“Metas keisti ratus!“ – primena račių reklama, ir aš, prisikrovęs į kabrioletą kur tik betilpo įgrūsti komplektą prie šio pirkinio rugpjūtį dovanai gautų žieminių padangų, nuvažiuoju perauti savo auto avalynę (ar padangynę, jei tiksliau).

Pakalbame su meistru, kuris, paaiškėja, esąs baikeris (Kawasaki Vulcano, jei ką), ir pas kurį vos pats nepalieku ant klientų odinės sofutės prie televizoriaus savo baikeriškos striukės, kurią vasarop pirkau važinėtis būsimu motociklu, tačiau vietoje to rugpjūtį įsigijau kabrioletą, o tai, sutariame abu, yra saugesnė transporto priemonė šiame žioplų arba išprotėjusių vairuotojų pasaulyje, kurie jaučia pareigą tave nustumti nuo kelio, nes tu gi jiems ir taip vietą užimi. Aš gi į pakabos visiškai nenumatytą, net per dvi viena kitą sekusias tech.apžiūras kone vienos savaitės eigoje, remontą sukišau savo planuotą “motociklą“, tai belieka padūsauti ir atsisveikinti iki pavasario, kada vėl permontuosim ratus iš žieminių į vasarinius.

Klausiu, gal kokią lojalaus kliento kortelę gaučiau?

Atsako, kad tokių nedalina, nes ne prekybcentris ar bankas, o lojalūs klientai ir taip lojalūs, ir tokiame miestelyje vieni kitus pažįsta, tad ir be kortelių pas jį lojaliai atvyksta. Blogiau, kad šis miestelis, kaip ir dauguma savivaldybių provincijoje, nyksta, nes vis daugiau tų lojalių klientų išvyksta arba Anapilin, arba ieškoti ateities sau ir vaikams kitur.

Galop, net ir mūsų miesto bei rajono meras ir administracijos direktorius gyvena sostinėje, ir mokesčių mokėtojai sumoka už jų keliones į darbą ir iš jo, o etikos sargams tai atrodo irgi visai taip comme il faut. Kaip ir savivaldos rinkėjams, ko gero, kad vėl perrinkinėja (ir tai nereiškia, kad mudu su pašnekovu kažkaip ilgimės buvusiojo, juolab, kad man socdemas, kuriuo iš centristų tapo pirmtakas – tai diskvalifikuojantis kriterijus padefaultu).

Ir kad apie padangas pradėjau, tai visos trys naujienos per mano komentarus tebūnie išdava iš šio įvado: apie padangas, valdžią bei jos ir mūsų gerovę.

* * *

Viena, ką labai aiškiai parodė Alytaus padangų sąvartyno, skambiai vadinto kažkodėl gamykla (tiesiog tai buvo sąvartynas po stogu, ir ne todėl, kad padangos bijo klimato poveikio, o kad šio guminio šiukšlyno savininkas, gerai žinomas vietos oligarchėlis Juozas Cicėnas, taip viską suslėpė nuo bereikalingai smalsių varguolių akučių), o dar ir gamykla nelabai buvo, nes gamykla nuo šiukšlyno paprastai dar turi privalomai saugaus darbo ir priešgaisrinės saugos taisykles, o čia, jei nemeluoja spauda, išvis joks priešgaisrinės saugos planas nebuvo numatytas todėl, kad “gaisro tikimybė neįmanoma“ (girdite, mentai-paštinykai, padangos gi nedega, ko kimbate!), kilęs, irgi sako, eilinis, tik šįkart neprigesintas jau, gaisras, tai faktą, kad civilinė sauga pas mus neegzistuoja.

Bet taip išvis neegzistuoja.

Ir jokios jodo tabletės ar valdžios parūpinami skiepai nuo kasmetės gripo epidemijos, ar net erkinio encefalito, čia mums jau nebepadės.

Nes kai vidaus reikalų ministerė Rita Tamašūnienė nuo nedamuštos Jedinstvo partijos jau atvyksta prispirta į savaitę gesinto gaisro vietą ir prieš kameras pareiškia, kad čia – tik savivaldos reikalas, tai akivaizdu, kad skęstančiųjų gelbėjimas irgi yra pačių skęstančiųjų reikalas.

Ir tuomet tegul jau merai visur patys nusprendžia, kiek ir kokių jiems ugniagesių reikia, nes civiliokai savo sauga privalės pasirūpinti irgi tik patys – ministerė iš vidaus reikalų nevadovauja nei jokiems ugniagesiams ir gelbėtojams, nei civilinės saugos departamentas jai yra pavaldus, nei policijos departamentas jai kažkiek prižiūrėti rūpi (kurio instagraminiam komisarui terūpi tik postas ambasadoje Londone, kadangi darbo metu už mokesčių mokėtojų pinigus jau pasimokė anglų kalbos – ne tiek, kiek jo globėjas iš Gedimino 11, kad tiktų išties dirbti Interpol, Europol ar Sirene atstovybėse, bet tai nors Londės pamatys šis uniforminė tuštutė, nu!).

Tiesa, negirdėjau, kad ir prokuratūra arba STT kokią bylą dėl gaisro, aplaidumo ir korupcijos būtų sukrutę iškelti – dar viena pasekmė tulpinės ekselencijos ir jos paskyrimų pagal būtą konstitucinę atsakomybę.

Beje, naujasis ekselencijus gaisro ir ekologinės nelaimės metu irgi žavėjosi gyvai tik imperatoriaus Japonijoje inauguravimu, nes, kaip pripažino, tai yra gal vienintelis šansas, išpuolantis jo kartai – tai ko nepasinaudojus tarnybine padėtimi, juk ir pareiga reprezentuoti šalį yra (ir dukrą gretimoje šalyje pakeliui aplankysi). Šalį gi, o ne žmones atstovauja – žmonės tai tuomet beviltiškai gi stebėjo gaištančius laukinius gyvūnėlius ir spėliojo, kiek užterštas dabar ne tik oras, bet ir dirvožemis, vanduo ar pienas, kurio nemažai buvo supirkta ir parduota, o tas, kuris užkliuvo, tai bus atskiestas iki normos, taip kad visks normalej če™.

Vykdomoji valdžia irgi neskubėjo imtis šių durnelių (mūsų!) saugos, susizgribusi, kad net ir matuoklio išvis jokio neturi, tai reikia dar ir iš lenkų skolintis, o ir žmonės patys jau pas gimines pradėjo masiškai iš miesto išvažinėti (mes irgi priglaudėme namie du “pabėgėlius“), kai teikėsi pranešti, kad metas evakuotis. Artimiausias gi man žinomas civilinės saugos sandėlis su dujokaukėmis Naujuosiuose Valkininkuose irgi yra sudegęs (sic!) prieš gerus penketą metų, o ten dabar jo vietoje įsikūrusi UAB Mėlynoji Uoga, ir nors taip baisuoklį pavertusi naudingu statiniu.

Čia norėjau įmesti nuotrauką iš apleistos dujokaukių gaisravietės, bet neberadau savo archyvuose, tai štai jums verčiau katukas nuotaikai pakelti – jei jau taip apie baikerius aukščiau rašiau:

Šiaip ne tik nepasirūpinta per tą laiką kitu sandėliu su civilių saugos priemonėmis (ne vien jodo tabletėmis ar dujokaukėmis, nes net banaliai marlės kaukių pritrūko!), bet va dar ir ten greta einantis geležinkelis, pamenu, šalia turėjo sukrautas tiltų metalines konstrukcijas, jei prireiktų atstatyti sugriautus tiltus Pamerkiuose, Vaitakarčmiuose ar kur dar ten buvo numatyta “prie ruso“.

Teisingai, kam leisti voliotis tiek metalo be naudos? Juokingiau, kad visą išvežė anaiptol ne per metalų karštligę, o gerokai vėliau, kada gyvenimas Lietuvoje jau stabilizavosi.

Bendrai Lietuvoje požiūris į visas tokias avarijas ar saugą net nuo banalių gaisrų, yra abuojas (o dūmų detektoriai tapo eiline dūmine uždanga artimiems “valstybei“ žmonėms pasipelnyti masiniu jų įdiegimu). Net ir smulkmenose, kaip antai jau minėtas Vilniaus miesto Varėnos rajonui meras pasirūpino aptrinkelinti už vokiškus mokesčius Karloniškių ežeriuką miesto centre (visi manė, kad čia prūdas, bet britų mokslininkai nustatė, kad vis tik natūralaus ežero likučiai), tačiau paliko galimybę smagiai nusiristi ne vien smagiai apšilusiems nevėkšloms nuo atvirų ir stačių šlaitų į vandenį, ir nepaliko jokios galimybės gauti gelbėjimosi ratą su virvele ištraukimui (ir kaip pas anglus visur apstu, kad nepavagia žvejai-brakonieriai?).

O ir Alytuje dar gesinant gaisrą, vietos ugniagesių surengtas patikrinimas ne tik mano mokykloje tebuvo proga vaikams vietoje pamokos paišdykauti per tą “evakuaciją“, bet taip iš esmės visose procedūrose ar pasirengime nieko nepakeičiant.

Ai, galop, aš esu gi tik mokytojas, ir mano fizinės saugos, į ką įeina ir supratimas apie evakuacijas bei reagavimus į pavojus, įskaitant dar ir amerikiečių parengimą prie chem-bio atakos kaip first responder, tai juk irgi ne mano ir niekieno juk reikalas, nes visi patys ir be manęs protingi pagal savo pareigas, ir taip be mano patarimų ar komentarų apsieis.

* * *

Tad vienintelis savo vietoje iš visų politikų ir valdžių bei valdžiukių, tebuvo tik naujasis Alytaus meras Nerijus Cesiulis.

Jo oponentai pyksta, kad tas ten nuolat šmėžavo, suprask, tegul geriau į kabinetą mauna, kaip visiems biurokratams priklauso (o dar geriau, ko gero, tai tegul reikalų derinti į sostinę mauna ir nesirodo – galėtų iš Varėnos rajono pasimokyti gi!), bet aš manau, kad toks ir yra politiko darbas, kad būtų vietoje, teiktų visuomenei informaciją iš valdžios pusės (liaudis mėgsta, kada valdžia jais rūpinasi juk!), ir visus organizacinius reikalus spręstų čia pat vietoje – tiek ugniagesių darbinius poreikius (ne su žarna lakstyti, bet jis to ir nedarė), tiek jų aprūpinimo, maitinimo ir net pasirūpintų išvaikymu visokių epideminių prievaizdų, kurie prikibo, kad ugniagesiai neteisingai vietoje maitinasi, ir gal ten maistas dar nepatikrintas, kurį savanoriai sunešė, ir gal dar rankutes nepakankamai po čiurkšle nusiplovė, nes priešgaisrinės putos, žinote, tai ne muilas, o to tai va per viešuosius pirkimus reikia pripirkti įstatymo nustatyta tvarka, papylavojant eiliniams cicėnams ir jų rotariškiems draugeliams užsakymus, a-ne?

Bėda, kad tokių merų yra vos vienas kitas, ir būsimos techninės ar ekologinės katastrofos atveju, deja, organizavimas ir valstybinių institucijų bei pareigūnų reagavimas bus dar prastesnis.

Tai čia tik padangos užsidegė. O jei cheminė (turime gi Achemą, Lifosą ir Mažeikių Naftą juk!) arba radiacinė katastrofa, net jei ne pas mus, o pas kaimynus? Jodo tabletėmis gydysimės, ar iškart kalio cianido padalintų tiems, kas jau PSD susimokėjęs?

Ir po to visi tie aukštas pareigas užimantys glušpetriai peza mums apie gerovės valstybę, kai nesugeba gerai net savo pareigų atlikti, aha.

Gerovę šia valstybe pasinaudodami ir prisidengdami tai jie jau susikūrė sau ir vaikams, o jūs tai čia kuo tuomet dėti? Kad prezidentas paguos tarpuose ir per savo metinius pranešimus? Tai iki tos, kuriai juokingi būdavę klausimai apie tautiečių išnaudojimą užsienyje, irgi tas pareigas einantis vis susirūpinimą reikšdavęs.

Palengvėdavę tuomet, kur gi ne.

Pasunkėjo, kai šitą ekologą jau pakeitusi partškola ne tik užsienio politikoje paliko kaip plėnis po gaisro, bet ir vidaus politiką priteršė dioksinų, iš kurių akivaizdžiausia visos tos dešimtmečio politikos pasekmė yra dabartinė bechimyčinanti koalicija, tręšianti savo ruso-fosfatais ir “organika“ (pardon my French) visuomenės smegenis, mūsų demokratiją ir bendrai šios valstybės ateitį.

Ir jei būčiau tiek optimistas, kaip jų rinkėjai yra, tai irgi patikėčiau, kad išaugs iš to vešli Lietuvos ateitis, bet kažkaip ciniškas liberalas manyje sako, kad čia tėra tik banali ekologinė katastrofa dėl užterštumo karbofosiniais skverneliais, verygomis bei pranckiečiais, ir nei padangų deginimas padėtų juos išrūkyti, nei, tiesą sakant, kam rūpi juos rūkyti, kol yra europinių pinigų papylavojimui elitui, o su jais ir kažkoks bendrasis gėris gi nukrenta leudžei™.

Sakyčiau, tai gal išties pasirūpinkime patys, tik labai jau liberališkai nuskambės – nemadinga, ir į antiliberalų naratyvą bei gerovės valstybės trendą tokie pasiūlymai nepataiko. Todėl valstybės globos, pasireiškiančios naujais mokesčiais ir draudimais, sulauksime tik daugiau.

Kaip ir pažadų, kad bus dar geriau – juk kitąmet jau Seimo rinkimai.

* * *

Tai čia galėtų būti dabar jūsų padangų arba dujokaukių reklama, bet kadangi nėra, tai iškart bent jau dėkoju už visą finansinę tiesioginę paramą per PayPal šiam tinklaraščiui čia.