Kas jau vakar perskaitė pirmąją atėjusiųjų metų tradicinių prognozių dalį apie JAV, tiems įdomu, kas svarbaus laukia JK ir ES santykiuose.

Skirtingai nuo POTUS rinkimų rezultato, Brexit įvykimo galimybė šiais metais jau turėtų viršyti 90 procentų – po 3 atidėjimų, manau, taip triuškinančiai laimėjęs rinkimus Labradurnius išties būtų durnius, jei iš ES neišsigrūstų net ir be sutarties ar su belenkokia, kad turėtų kuo pamosuoti glušavotam savo breksitiniam rinkėjui tarsi 1938-aisiais po Miuncheno pirmtakas Neville Chamberlain.

Aišku, per šiuos metus nieko ypatingo britų ir eurosąjunginiams piliečiams neįvyks – vis dar keliaus be vizų, vis dar naudosis įdarbinimo ir sveikatos apsaugos galimybės tarsi Brexit nebūtų įvykęs, ir šen bei ten vietos spauda bandys kelti skandalėlius dėl nesusipratimų ant sienos bei su muitinėmis, bet visumoje, manau, jei dar nėra, tai bus pasirašytas savitarpio supratimo memorandumas tarp karališkosios “leudės viriausibės“™, kuo save įsivardino BoJo, bei ES technokratų, kad nei vienai, nei kitai nenaudingų nesusipratimų būtų galima išvengti.

Galop, ne karo gi metas. Versle tik aršiai ir toliau vyks nepaskelbtas karas, kuris jau ir taip ten rinkose nuo 2016 metų – čia britų ir Europos verslininkai be ceremonijų dalinasi rinką ir stumia konkurentus lauk, nes bet koks sukrėtimas rinkoje yra kartu ir verslo galimybės, jei tik jas išnaudoji, ir manau, kad britai čia gerokai agresyvesni ir akiplėšiškesni už socialinių parašiutų bei garantinių pagalvių išlepintus europiečius.

Nes net britų probreksitiniai politikai griebė ES šalių pasus ar nuolatinio rezidento kortas, kad Brexit ar ne Brexit, bet jų galimybės laisvai veikti ir keliauti nebūtų apribotos, jau nekalbant apie atstovybių perkėlimą bei atidarymą ES teritorijose, kartais išsikeliant netgi iš Londono – dabar jau labiau kūkčioja airių proletarai, nes Dublinas, esantis vos per vidinę britų salų jūrą, pasidarė vienu brangiausių gyvenimui ir darbui miestų Europoje.

Mane asmeniškai džiugina, kad Nupušėlis darbietis rinkimus prapylė, ir pagaliau gal bus iš tos partijos viršūnės praspirtas, nors su tos partijos “vidinės demokratijos“ sistema tai įvyks ne greičiau, nei pats Brexit įvyks, ir dar ilgai partiniuose susirinkimuose šmėžuos korbinistinė apšepusi šmėkla tarsi mūsiškio eurokomisaro Vytenio Iljičiaus zombis socdemų susibūrimuose.

Ši užsitęsusi politinė agonija su “nepriklausomybe nuo Briuselio“ jau pernai metų gale glušių karalystėje™ per rinkimus išsisprendė, o šiknon nuo sėkmingiausių po 2009 metų krizės 2016 metų nuosekliai važiavusi JK ekonomika pagaliau turi stabilizuotis, ten sulindusi iš (ar iki) pagrindų.

Aišku, butinės ksenofobijos ir rasizmo bus ne mažiau, nei iki šiol, net jei Škotų Kiemui dar 2016 metais tuomet tik Namų Sekretore buvusi Kvanka uždraudė tuos prieš imigrantus nukreiptus neapykantos nusikaltimus fiksuoti ir publikuoti (pati keletą metų iki referendumo prastūmusi dabar jau pilnai įsigaliojusį Priešiškos Aplinkos sukūrimo imigrantams įstatymą – Hostile Environment Act).

O dabartinis praimas uždraudė jau ir patį žodį Brexit naudoti po sausio 31 dienos – suprask, bus įvykęs faktas, nors čia teisus atsistatydinęs Parlamento spykeris John Bercow, teigdamas, kad debatai Parlamente ir visuomenėje apie Brexit pasekmes ir įtaką dar truks artimiausią dešimtmetį.

Labai radikalių pokyčių britų ekonomikoje žemyn ar aukštyn aš nesitikiu. Jau pernai svaro smukimas, manau, irgi kuriam stabilizavosi (netgi truputį atsigavo po rinkimų rezultatų toriams mikliai suformavus naują Kabinetą bei džiuginant kalėdinės prekybos rezultatams, o metų pokytis santykyje su euru netgi pakilo svaro naudai nuo 1.11 iki 1.18).

Aš manau, kad tą apie 10 centų esamą (dabar kone 20 jau) skirtumą nuo to Wall Street bankininkų ir London City prognozuoto euro pariteto 1:1 BoJo gal netgi išnaudos sėkmingai savo politiniams tikslams – jis tuo kaip ir turi buferį laukiamiems Brexit sukrėtimams, ir galės pasišvaistyti minimalkės didinimu plebsui apraminti be didesnio sukrėtimo iždui.

Nors… kai toks psichopatas užsisėdi namuose pas katuką Larį Žemėjančios gatvės 10-tame name, tai svaras gali būti ir dirbtinai dar nors 10 centų sukeltas (aš iki nelemtojo referendumo pamenu dar santykį apie 1.40 euro už svarą 2015-aisiais), nes JK ekonomikai nuo to jau iš esmės kaip ir vienodai, bet po to dar metus ir memuaruose galima narciziškai pezėti, kaip dėl tavęs svaras, suprask, sustiprėjęs – kiek ne tik rinkėjai, bet ir pasaulio finansų šulai tavo genialumą įvertino kurso pasikeitimu karališkos valiutos naudai, aha.

Aišku, iš to jokios naudos realiai ekonomikai nėra, o ir apkrovimas dar biudžetui padidėja. Aš pats sausio ir vasario mėnesiams verčiau jau grynus svarainius pasikeisčiau į žalius, bet čia nėra raginimas pirkti baksus © – jūs patys atsakingi už savo finansinius sprendimus (tingintiems pasitikrinti kursą: už vieną didžiabritį svarą buvo duodama 1.28 anų metų pradžioje, o šiemet – jau 1.33, tačiau buvo nusmukę iki 1.20 pernai rugpjūčio 9 dieną – bendras 5 metų trendas buvo nuoseklus svaro smukimas nuo 1.52, pike po 1.58 žalio už karališką dviveidį).

Raminantis BoJo iš giphy.com

Bendrai paėmus, jau nuo vasario BoJo labiau, manau, bus užimtas Jungtinės Karalystės išlaikymo jungtine reikalais (ahoy škotai ir šiaurės airiai!) ir, be abejo, savo partijos valymu nuo “išdavikų“. Ekonomikai tai atsilieps tuo, kad nacionalizacijos korbinistinė šmėkla pasitrauks, ir gal bus netgi daugiau privatizavimo atvejų, siekiant subalansuoti biudžeto išlaidas ir patenkinti savo rėmėjų lūkesčius: tiek miestų komunalinio ūkio bei savivaldybei priklausančių būstų (tame tarpe ir socialinių), tiek ir pačios NHS, dėl kurios pelningiausių kąsnelių dar pernai tartasi su amerikiečiais.

Kas liečia dėl viso to pačią ES, tai čia bėdų, deja, pribrendo gerokai daugiau (ką rodo ir susilpnėjęs euras per metus tiek dolerio, tiek jau ir svaro atžvilgiu), ir tas stoiškai kovotas, bet nelaimėtas politinis mūšis dėl Brexit dabar jau persimes į beprasmiškus švaistymus ekofašistų ir visokių gretutinių™ kvailysčių finansavimui.

Skirtingai nuo vokiečų ir olandų, kurių auto-pramonei bei pervežimams jau pernai ES technokopūstai pradėjo rengti sektorių krizę iššaukiančias ES direktyvas, bent jau išsibreksitinantys britai su savo velsietiško princo vadovaujama Sandrauga bei dešinės pusės vairu savotiškai atsižegnojo kad ir nuo elektromobilių brukimo vartotojams vargšų sąskaita.

Tačiau prarastas šitų eko-enterprenerių pajamas jau ES šalys kompensuos iš, kaip technokratams ir socialistams atrodo, begalinio biudžeto, jau užpernai išsireketavus dar iš Kvankos išeitinę duoklę – tas atsilieps, deja, ir mums, nes vanilinių hipsterių apstu ne tik Vilniaus burbule, o dar nerealizuotos svajonės apie Tesla vežėčias neleidžia jaustis sėkmingu tarp varguolių ir šioje ašarų pakalnėje, nes dabar jau ir pašalpiniai už greituosius kreditus gali parketinį visureigį nusipirkti (true story).

Tai, kad pagal tarptautinių finansų “iliuminačių“ prognozę ES ekonomika paaugs vos vienu procentu, realiai reikš Bendrosios Rinkos užsitęsusią stagnaciją, ir tai būtų, kaip bebūtų liūdna, pati džiugiausia naujiena, nes kelių ekonomikos šakų krizė atsilieps po to ir šitokiai optimistinei prognozei.

Gal todėl Bendrosios Rinkos šalių nuogastavimai dėl nemenkos pačios britų rinkos bei jų penktosios pasaulyje ekonomikos pasitraukimo ir verčia tartis kaip verslininkams, o ne kaip angažuotiems regioniniams politikieriams – kol šito nesupranta Briuselio kopūstgalviai technokratai, juos, kaip trukdžius kartu su “trečių šalių“ nominaliais komisarais a-la grybauskaitės, taip ir apeina didesnių ES valstybių ir vyriausybių vadovai bei ministrai, kurie tariasi dažniausiai tiesiogiai (mūsiškiai skvernalėšos, deja, net anglų kalbos nemoka, kad išvis ką nors čia tartųsi, jei kas į musės dydžio ekonomiką anose salose dėmesį kreiptų), taip iš esmės apeidami ES institucijas.

Ir tai griauna pačią ES kaip tarpnacionalinę instituciją, nes kokia čia sąjunga, jei veiki ją apeidamas?

Juolab, prancūzų Emanuelio politinės pornografijos dūzgės ima erzinti ne tik vokiečius. O ir vokiečių bei Euro Reicho mama Angelė šiemet suplanavusi pasitraukti, todėl tą natūraliai susidariusį politinių iniciatyvų bei sveikos nuovokos vakuumą ES viršūnėse gali užpildyti tokie nusocialistėję euro-radikalai, kad vengrų ir italų “fašistėliai“ ar lenkų “klerikalai“ tų šalių vyriausybėse pasirodys dar labai mielais “liberalais“, o gatvėse dažniau matysime riaušes keliančių geltonų liemenių gaujas.

Kaip bepasirodys keista, bet JK šie metai veikiau bus geresni, nei jie šviečiasi ES ekonomikoms. Nes jau ir anksčiau esu rašęs nekart, bet technokratinis, o ne demokratinis, ES valdymas yra ne visada stiprybė – šiuo atveju, kada reikia iš esmės užsiimti ES sisteminiu reformavimu (įskaitant federalizaciją – nes priešingas kelias veda į dezintegraciją, ką rodo ir Brexit, bet išvados nepadarytos), tai objektyviai pritrūksta politinės valios, kadangi technokratai patys savęs nesireformuos.

O kaip bus išties – pamatysime šių metų eigoje, o jums juk rūpi gimtosios šalies politikos ir ekonomikos prognozės, kurios publikuojamos jau ateinančią savaitę.

Tam kartui galite tinklaraštį paremtį savo dosnia auka per PayPal čia, o aš jums dar nuoširdžiau už tai sakau ačiū!