Tradiciškai po praėjusių metų apžvalgos – prognozės dėl ateinančiųjų.

Ar jau atėjusiųjų 2020-ųjų, jei tiksliau – labas rytas, girtuoklėliai mano mieli!

Aišku, šitas prognozavimas yra iš esmės tik būrimas iš žvaigždžių rūke, neturint net horoskopų žvaigždynams astrologiškai panaglišulinti, bet visumoje yra juk bendros tendecijos ir trendai, ir galima paspėlioti (!) apie galimus įvykius ir politikos bei ekonomikos posūkius Lietuvoje, JAV ir JK bei ES – tai, kas mums visiems yra svarbu, net jei kuri šalis ar tendencijos jums asmeniškai gal nėra tiek aktualios.

Juolab, kad kai kurie įvykiai yra pasaulyje suplanuoti ir be mano įsikišimo ar prognozavimo, nors jų baigtis bus aiški tik jiems išties įvykus.

* * *

Tai ir pradėkime nuo pasaulio ekonomikos garvežio – JAV.

Ten šiemet įvyks POTUS rinkimai. Ko gero, esamojo 45-ojo perrinkimas.

Kuomet 2016 metais esamasis dar tik nominavosi į GOP kandidatus, buvo daug verksmų ir raudų, pradedant kalifornietiškais paplūdimio smėlynais ir baigiant norvegiškų fiordų sniegynais. Kai kuriuos pingvinus teko guosti, kad nepriverktų Šiaurės jūros, nes paskęstų olandai su savo tulpėmis. Aišku, jie apsirūkę to ir taip nepastebėtų, bet tulpių vis tiek kažkiek gaila, net jei prisireikia tik Kovo 8-ąją, o žolės per šienapjūtę priravi.

Aš tuomet buvau geresnės nuomonės apie respublikonus, kad jie vis tik sugebės po 8 metų nobamizmo tarp savęs susirasti vertą bušmeną. Čia suklydau. Bet vis tiek maloniai nustebino, kad leido kandidatuoti iš esmės juk nepriklausomam kandidatui (Donald Trump buvo savo laiku demokratų partijos ir konkrečiai Klintonų klano rėmėjas bei bičiulis), kuris už tą teisę susimokėjo gerokai pagerindamas GOP finansus, po ko jie pasifinansavo smagiai kitas politines kampanijas, paimdami daugumą Kongrese bei Senate.

Tai šiuo požiūriu respublikonai tikrai laimėjo net ir be savo nuosavo kandidato – ir tai, kad Doncė jiems nėra savas, parodė gana greitai įvykęs sutarimas Kongrese, palaikant demokratų iniciatyvą dėl Rusijos, kuria apribotos galimybės POTUS vienašališkai kažką sutarti “prorusiškai“ su Huilo, kas netgi savotiškai ironiška, nes Donald Trump vienašališkai primetė į metų galą dar papildomų sankcijų tiek rusams, tiek jų čiulpikams iš Berlyno obkomo.

Tikimybė, mano galva, kad Donald Trump vėl bus antrai kadencijai perinktas, yra apie 80 procentų, o pagal Paretą – tai yra labai aukšta tikimybė.

O ir ko jam nebūti perrinktam, kad JAV ekonomikos institucijos prognozuoja dukart didesnį šalies ūkio augimą, lyginant su ES? Ir iki rinkimų JAV ekonomikoje bei finansuose nenusimato sukrėtimų – nors, teisybės dėlei, taip kalbėjo Fed bei World Bank su IMF ir prieš 2009 metų krizę, sukėlusią Didžiąją Recesiją.

Vėlgi, 45-tąjam tereikia tik būti nominuotam antrąkart GOP, ir pastarieji neturi ką priešpastatyti einančiam pareigas, todėl jų tarpe išsikėlusių kandidatų debatai greičiau bus skirti tiek perduoti žinutę respublikonų rinkėjams apie tai, ko tie neranda prezidentiniame tviteryje, tiek ir pačiam POTUS paprotavėtrinti programos atnaujinimą.

Su demokratais juokingiau – ta visa šušara save išsikėlusiųjų palaipsniui atkris, ir liks, manau, tik Michael Bloomberg bei Joe Biden. Ir pirmasis poroje su trumpistais skandins pastarąjį – bendrai pats impyčmentas yra labiau kenksmingas Joe Biden ambicijoms, nei kad 45-ąjam.

Sunkiau Donaldui būtų juk tik prieš žemietį po to kovoti: abu turi savus komunikacinius kanalus (Doncė įvaldęs mažiausiai cenzūruojamą politkorektiškų fašistų soctinklą, kai pats Bloomberg turi savo vardo tradicinės žiniasklaidos sklaidos kanalą); abu niujorkiečiai, kurie gali prasimušti bet kur, jei jau galėjo prasimušti tame mieste, anot Frank Sinatros ir jo dainos (po kurios Linksmaisiais Devyniasdešimtaisiais Nidoje vienoje pirmųjų karaoke mums atjungė personalas mikrofonus ir pagrasino iškviesti policiją, jei neišeisime… tiesa, ten vasaros “policija“ buvo mano draugas, bet čia nukrypstu į smagius jaunystės laikus jau); abu turi finansinių išteklių ir yra iš esmės American Dream įsikūnijimo pavyzdžiai.

Tai demokratų socialistiniams rinkėjams finaliniai prezidentiniai debatai būtų toks pats kognityvinis disonansas, kaip lietuvių valstiečiams, buvusiems priverstiems antrame ture rinktis tarp Gitano Nausėdos ir Ingridos Šimonytės. Tad manau, kad įdomiausia politinė kova rinkimuose vyks būtent už DEMonų nominaciją, o ne vėliau prieš 45-tąjį POTUS – nors finalas tarp šių partijų nominantų bus smagus apsižodžiavimais su žaidimu “surask tris skirtumus tarp kandidatų“.

Gal aš šališkas, bet 2020-ieji JAV bus smagūs įvykiais, ir jei ta laukiama pasaulinė krizė mostels į metų antrą pusę, tai JAV politiškai jau bus persikrovusi ir pasirengusi iššūkiams – vykdomąjai valdžiai nebus svarbu dar ateinančius ketverius metus jų darbo tęstinumo užsitikrinimas, nes jie, greičiausiai, jau tą kadenciją bus užsitikrinę, todėl beliks tik dirbti.

O ko ten demokratai kaip višta be galvos lakstys, tai jie ir taip dabar laksto, iš esmės taip beprasmiškai iššvaistę savo neapykantai ketverius metus, bet, einamojo prezidento perrinkimo atveju, prarasdami ne tik galvą, bet ir viltį. Net jei laimėtų Michael Bloomberg ar, netyčia, Joe Biden, tai… iš esmės nieko irgi nepasikeis, tik pažadų būtų daugiau, o Twiter akcijos atpigtų.

POTUS No 45 iš giphy.com

Kiek blogiau dėl to yra Lietuvai – nors negavome prorusiškojo kėkšto, tačiau, kaip ir rašiau, kokio Lietuvai reikia naujojo prezidento, tai dabartinis mūsų garbanius nors ir yra ne tik keliomis galvomis tiesiogine ir kitomis prasmėmis aukštesnis už buvusiąją partškolinę, nekentusią dėl asmeninių nevykėliškų priežasčių JAV, tačiau šie rinkiminiai metai neleis ir jam aktyviai lįsti į akis POTUS vardan tos™.

Todėl likdami be JAV dėmesio sau, mes liekame ir be asmeninės POTUS globos, tuo pačiu turėdami, deja, šiemet ir vėl gerokai silpnesnes gynybines pozicijas kaip Vakarų forpostas prieš Mordoro orkas. Kas reiškia, kad darbas su kitais NATO partneriais, manau, turėtų tapti prioritetiniu vyriausiąjam ginkluotųjų pajėgų vadui bei krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrams, kurie du pastarieji metų gale dar ir, tikėtina, pasikeis dėl Seimo rinkimų.

Na, o mano patarimas jau nežinantiems, kur dėti atliekamus grynuosius namine valiuta, vis dar išlieka nepakitęs: pirkite baksus © – iš kurso kilimo uždirbti galima, aišku, tik pasikeitus kokios nors nestabilios šalies pinigus, tačiau doleriai perkami juk kitais tikslais (ir tą aiškinti – ne šio įrašo tema). Nors metų santykis tarp USD ir EUR pakito nuo 0.87 iki 0.89 su piku prie 0.92 beveidžio fantiko už žalianugarį rugsėjo 26 d., tai net čia vis du eurocentukai nuo bakso į kišenę, tiesa?

O ir šiaip kita temos dalis dolerių neturintiems jau rytoj – apie tai, kas arčiau mūsų: JK ir ES.

Bet jums vis tiek ačiū už paramą per PayPal čia!