Vilniuje), kai jau “prabangus kebabas“ miestelyje yra vos virš 2 euriukų su visais įmanomais priedais.

Gal išties derėtų taikyti kebabo paritetą skaičiuojant? Juolab, kad dabar pastebiu, jog kebabiniai™ nebeįperka jau ir kebabų, socializuodamiesi tik įprastai netoli kebabinių ir be anksčiau darytų išlaidų jiems. Nes nelabai jau grynų yra – tik frajerių pontai dar išlikę.

Naujųjų varguolių™ didėjimas jau yra krizės pradžios požymis, profesoriau. Bet tai statistika nerodo, aha. Tai ir anos krizės gi iš anksto neparodė.

„Sodros“ pensijos kaip buvo 40 proc. nuo vidutinės algos, taip ir yra. Kodėl tuomet jos ateityje turėtų mažėti?

Nebus kaip Sodros praskolinti, o kai jau pareis išties krizė, tai gali būti ir kaip Gruzijoje (kai dar nebuvo Sakartvelu): pensijos skaičiuojamos, bet jų niekas faktiškai ir negauna.

Tik gruzinams, tapusiems kartvelais, tada dar pasisekė, nes atėjo JAV ir ES finansais ir parama galėjęs disponuoti Saakašvilis su a.a. Kaha Bendukidze, kurie, greta kitų išties liberalių rinkos reformų, tai dar ir atšaukė visas (!) pensijas bei pradėjo mokėti senatvės socialines pašalpas tiems, kuriems to išties reikia, ir tik iš to, ką jie išties iš mokesčių surinkti galėjo.

Oi kaip ten klykė visi teisibes™ ieškotojai… Tik kad jau po metų pensijos Gruzijoje pralenkė regiono vidurkį ir yra, svarbiausia, mokamos (kam yra mokamos – bet toks gobšios Kristinos prezidentinės rentos noras ten išvis net nekiltų), o ne statistiškai skaičiuojamos arba išmokamos dalinai su geroku pavėlavimu.

Tai, profesoriau, vieną dieną prie šitos nesibaigiančios Sodros šventės (ačiū ES!), bet mes, straksėdami graikišku keliuku, prieisime galop sakartvelišką dilemą – ir pensijos bus mokamos ne teisėjams ar kitiems rentininkams (profesūra, pastebėsiu, arčiau šių, atsiprašau), o kaip tik “pašalpiniams“ ir varguoliams iš to, kas dar bus surenkama.

Nes reiks dar skolas už Sodrą irgi kaip graikams padengti.

Tokiu atveju jos jau dabar turėjo sumažėti. Demografija – viena, o ekonomika – visai kas kita.

Aš prie tokių aforizmų kartais susimąstau, kad Leonidas Brežnevas savus apie ekonomiką tikrai nuovokiai ir giliamintiškai taikė.

Gal šitą apie demografijos ir ekonomikos (ne)koreliavimą reikėtų netgi užsirašyti. Kaip kad Lionės “ekonomika [švaistūniškoje] ekonomikoje turi būti ekonomiška“.

Tai – „Sodros“ žlugdymas, kai pati valstybė sako, kad iš „Sodros“ gausite daug mažiau. Jei kas nors pasakytų, kad bankas žlugs, jį pasodintų. Jei skelbiame, kad „Sodra“ žlugs, žmonės ir bėga iš jos. Nusikaltimas skleisti mitus, kad „Sodra“ žlugs, o jos pensijos bus mažos. Jos bus tokios, kokias norės nustatyti politikai. O šie spaudžiami piliečių, kurie juos renka.

Kitaip tariant, jei tuo momentu bus sava pensininkams pataikaujanti išrenkama dauguma, tai pensiją aš irgi gausiu. Jei toji dauguma pataikaus tik tam tikrai pensininkų grupei (teisėjams, mentams ir kitiems valstybei “nusipelnusiems“ rentininkams), tai aš gausiu čiulpinuką pagal sodrinį koeficientą.

Kažkaip nėra labai jau čia viliojanti ateities perspektyva, sakyčiau.

Man visiškai ne iš godumo, bet iš principo todėl ir patinka privačių fondų alternatyva, kad ten valdžiažmogių užgaidų pasekmės kiek mažesnės.

Tiesa, ne Lietuvoje – čia vis tik AMB, pasirašęs valstybės įsipareigojimų naštos sumažinimą per PIFus, gali nors ir ventiliatoriumi grabe suktis, bet nukuodino jau gi šią alternatyvą visiški stasiai™ ir vėl būsimiems mokesčių mokėtojams užkrovė dar didesnę prievolę ateityje išlaikyti dabartinius būsimus pensininkus.

Iki šiol stebiuosi, kaip nuo paties šio LB valdybos nario ir valdžiažmogių “gerų norų“ litą nedevalvuotą pavyko išlaikyti, kol buvo įsivestas euras ir pagaliau monetarinė politika nuo visų čiabuvių pagundų atiduota galutinai prižiūrėti šlubam fricui su lazda Frankfurte.

Ar galėčiau ko nors panašaus tikėtis ir dėl pensijų??? Bankus pardavėm skandinavams, tai gal galime Sodrą parduoti vokiečiams?

Viltis pašnekovas negailestingai žlugdo toliau:

Didelio skirtumo tarp ankstesnės sistemos ir naujosios nėra. Linas Kukuraitis (Socialinės apsaugos ir darbo ministras – red. past.) sako, kad jie atskyrė „Sodrą“ ir II pakopą. Iki šiol tai buvo perpinta, nes 2 proc. buvo pervedami iš „Sodros“. Dabar iš „Sodros“ nebepervedama. Tą padaro pats žmogus.

Kitaip tariant, tas proverbinis žmogus savo mokesčių jau dalies atsiimti iliuzijai apie nors kiek didesnę pensiją ateityje nebegali.

Ta linkme teisinga eiti siekiant, kad nenukentėtų dabartiniai pensininkai. Tačiau reformos autoriai padarė ir kitą dalyką, apie kurį nutyli. Jei būtų sustabdę pervedimus iš „Sodros“, jai būtų likę tie pinigai, kuriais „Sodra“ galėtų didinti dabartines pensijas. Bet kartu su pensijų reforma buvo daryta gyventojų pajamų mokesčio ir „Sodros“ įmokų reforma. Dabar iš esmės visa įmoka mokama darbuotojo, o darbdavys atseikėja kur kas mažiau.

Šiaip kad ir kaip nemėgčiau PrezYmento™ už jo šitą bandymą nusipirkti daugiau balsų prezidentiniuose rinkimuose, bet tas planas jam neišdegė. Tačiau “kas ciesoriaus – ciesoriui“ principą jau seniai derėjo ir taip suveltuose lietuviškuose mokesčiuose įgyvendinti, ir nėra čia ko darbdaviui mokėti už darbuotoją darbuotojo mokesčių.

Dar būtų dabar gerai kaip JAV padaryti, kad kainoje nebūtų nurodomas PVM, o žmogui tektų jį susimokėti prie kasos atsiskaitant – truputį pakeistų tuos naratyvinius pezėjimus apie “pas lenkus pigeu“ ar “maksimos gopšioz“ į “valžioje vieni vagej“ ir “rejke kašką dariti!“.

Galiu gi pasvajoti – tos svajonės, kaip matau, po truputį pildosi.

Sistema, sutinku, tapo skaidresne, bet… pajamomis, be abejo, Sodra tapo ne tokia skaitlinga, kaip kad apmokestinus dar daugiau darbuotoją, bet dar ir iš “darbdavio“ tą patį ir toliau atiminėjus (kitaip tariant, pakėlus sodros mokesčius).

Galiausiai „Sodrą“ įplaukia tiek pinigų, kiek ir anksčiau.

Tai tas ant to, ar ne?

Pozityviai žiūrint, ir sistemą skaidresne padarė, ir pinigų irgi ne mažiau. Tai ko rypaujam, kolegos?

Neverta girtis „Sodros“ atskyrimu, nes jo tikslas buvo kitoks – apsaugoti „Sodros“ finansus ir dėl tokios reformos dabartiniai pensininkai galėtų džiaugtis padidintom pensijom. Geriau būtų buvę atskyrus „Sodrą“, tuos procentus, kurie būdavo pervedami iš „Sodros“, čia ir liktų. Taip būtų galima padidinti „Sodros“ pensijas. Žinoma, dirbantiems žmonėms, kurie kaupia, būtų reikėję tuos 3 proc. pridėti iš savų. Tai nebūtų buvę baisu, nes algos dabar sparčiai didėja.

Šiaip nebūtų baisu nuo visų pajamų imti pusę mokesčiams valstybei (sic!) ir liepti tiems mokesčių mokėtojams iš likusios jiems dalies už viską patiems susimokėti, pagrindžiant tai kokiu nors socialinio solidarumo ar patriotizmo propagandiniu šūkiu.

Tai, sakau, gal nebūtų buvę taip ir Sodrai baisu, kaip kad buvo ir vis dar yra klykaujama apie “pensininkų apvaginėjimą“, jei pagaliau būtų tiems PIFams pervedama tie dar prie gyvo AMBo pažadėti ir niekada netesėti procentai? Dėl ko PIF pensijų per kone 20 metų niekam ir nesukaupė, net jei neimtume domėn 2009 metų krizės.

Nes – nu tai trys šen ar ten, a’ne?

O pensininkams mūsų yra problema. Palyginkite, koks yra skurdas tarp pensininkų, ir koks – tarp dirbančių žmonių. Pirmuoju atveju – apie 36 proc., antruoju – 8 procentai. Tai – argumentas, kad pensininkų padėtį reikia gerinti. Jie giriasi, kad pensijos didinamos 7,5 proc., o algos didėja 9,5 proc. Tai reiškia, kad santykinis pensininkų skurdas auga.

O tai priežastis šito skurdo nemokėjime politikų perdalinti sodros pajamų mokesčių, nesupratau?

Nes gal tikra priežastis tame, kad bendra per mokesčius surinkta pensijoms išmokėti suma yra gerokai per maža, nei yra valstybės įsipareigojimai pensininkams. Ir tie įsipareigojimai su visomis besikaupiančiomis problemomis metai iš metų vis nuspiriami kaip tuščia blešionkė grindiniu pakalnėn, tuos įsipareigojimus dar kaskart prieš rinkimus tik vėl papildomai padidinant, niekaip finansiškai jų nepagrindžiant ir toliau mulkinant mokesčių mokėtojus pažadais.

Tai dabar klausimas: kas skleidžia propagandą apie pensijų ateitį, ką?

Skolos skardinė, paspirta jau eitu, kaip Sodros atveju, keliuku (iliustracija iš bokbluster.com)

Tad ir žurnalistė pelnytai klausia, ar reikia laukti dar vienos reformos.

Dėl privačių pensijų fondų galėčiau lažintis. Tik klausimas, kada tai nutiks.

Tai po kitų Seimo rinkimų ir nutiks, ko gero.

Jei krizė anksčiau neištiks. Tada vėl bus pradėta klykauti, kad visi PIFai yra vagej, ir kad tuos, kurie kaupia dar ir privačiai, tai pencinykai badu miršta!

Ar pirmas kartas?

Dar gerai, kad su šakėmis ir deglais pensininkai nesivaiko gatvėmis tų, kurie kažkada susigundė prasidėti su privačia pensijų kaupimo sistema – klibinkšt, klibinkšt, mirk mirk, rupūže tu!

Po metų bus rinkimų vajus. Ar atsiras politinės jėgos, kurios pasakys – palaukit, suvėlėt sistemą dar labiau, tikslai nepasiekti, senatvėje žmonės toliau skursta, o kaupiantys žmonės nežinia ką gaus ateityje?

Čia kai bus suspenduotos bent vieneriems rinkimams pensininkų rinkėjų teisės arba drastiškai peržiūrėta rinkimų sistema jų galią apribosianti (pvz., privalu registruotis tik per e-bankininkystę, įvedant vietoje slaptažodžio praeito mėnesio sumokėto pajamų mokesčio dydį).

Tik kad, sprendžiant iš interviu aukščiau, pensininkų rinkiminis spaudimas yra jų pensijų dydžio garantas.

Todėl ir aš pasenęs eisiu į mitingą parėkauti, net jei dabar mentai (nes ne policija gi) man tą ir užkardė.

Įsivaizduokite: skiriasi šeima, vienas tėvų lieka su vaikais. Jis turi sąskaitoje sukaupęs kelis tūkstančius, kurių negali pajudinti, o tuo metu neturi už ką nupirkti vaikui mokymų priemonių. Tenka eiti į savivaldybę ištiesta ranka prašyti socialinės paramos.

O kuo senatvės išmokos siejasi su darbingo ikipensijinio gyventojo einamosiomis pajamomis?

Nes nedarbo draudimas, kaip ir minimalių realių pajamų dydis, yra socialinės ir fiskalinės politikos dalis, bet lyg ir pensijų “draudimą“ čia atskiriame.

Jei skurdo rizikos lygis Lietuvoje pernai buvo €345 vienam žmogui (absoliutus skurdas – šimtine mažiau), tai gal pagaliau VMI gali susiskaičiuoti šeimos dydį ir pritaikyti šią sumą kaip neapmoketinamą pajamų dydį kiekvienam šios šeimos nariui kaip būtiną išgyvenimui, o dėl faktiškai uždirbamos mažesnės sumos jau nukreipti į socialinių pašalpų skyrių savivaldybėje primokėjimui iki trūkstamo dydžio, užuot peržiūrėjusi visokius vaiko pinigus ar minimalius NPD?

Tik vėl gi – kaip tai siejasi su privačiais investiciniais fondais (PIFais)?

Kita situacija – būdamas 45 metų žmogus suserga vėžiu, gydymui neturi pinigų, nors pensijai yra sukauptų lėšų. Atsiras žmonių, kurie sakys, jog kažkas čia netvarkoje: pinigus kaupiu, o sunkiausiu gyvenimo etapu negaliu jų pajudinti.

Kam man šaldytuvas, jei aš nerūkau, aha.

Gal neplakime sveikatos draudimo ir pensijų draudimo į vieną, nes kažkam gali kilti klausimas, koks profesorius, jei šaltkalvio kvalifikacija nėra įrašyta į diplomą (šiaip šis profesorius yra tolimojo plaukiojimo šturmanas, ir ne vien čiaupą moka pataisyti, bet ne esmė čia, mieli sėdmaišininkai).

O kad jau prakalbome apie pensijinio draudimo (ne valstybinės senatvės pašalpos, vadinamos pensija) išmokas, tai ir kalba apie anuitetus:

Įdomu tai, kad anuitetas nebus padidintas, o „Sodros“ pensija, pavyzdžiui, per pastaruosius trejus metus padidėjo apie 20 proc.

Taip, tame yra PAYG sistemos privalumas: kuo daugiau tuo metu galima atimti iš dirbančiųjų – tuo daugiau galima išmokėti ir nedirbantiems.

Su sąlyga, kad išmokas gaunančių skaičius nepradės viršyti mokesčius mokančių skaičiaus, o dar geriau, jei augs mokėtojų, o ne gavėjų skaičius, kad pastarieji džiaugtųsi vis didėjančiomis santykinėmis gaunamomis išmokomis.

Trendas, primenu, ne toks optimistinis, o faktas, kad Sodros pensija padidėjo net 20 procentų per trejus metus, kada ekonomika augo gerokai mažiau, tik paaštins ateinančios krizės metu kilsiančią Sodros nemokumo problemą, kuomet per metus gali susitraukti ir visus 20 procentų (kiek smuko prieš dešimtmetį, ką?).

Kitaip tariant, papudruotas lavonėlis prisims bezdėti.

Manęs jau teiravosi žmonės, kurie dirbo bankuose ir buvo gavę gerus uždarbius. Jų įspūdis – mane apgavo, nes susikaupiau pinigus, bet pasiimti jų negaliu.

Tie žmonės jau pensininkai?

Žiūrėk tu man, kaip greitai bėga laikas nuo AMBo pensijinės reformos pradžios… O jis dar toks atmintyje jaunas ir tvirtas atrodo tarsi Leninas spalį.

Ar tas “negaliu pasiimti“ terodo, kad dar kalbame ne apie pensininkus amžiumi, o kažkokius proverbinius zyzlas profesoriaus alegorijų iliustracijoms?

Tokiu atveju kur kas labiau vertėtų pinigus pasidėti į banką ir kas mėnesį nedidelėmis sumomis juos išsiimti, nei kas mėnesį mokėti.

Tai kad ir tą visą sumą, ko gero, ne vienu ypu pasidėjo į PIFą, o dėjo dalimis, tai kaip čia taip iš tos “kojinės“ po truputį dabar traukti?

Šiaip banko depozitas ir PIF investicijos yra šaldytuvo ir cigaretės palyginimas. Na, bent jau abu visumoje balti. Dažniausiai.

Bet – taip, tai išties skirtingi dalykai. Bet taip nuo žodžio skirtingi.

Juk anuitetas nedidinamas: jei žmogus nusipirks anuitetą, kuris yra, tarkime, 100 eurų, ši suma net ir po dešimties metų nesikeis, nors per tą laikotarpį kils atlyginimai, kainos. Tai – techninis klausimas, kurio neišsprendę ir Vakarų šalys. Bet žmonės turi tą žinoti. Dabar, kai jie viliojami į pensijų fondus, tai neakcentuojama.

Anuiteto skaičiavimas draudime – išvis gal dar Luca Pacioli laikus, jei ne asirų su babiloniečiais iš Mesopotamijos, siekiantis ir nuolat tobulėjantis mokslas, o ne PIFų vakar sugalvotas būdas šokti kankaną būsimiems pensininkams pritraukti. Daugelis jų net ir palūkanų nuo palūkanų (arba sudėtinių palūkanų) skaičiavimo principo nesuvokia, tai gal ir gerai, kad šituo bent jau PIFų viliotojai nepiktnaudžiauja (pasidžiaukime gi kuo nors!).

Kaip indeksuoti anuitetą – irgi yra būdų, bet tuomet gausis, kad dar daugiau Sodros funkcijų teks privatizuoti, nes PIFai ne tik ims ją dubliuoti (o ne šiaip bandyti papildyti), tačiau ir išties vietoje PAYG valstybinės mokesčių perskirstymo sistemos padarys privačią pensijinio draudimo sistemą.

Tik čia jau ne šio įrašo tema.

Tarkime, iš „Sodros“ sulaukęs pensinio amžiaus žmogus gauna 400 eurų, o anuiteto – 100 eurų. Per dešimt metų „Sodros“ pensija pakils iki 600 eurų, o anuitetas kaip buvo šimtas, taip ir liks.

O, tarkime, vokiečiai pasidarė krikščioniškai bei demokratiškai: jei valstybės nustatyta pensija turi būti 1000 eurų per mėnesį, o iš PIF anuitete taip pats gauni 800, tai valstybė tau sumoka tik 200, o ne dar 1000, kaip norėtų socdemai.

Vaje, viešojo sektoriaus rentininkams toks krikdemiškas pensijų administravimas atima viltį į laimės ekonomiką™ ir gerovės valstybę!

Nors pala… o tai Vokietija – ne gerovės valstybė?

Ačiū, kad dalinatės savo gerove šio tinklaraščio anuitetams per paypal čia.

O trečia dalis – štai bus čia, toli nepabėkite! Ir joje aš pasirengęs atsakyti į jūsų komentarus ir klausimus.