Vasarą jūs, rupūžiokai, kaip įprastai ilsitės, tai nelabai skaitote, jei ką čia ir parašau, kaip matau.

Vienok, ne visi atsipūtę ir ilsisi taip, kaip jūs! Jaunimas nesnaudžia – kuria verslo planus ir teikia pasiūlymus. Taip, netgi tokiems seniems pirdūnams, kaip aš! Kad ir per FB.

Hipsteriškas (daugiau pagal kartą, tačiau tai – irgi savotiškas mąstymo būdas, nes aš turiu šiemet gimnaziją pabaigusią dukrą, tai karta vis ta pati, tačiau mąstymas ne visai tas stereo ar mono tipinis) verslo pasiūlymas atrodo kaip copy/paste, tai vakar gautą per Viešpaties dieną (sekmadienį, kitaip tariant, kurį dera švęsti, bet dėl cūciko virškinimo problemų švęsti su šašlykais nevykome) aš čia ir pacituosiu bei pakomentuosiu, palikdamas autorių neįvardintu.

Ne todėl, kad jį ar ją kažkaip turėčiau dabar sugėdinti arba imsiu čia, suprask, tyčiotis, bet kad išties tokių anonimų yra legionas, ir jų genialios bei unikalios (sic!) verslo idėjos nėra paprastai nei genialios, nei unikalios, nei išties verslo.

Atsiprašau sėdmaišininkų, kad taip be palauk spiriu kin-geri į jūsų hipstah total cool vanilinės latytės persunktų suaudrintų smegenėlių pribrein(šit)stormintą idėją™, tačiau tuos klausimus dėl jūsų verslo (?) iš manęs išgirsti nieko be užgautos savimeilės nekainuoja, o padeda sutaupyti gal ne vieną šlamančią kupiūrą, kada planas susidurs su realybe. Ypač, jei dar ir pinigai ne jūsų. Nes va čia turiu kaimyną, kuris gyvena iš tokioms “ultra-inovatyvioms“ nepavykusioms idėjoms suteiktų paskolų procentų – ir vairuoja todėl realų Ford Mustang, o ne influencerių bei bitkoinerių mainerių proverbinį lambordžynį.

Tai žiūrim irgi maždaug tipinį dialogą:

Pastebėsiu, kad aš FB į draugus priimu visus, kurių vardas ir pavardė paskyroje yra panašus į vardą ir pavardę. Todėl akivaizdu, kad tam kartui (sic!) kol kas drauguose esantis žmogus patingėjo tiesiog nueiti į mano profilį ir pažiūrėti telefono numerius (taip, turiu dar ir britišką).

Po to jie arba mane išmeta iš draugų, arba blokuoja, arba juos kažkas neapsikentęs FB apskundžia už įkyrumą, po ko jų paskyros pranyksta (nes galėčiau pacituoti dar daugiau, o dabar – “vartotojas kaput“, man rašo cukraininiai adminiukai).

Šiaip esu intravertas (nors nepanašu) bei dar gal mizantropas (nors išvis netiesa!), todėl nesu labai linkęs apturėti seksą telefonu, kalbėdamas apie pinigus.

O galima netgi pasakyti, kad kalbėti apie pinigus – išvis ne telefoninis pokalbis.

Viską galima aiškiai ir glaustai išdėstyti raštu, o tuščiai pliurpti… na, ką aš žinau ir išmanau, aišku? Aš ir su telemarketeriais (koks keistas įkyrių skambinėtojų profesinis pavadinimas!) gražiai šnekuosi, kai jie paskambina ir po to susinervina. Todėl nereikia piktnaudžiauti mano gerumu – reikia atsakyti į paprastą klausimą.

Jūs ką nors iš atsakymo supratote?

Aš – taip, prisipažinsiu. Ne iškart, aišku (todėl raštu geriau skaityti, nei klausyti vis labiau klaidinančių išvedžiojimų telefonu!).

Ir gal per gerai supratau, nes toliau:

Taip, kai kalbame apie verslą (!), visada dera tiesiai taip ir paklausti – ką parduoda: jums čia ir dabar (rus. įtrindinėja) ar klientams bendrai rinkoje.

Nebuvo todėl jau tas mano klausimas toks paprastas, tiesa? Viskas priklauso nuo to, kaip pašnekovas jį supranta ir kaip į jį atsako.

Darkart, prašau, perskaitykite atsakymą.

Jau?

Supratote? Išties supratote??? Iš kelinto karto?!

Gal galite ir man paaiškinti šitą buzzwords makalynę?

Nes mano reakcija po to išties buvo maždaug tokia:

Tačiau esu pakankamai gyvenime užgrūdintas vyrukas pačiame jėgų žydėjime™ su gerokai ištampytomis tolerancijos ribomis visokioms keistenybėms. Todėl kaktos neprasiskėliau.

Maža to, pasistengiau suskelti (sic!) tokį atsakymą, kuris kažkaip be ironijos ar sarkazmo (juk jame to nėra, tiesa?; tiesa?!; tiesa???) užvestų atgal iš kosTminės odisėjos į nors ir ne asfaltuotą (ar ne dėl to Roką Masiulį atleido Eskaladės Krivis?), bet bent jau žvyruotą kelią šitoje nuodėmingoje ašarų pakalnėje.

Pašnekovas prapuolė daugiau nei dviem valandoms, per kurias aš spėjau:

  • su dviem merginom (neskaitant negaluojančios aukščiau minėtos kalės) iš naujų taurių išgerti Gautier V.S. konjako su lipduku ant butelio, kad tai geriausias V.S. konjakas 2017 metais pasaulyje (titulą suteikusios organizacijos nesiteikė nurodyti nei tiekėjas, nei prekybos tinklas, kurių vardus irgi nutylėsiu, nes už reklamą ir vėl nesusimokėjo, nevidonai!),
  • suklijuoti pavarų dėžės bumbulą (ne visi gi vairuoja mustangus!),
  • suvalgyti arbūzo,
  • paklausyti Rick Beato pasakojimo Youtube, kaip jis atrado roką (kaip tik šv. Roko, nors ir ne Masiulio, atlaidai Merkinėje!),
  • darkart mintyse perskaičiuoti tiekimo grandinės nuo gamintojo iki galutinio vartotojo elementus (man gaunasi 9, kurie dar ir kartotis gali, o kiek jums susiskaičiuoja?),
  • pasitikrinti dar ir darkart FB Messenger dėl atsakymo į mano pastabą ir nieko naujo nerasti,
  • parašyti šį įrašą.

Šiaip tik norėčiau pastebėti, kad jei jau praradau tokį nuostabų, nenusileidžiantį Nigerijos princo paveldėjimo išsprendimo investiciniam pasiūlymui, verslo (sic!) pasiūlymą, tai, be kai kurių technologinių papildomų galimybių, išties prekybos būdai rinkoje nuo kapitalizmo aušros nelabai ir pasikeitę.

Viskas, jaunuoliai, žinokite, atrasta jau iki jūsų! Netgi aukščiau siūlomas būdas puikiausiai (ir nuobodžiausiai) telpa į klasifikaciją.

Ir jei norite kurią nors grandinės dalį patobulinti, tai turite, deja, daug mokytis pradžioje.

Ir jei taip visai nuoširdžiai, tai dabar net nežinau, kas to moko lietuviškuose “universitetuose“, ir ką galėčiau įvardinti specialistu (nors imk ir pačiam čia paskaitas dėk!) – mat jau seniai esu studijavęs, nieko naujo informacinėje erdvėje nepamačiau, o kokie nors verslo leidiniai seniai rašo ne apie verslą, o pardavinėja krūtą stiliuką bei tuščią imidžiuką susimokėjusiems.

O po to dar ir praktiškai semtis patirties to tiekimo grandyse ar etapuose, kad juose kažką galėtumėte patobulinti (inovacijos!), išmesti (sąnaudų mažinimas!) ar pridėti (pridėtinė sukuriama vertė!). Taip, eiti, tarkime, kad ir į logistikos sandėlį dirbti – kas reiškia, kad perkiloti krūvą pakuočių ir svetimų jums nepriklausančių prekių, ir dar suvokti (liūdnai?), kodėl vyriausiam sandėlininkui moka daugiau už jus, kad ir koks jūs jaunas, gražus ir protingas sau ar mamai atrodote.

Nes visa kita – tai čia tik jūsų sapalionės prisikoučinus ir užsikoučinus visokių kijosakių, koelhų bei kastendabartrende.

O žinote, kur kone trumpiausia ir tiesioginė aukščiau minėta tiekimo grandinė nuo gamintojo iki pirkėjo?

Kai parduodi savo augintas bulves ūkininkų turgelyje prie maksimos.

Galite nedėkoti.

* * *

Aš už tai padėkosiu tiems, kas atsidėkoja už mano pastabas čia savo piniginiais ženklais elektroniniu būdu per PayPal.