Kaip matau, visame šiame koronaviruso pandemijos atrakcione visi ieško arba laukia vakarykštės dienos – absoliučiai niekas negalvoja apie rytoj.

Mūsų dabartinis pandeminių operacijų feldmaršalas alko-psichiatras Hitleryga, tarkime, susigalvojo švaistyti testus numirėliams, suteikdamas šiems prioritetą prieš gyvuosius.

Vat, klausiu, kam to reikia? Statistiką pasibloginti, kad numirė kažkas ne šiaip nuo plaučių nepakankamumo, bet nuo plaučių nepakankamumo, turėdamas koronavirusą arba nuo koronaviruso sukelto plaučių nepakankamumo?

Ir ką? ©

Daugiau kaip vargšeliams nukentėjusiems kaulintuvams ta mama-globėja ES pinigų duos, o tuos bus galima pamėtyti malūnsparniu visiems rinkėjams ir nusipirkti darkart Seimo rinkimus rudenį?

Tai jau toks diplomuotas bebras-ordinvagis, būdamas premjeru, pasaulyje kilusią 2008 metais krizę intensyviai stūmė į porinkiminį laikotarpį, kai viskas vis tiek baigėsi tuo, kad ta krizė ir pas mus atėjo, spręsti viską teko net ir naktimis, ką jau būtina buvo padaryti dar vakar.

Verslininkai, matau, irgi taip vakarykšte diena gyvena: oi, gal duos valdžia mums tiesiogiai tų užslėptų babkių, kad nebankrutuotume, nes, suprask, mes čia taip labai savo darbuotojais rūpinamės, o jei vis tiek bankrutuosime po to, tai nors būsime pabandę už svetimus pinigus kažkaip išsaugoti savo (!) socialinę padėtį, pakišdami dabar taip įkaitais nuosavus (?) darbuotojus.

Dar vieni valdžios ir verslo santykių tvarkytojai vardan savo rinkėjų, o gal ir vartotojų, jau ima grįžti į vakarykštę dieną per kainų reguliavimą ar planinės ekonomikos bei nacionalizavimo siekį. Nes visi jie tikisi, kad tuoj tuoj viskas baigsis, ir visi vėl laimingai sugrįš į tą mielą jiems jau pasiilgtą vakarykštę dieną – taip, kaip buvo.

Bet tas noras grįžti į vakar jau per du pastaruosius Seimo rinkimus stebėtas: iš pradžių išrinko liaušį Prietaisą, kuris spėriai stovėjo vietoje, nes buvo pažadėjęs viską grąžinti į ten, kur buvo iki Kubiliaus, o dabar turime praimą maušą, kuris tenkina mazochistinius piktų ir kerštingų rinkėjų jausmus grąžinti atgal į tuos laikus, kada buvo, suprask, irgi geriau: prie ruso, pagonybėje, agrarinėje valstybėje ar dar kur tik atbulyn žiūrintys norai juos veda.

Netgi ta partija, kuri dabar formaliai opozicijoje, yra vadinama ir net patys save vadina konservatoriais – suprask, vakarykštės dienos ideologijos atstovais.

Na, niekam nereikia rytoj – visi dabar klykauja, ko vakar nepadarė valdžia, ir žada, kad rytoj padarys tai, ką reikėjo daryti pagal juos tą laiką, kai buvo vakar.

Vien vakar, vakar, vakar…

 

Bet…

Nebus jau, kaip vakar.

Ši pandemija irgi praeis. Jau šiandien reikia galvoti, ne kaip grįžti į vakar, o kuo būsime rytoj. Ne tokie, kur iš vakar laiko, o šiandien jau persitvarkantys gyventi rytoj. Visomis prasmėmis – juk pagaliau turi ateiti tas naujasis dvidešimt pirmasis amžius, o ne naujieji praeito amžiaus 90-ieji!

Persitvarkyti reikia absoliučiai visiems: politikai, ekonomikai, verslui, rinkai, gretutinei (sic!) energetikai, kultūrai, švietimui, medicinai, valstybei kaip institucinei sistemai ir tam bendram viešam sektoriui, tarnaujančiam bazinių pajamų išdalinimo modeliu, taip pat mokslui (nepasigedote mūsų? – klausia dabar virusologai), technologijoms ir t.t., ir t.p. – ir mūsų asmeniniam požiūriui į save ir mus supantį pasaulį, profesijas ir mūsų vertę čia, šioje planetoje ir mūsų visuomenėse.

Nėra beverčių žmonių, kuriuos reikia nurašyti arba kažkaip gelbėti pagal vieną ar kitą susikurtą ideologiją – yra tik žmonės, dar užstrigę tame vakar.

Nes kas pirmieji išeis iš šitos pandemijos krizės – tas ir paims pasaulį. Rytojaus pasaulį. Su rytojaus požiūriu į darbą ir vertę rinkoje, ir su kuo mes dalinamės tuo mūsų darbu ir pastangomis, išreikštais pinigais, kaip vakar, o gal jau ir kita forma.

Visos pandemijos iki šiol keitė civilizacijų istoriją ir darė revoliucinis pokyčius visuomenėse, ir šioji bus ne kokia nors išimtimi. Kol kas baisu tą sau pripažinti, nes mes vis dar norime sugrįžti į vakar.

Bet geriau jau eikime į rytoj.

Nebijokite, nes jei išgyvensime dabar, tai bus mums ir rytoj – ir ten bus geriausia tiems, kurie dabar paliks tą pagaliau paleistą vakar jau praėjusiai vakarykštei dienai. Ateitis priklauso dabar jums.

Šį motyvacinį, tikiuosi, tekstą paskaitykite dar ir per Velykas – prisikėlimo šventę, bet jau šiandien publikuoju dėl to rytoj, kad jau dabar tas mėnuo ir būsima nauja era jums prasidėtų smagiau.

Todėl paimkite pozityvo ir optimizmo iš manęs kiek panešate, palikę savo nebereikalingą naštą vakar tam vakar – man tai jau tikrai negaila!

O aš jums dar dėkoju, kad jūs pasidalinate savo ačiū su manimi čia!

Bonusai dar nuo manęs tiems, kuriems –

rusų kalba suprantamiau:

arba lietuviškai: