Rašydavau anksčiau LondoNews, tai kol ten vėl negrįžau (taip, buvęs kolega rimtai kalbina, bet ten jau nebe ta šalis, į kurią aš atvykau 2015-aisiais, tai laikykite mane dviese, kol nesugalvojau čia į viską spjauti ir sugrįžti!), aš o bet tačiau kadangi pagalvojau, kad tuo lengvu formatu derėtų ir vietines jums naujienas pakomentuoti. Juolab, artėja savaitgalis, o pirmadienį jau ir bus trečioji dalis apie pensijas – ir kas jums iš to.

Tai va aš taip žiūriu, kad smagioji paskutinioji liepos savaitė persimeta į pirmąją rugpjūčio su remarkiškai fokyšku™ “a visks normalej lėtūvos fronty“:

  1. Vilniaus meras PR prasme susidirbo jau tiek, kad miestiečiai neprieštarautų priešlaikiniams rinkimams.

Ne faktas, kad anas PR trolis grįžtų, ir ne faktas, kad šitą užsitrolinusį antrakadencį jis ar kitas pakeistų, bet taip norisi jau šitą cirką užbaigti. Juolab, kai skaitai nuotykius apie darbo kodeksą ir (ne)atleidimus Jono Meko centro direktoriaus Gintaro Sodeikos: “nušalino, kad išsiaiškintų, kodėl nušalino“; ir “apie savo darbo vietos situaciją sužinau iš žiniasklaidos“.

Na, o kad Agnę Zuokienę dera atjungti nuo interneto, tai dar ir pats buvęs sutuoktinis tą problemą anuomet žinojęs – tik va, išvykęs, tai ta pasipyarino tiek, kad nublanko visos pastarosios mūsų žvaigždučių skyrybų PR istorijos kartu sudėjus.

2. Nepaisant to, kad jau visą savaitę privalu darbo skelbimuose nurodyti algą, tačiau darbdaviai ir ypač jų HR vabybininkės įstatymo nurodymų nevykdo.

Vis dar apstu “konkurencingų atlyginimų“, “derybų klausimų“, “visos socialinės garantijos ir laiku mokamas atlyginimas“.

Ir taip, aš ieškausi darbo, nes maniškė pedagoginė avantiūra, deja, buvo tik laikina (intymaus nesiūlyti).

Kita vertus, anksčiau visos rašytos apie CV ir darbo skelbimus problemos niekur nedingo – prie čingačgukų (-gukių – šių apsčiai HR skyriuose) ir toliau, panašu, Lietuvoje aštrėja eidžizmo (ageism – čia kai esi “per senas“) problema, apie kurią rašau ir ne aš vienas (pvz. Snieguolė Matonienė – siūlau sekti ją kad ir FB).

Lietuvoje vyrai darbo rinkoje “miršta“ apie 40-45-uosius, o moterys – apie 35-40-uosius savo amžiaus metus. Tai nereiškia, kad jūs išvis nesusirasite darbo, bet faktas, kad toks mergytės iki 30-ies metų amžiaus dvigubomis, bepriesaginėmis arba mergautinėmis pavardėmis jums šanso gali ir nesuteikti.

Bet aš žadėjau kažką smagiau juk rašyti, tiesa?

Tad:

3. Šiandien yra tarptautinė ubagų diena!

Labai siejasi su aukščiau išdėstytomis naujienomis, nors, atrodytų, nieko bendro. Bet… argi?

Tiesa, dar ir alaus diena (nors aludarių – tai liepos 18 dieną, bet tai ko lyšną rozą olaus neįkalt?), kas, sakyčiau, irgi toks vargolių™ gėrimas (“tegul liumpenai [tą lietuvišką ] alų pliumpena!“ – sakydavau aname tūkstantmetyje, gurkšnodamas čekišką budvaizerį).

Todėl pralinksmino šiandien istorikas Gediminas Kulikauskas, savo FB paskelbęs:

“Jogei lietuvis nepasižymi darbštumu visur yra žinoma. <…> Darbo lietuvis nemyli ir žiuri į jį kaip į kokią nelaimę. Jo svajonė – praturtėti ir eiti ant poilsio. (iš vieno kunigo atsiliepimų XX a. pr.)“

Prisipažinkite, juk ir jūs, vasara ar ne vasara, bet savaitgalio kaip išganymo nuo darbo laukiate, tiesa?…

“Seniai jau karo nebuvo“, aha. Na, neskaitant tokio pyarinio karo tarp dviejų vienos sostinės merų ir dviejų sutuoktinių bei karo tarp darbdavių ir darbuotojų (gal, sakau, reikėtų pakomentuoti barštišką interviu, kaip skaitytojas prieš kelias dienas siūlė?).

Bet dar ne šiandien. Švęskite, idant savaitgalis!

* * *

Jei lyrinį herojų
Pakračius už jo kojų, 
Pribirtų sočiai pinigų
Išgerti vyno su draugu.

Nors galima paskutinę eilutę pagal šventę pakeistį į “Alaus išgerti su draugu“.

O jums – ačiū už alauspinigius tinklaraščiui per paypal čia!