“- Bačiulėjate ne dienom, bet valandom!“ – pakomentavo mano nuomonę dėl prezimento Buratino pareiškimo apie verslo tvarumą mėnesio karantino sąlygomis žurnalistas Romas “Grumpy Dzūkas“ Sadauskas.

Nes jau gerokai anksčiau apžvalgininkas Audrius Bačiulis vis gyrė alkoministrą Hitlerygą, kas yra savotiškai ironiška, kada vienas yra užrišęs alkoholikas, o kitas teiraujasi savo sekėjų, kame blogis gerti konjaką rytais (turint omeny pasakymą iš kino filmo “Brilijantinė ranka“, kad rytais šampaną geria tik aristokratai bei degeneratai).

Apie ką aš?

Kad vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis pareiškė,jog “jeigu verslui po mėnesio pasidaro tokios išgyvenimo dilemos, ar apskritai bankrutuoti, ar toliau tęsti veiklą, tai galbūt ir su tais verslais ne viskas tvarkoje buvo“.

Ir aš sakau – ogi jis, kurmi tu basakoji, yra teisus!

* * *

Jo pagrindinė bėda čia net ne tame, kad jis yra “ne toje partijoje“ ir opozicija (kokia opozicija?) su viskuo padefaultu nesutinka ir dėl visko kritikuoja, nes toks tas opozicijos darbas ir pareiga demokratijoje (bet šiaip, gerbiamieji, kol dar nepradėjote kaltinti manęs didele meile šitai valdžiai, gal galite įvardinti šešėlinius sveikatos apsaugos ir ekonomikos ministrus?).

Pagrindinė Sauliaus Skvernelio bėda, kad jis niekada ne tik neturėjęs jokio verslo, bet netgi nedirbęs versle ir netgi valstybės “versle“, kaip Rokas Masiulis.

Todėl jo pareiškimo vertė reputacine prasme kaip “eksperto“ yra niekinė.

Šiaip jo ir reputacinė vertė kaip generalinio komisaro buvo abejotina, nes negalima skirti kelių policijos ir panašių pareigūnų, kurių modus operandi profesinėje veikloje remiasi administracine, o ne baudžiamąja teise, nes antraip iš policijos padarys mentūrą (kas ir vyksta – šio veiklą pratęsė jo protežė steroidinė tuštutė, o dabar turime trikojų specialistą, sugrįžusį prie dryžuotos lazdelės nuo dryžuoto šlagbaumo).

Ką tuomet daro valstybės arba vyriausybės vadovas tokiais atvejais?

Pasisamdo už jį komunikuoti ne kokį komunikacinį skirmantuką, o ekonomistą (tik nepainiokite su bankų marketologais, kuriuos spauda klaidingai vadina ekonomistais, bet ir šiuo atveju, pastebėkite, jais tiki kaip “ekonomistais“, nors tie varo prekinio ženklo žinomumo didinimo komunikaciją). Ir ne šiaip vienarankį, kaip iš anekdotų apie JAV prezidentus Trumaną arba Reiganą.

Panašiai juk pasielgė SAM, kur šaulio uniforma psichiatrui (dar vienas pavyzdys, kad negalima sveikatos apsaugos sistemai leisti vadovauti psichiatrų – kaip eismo reguliuotojų policijai) gal ir nelabai tepadėjo, tačiau dabar siurpliuojama ten tiek oficialiais kanalais, tiek bačiuliniais ruporais.

Kad jo gražuolencija išlindęs iš Patrankiškių akvarimo nebūtų leptelėjęs blėnių apie marazmo banką, tai gal ir valstybės bei vyriausybės galvos galėtų suderinti, kam apie ką komunikuoti, jei nebeturima kitų ekspertų (taigi “profesionalų vyriausybė“ – patys sau visažiniai, aha).

Tad kaip dėl karantino metu esančio procedūrinio chaoso sveikatos ir civilių apsaugos sistemose kalta anksčiau mano minėta neįgyta [neprivalomoje] kariuomenės tarnyboje (šaulio beretė ir medžiotojo dėmėti apdarai – ne rodiklis) procesų organizavimo krizės sąlygomis patirtis, taip ir dėl dabartinio suvokimo, ką ir kaip daryti makroekonomikoje, kaltas ne šiaip tik proverbinis mento mąstymas (“ė, ką če galvot – kratyt rejk!“ – kaip iš seno anekdoto), bet ir visiškas realios patirties nebuvimas verslo procesų organizavime bei valdyme.

Netgi banaliai mokykliniu lygiu ekonomikos nesimokyta, bet, teisybės dėlei, čia visų lietuvių bėda.

* * *

Bet nešališkai pažiūrėkime, ką jis dar pareiškė:

“Dar daugiau, kovo 16 d. Vyriausybės neformaliame pasitarime tas klausimas buvo pristatytas, paskui buvo Vyriausybės formalus posėdis, kur jas reikėjo patvirtinti, Seime priimti įstatymai, pasirašyti. Galiausiai nepamirškime, kad visos šitos priemonės yra Vyriausybės pagalba, jos turėjo būti notifikuotos ir gautas leidimas iš EK, ir dėl kriterijų.“

Norite žinoti, kada Europos Komisija paskyrė tą paramą Lietuvai?

Balandžio 9 dieną.

Kitaip tariant, mūsų (ar jūsų) vyriausybė jau kovo (!) 16 dieną aptarė ir nutarė, ko prašyti ir ką daryti.

Pinigus, primenu tiems, kas makroekonomikos nestudijavę, mums spausdina ne LB Gedimino prospekte kone anapus gatvės priešais Gedimino 11 esančią Vyriausybę, ir ne Monetų Kalykla tarp Lazdynų tilto bei Ekskomisarų šaudyklos su pirtele.

Mūsų euras yra spausdinamas, supaprastintai kalbant, ECB Frankfurte prie Maino, o mūsų ES sostinėje Briuselyje posėdžiauja EK, kuri patvirtina, kiek kam ko ir kokiu būdu tų mūsų bendros valiutos skirti. Šiuo atveju išties yra paprasčiau savo valiutas turinčioms šalims, kaip dolerį – JAV, ar svarą – JK, kurių vyriausybių vadovai tiesiog nedelsdami ir pribarstė visiems tų šalių gyventojams babkių į sąskaitas.

(iš Know Your Meme)

Galite apsitriesti plytomis iš įsiūčio, koks čia lizinginis prezimentas™ yra intelektualiai už jus, suprask, neįgalesnis, bet ir EK, pasirodo, lygiai taip pat, žiū, mano, kad visas verslas mėnesį tikrai gali pragyventi, ir netgi EK pasitiki (sic!) ES šalių vyriausybėmis, kad jos yra visiškai įgalios pačios spręsti susidariusią krizę ekonomikoje – ką, primenu, mūsų valdžia juk padarė kone trejetą (!) savaičių anksčiau Europos valdžios.

* * *

Įdomiau yra toliau, ką jis sako:

Procesai padaryti. Galbūt jie per lėti.

Va čia turime kitą faktą, kurį pamiršta komentatoriai, kada kalba apie “valstybę“ (pamoka čia) – valdžia ir jos biurokratija, pasirodo, yra dvi skirtingos valstybės (primenu, jūs nesate valstybė).

Ir taip, deja, yra ne pirmą kartą.

Norite, priminsiu tą faktą, kaip dar per aną sunkmetį Andrius Kubilaus vyriausybė skyrė milijonus daugiabučų renovacijai. Kas nutiko? Renovacija pavyko, ekonomika per statybų sektorių užsikūrė, naujų darbo vietų prikūrė, energetinė priklausomybė nuo rusiškų angliavandenilių sumažėjo?

Aha, pasvajokite!

Per visą jo vyriausybės kadenciją nei viena (!) savivaldybė tų pinigų nepasiėmė!

Ar turiu priminti, kokios tuomet opozicinės partijos de facto lyderis tuomet vadovavo savivaldybių asociacijai? O taip – tas pats socdemas, d.ž.k. Druskininkų caras, ponas Ričardas Malinauskas (kuris su ūkio ministeriu taip velionio kompartijos pirmininko vardu Kauno HESą pavadino, apeidamas Kauno miesto savivaldybės neigiamą sprendimą). Ką jau pats tuomet dar socdemų (dabar – pats sau partija valstiečių rinkiminės politikos korekcijų dėka) padarė – tai tik balkonus savo mieste perdažė, nes reikėjo gi, kad miestelėnai perrinktų.

O viešumoje buvo palaikomas naratyvas, kad pinigų nėra, visą Lietuvėlę Kubyyyyyylius su Šimonyte praskolino.

Tada jau kadencijai einant į galą ir gulint tiems milijonams tikslinei (!) programai, tuomet užsienio reikalų ministrės pareigas KAMe ėjusi Rasa Juknevičienė pasiūlė neišnaudotus šiuos fondus tiesiog panaudoti SARS (gelbėjimo tarnyba jūroje) sraigtasparniams pirkti, dėl ko koaliciniai liberalai užsitriedė ne vardan tos, bet vardan taikos (gerai, kad po to atgailaudami šauliais patapo, kai šiknos visiems dėl Rusijos agresijos Kryme pasvilo), ir taip visus ES tikslinius fondus šiai programai po rinkimų sėkmingai paveldėjo jau durnutuko Prietaiso vyriausybė – ir kaaaaaaip pasipylė renovacija po visas savivaldybes prie jo!

Šiaip būtų gerai sau tuos nuopelnus tradiciškai komu-socdemai į tautosaką užsirašę greta sugriautų kolhozų ar antiamerikietiško naratyvo apie Williams ir Mažeikių Naftą, kurį dvi kadencijas palaikė ir tulpinė ekselencija iš partškolos su savo jau asmenine neapykanta JAV ir jos pačios asmeniškai “surastu cė žė vė kalėjimu“, ignoruojant visą “zakonną“ jų vykdytą prichvatizaciją. Tik kad tie amžinai nepatenkinti (?) pencinykai ir pašalpiniai klykė, kad taip ant jų kaklo girnapuse per prievartą skolos švedbankiams užkabintos, nes kam gi čia renovuoti, kai šildymą valdžia kompensuoja, nu!

Tai va turime analogišką situaciją – Vyriausybė visą paketą sudėliojo ir pinigus jau paskyrė (šiai dienai vien INVEGA disponuoja nepaskirstytu €1.306 milijardu!), bet va tokios invegos ir bankeliai sėkmingai visą pašalpą verslui sabotuoja, tai prisidengdami karantinu bei saviizoliacija, tai dar gal kokiomis savo susikurtomis pasiteisinančiomis nesąmonėms (labai gerai tą iliustruoja savo interviu visai kita tema ponas Vaclovas Šleinota, turintis funkcionieriaus, valstybės įmonės ir privataus verslo įmonės vadovų bei viceministro prie nedamuštos nomenklatūros patirtis, kuris ne ką geresnės nuomonės ir apie dabartinę jaunąją konformistų kartą).

Aišku, gali būti ir asmeninis markizo Karabaso interesas prilaikyti tų paramų skyrimą iki kuo arčiau rinkimų. Bet “verslas“ už jį ir taip nebalsuoja, tai be psichopatinio manipuliatoriaus malonumo kažką pakamuoti – daugiau priežasčių stabdymui iš jo pusės nebėra (šiaip jis mielai visiems algas pakeltų, sakė – dar vienas keinsistas!).

Aišku, faktas ir tame, kad mūsų biurokratija yra išties gerokai apmažinta – nepainiokite su išplėstu viešuoju sektoriumi, kur regionuose jis atlieka iš esmės socialinę visuotinių bazinių pajamų funkciją) ir dažnai negali objektyviai įvykdyti funkcijų, nes valstybės administravimui šalies ižde skiriama panašiai tiek lėšų, kiek ir vaistų kompensavimui.

Bet nereikia atmesti ir to fakto, kad ne pirmą kartą ta mūsų tautinė biurokratija, ypač artėjant rinkimams, įjungia itališko streiko režimą arba tiesiog volioja durnių, nes nusišvilpti jiems ant visų tų vienadienių jau “politinio pasitikėjimo“ vadovų. Ministrai ir jų skirti vadovai keičiasi – o ministerijų klerkai lieka. Ne “bebrai“ bėda, o tie ne tik kad atominio karo, bet ir demokratijos bei valstybės reformų nebijantys ir neišnaikinamai vis išliekantys tarsi tarakonai visi valdininkai ir “vyriausieji specialistai“.

Štai todėl tokia juoda ir nuoširdi neapykanta sklido iš tos socialinės klasės dėl ministru buvusio Roko Masiulio, kuris šiuos administracinius kamščius ėmėsi šalinti, kad valstybės administravimas sparčiau ir sklandžiau funkcionuotų. Todėl va dabar, ponai valstiečiai (skamba kaip oksimoronas, pastebėjau…), gal pripažinkite, kad jį patį prametėte be reikalo, nes oi kaip ta jo, kaip valstybės įmonių ir įstaigų vadovo, patirtis dabar jums praverstų! Juolab, kad jau kone pusmetį Lietuvoje nėra ekonomikos ministro, kai ekonomika rieda subinėn.

O ne partškolos patirtis (“būtina mažinti vartojimą!“ – cypavo toji ekselencija praeitos krizės metu) tame pinigų skirstymo fonde, kuri jums dar ir pagalius į ratus dabar kaišios, kad jos taikaus pučo prastumti neleidote.

* * *

Bet jeigu verslui po mėnesio pasidaro tokios išgyvenimo dilemos, ar apskritai bankrutuoti, ar toliau tęsti veiklą, tai galbūt ir su tais verslais ne viskas tvarkoje buvo“, – Seime žurnalistams komentavo premjeras S. Skvernelis.

Jei esi ne verslininkas, o tik verksmininkas™ kaip anądien irgi raudomis bei rypavimais apie iš bado suvalgomus vaikučius pagarsėjęs viarslinykas (aha, čia kai giriesi, kad niekas už minimumą nedirba, o po to plyšti iš pasiutimo, kai kitądien pakišamas jo paties skelbimas, kad ieško darbuotojų už pusę minimumo – bet juk nemelavo, už visą juk išties nedirbama, tiesa?), tai ir balionėliai nedžiugina, ir popkornas baigiasi.

Aš gal priminsiu, kad man tekdavę turėti virš keturių (o ne vieno!) mėnesių apyvartines lėšas, nes pirmosios įplaukos už parduotas prekes pradėdavę pareiti tik po 4 mėnesių, o dar mėnesio reikėdavę užsakyti, sumokėti ir parsivežti iš saulėtos ir kalnuotos trečiosios (ne ES) šalies, čia praeinant visas muitinės ir veterinarijos patikros procedūras. Ir jei kalnų griūtis nuneša krovinį velniop su visu transportu, kai turėjo būti jau vakar Maxima sandėlyje, o naują partiją pagamins tik per savaitę (nes šviežia ir FMCG), tai gal irgi turėjau verkti į liemenuką valdžiai, kad duotų pašalpukę, nes tiek prisiskolinau plėtrai, o va, nepaėjo korta? Ir dar, rupūže plaukuota, PVM man tenka mokėti kas mėnesį pagal išrašytas sąskaitas, o ne faktiškai gautas sumas!

Kitaip tariant, verslininkas ieško galimybių prie esamų sąlygų. Ir supranta, kad gali verslas nepaeiti ar baigtis išvis net visai nepriklausomai nuo jo įgūdžių ar stažo rinkoje. Va mano laiptinės kaimynas, pradėjęs eksporto verslus dar Linksmaisiais Devyniasdešimtaisiais, paėmė taip dar iki 2008 metų krizės ES lengvatines paskolas pagal verslo plėtros regionuose programą ir investavo anksčiau uždirbtus savus, kad plėstųsi, o čia tik va pyst – ir pasaulinė krizė!…

Ir bankai pareikalavo jo sugrąžinti visas skolas iškart, kai jau projekto, turėjusio sukurti keletą šimtų darbo vietų bedarbystės aliname rajone, baigtumas buvo virš 70 procentų (iš esmės, iki suplanuoto termino būtų spėję). Į jo argumentus neatsižvelgė nei vietos, nei respublikinė valdžia, nei, aišku, patys tuomet labai išnaglėję bankai.

Tada nieko jo bėdos išvis nedomino, nes jau pati vyriausybė gelbėjo švedų bankus (sakė, kad finansų sistemą) bei litą (nedevalvavo, skirtingai nuo lenkų ar islandų, nes emigracija tradiciškai nedarbo problemas ir taip išsprendžia), o ne ekonomiką, nes, ačiū tau dukart didvyri laikinasis premjere Gediminai Kirkile, kad iššvaistei visus valstybės finansų rezervus savo perrinkimui, kuris nepavyko, ir po to jūsų socdeminė pašlemėkų koalicija aršiai stabdėte visus sprendimų priėmimus, tempdami viską į naktį, kad ta pati valdžia ir valstybė tapo sau, o namų ūkiai, verslas ir ekonomika – ir taip gelbėjosi patys, kaip kas išmano, smaugdami savo skolininkus ir smaugiami kreditorių.

Tik gal išties mažiau verkė, kiek dabar pamenu – kaip ir velionį nusiprivatizavusį Azotą sau bepremjieriaujant Bronislovą Lubį, kuris tuomet guodėsi eteryje, kad bankai net jam neskolina, nes Kubilius, nevidonas, tiems sumoka daugiau! (taigi rinka, ar kaip ten, Bro?).

O dabar, žiūriu, kažkokia siusiukinė mada visuomenėje (man čia jums, piktdžiugos nelaimingi, gal irgi paverkti, į kokią šikną, atsiprašant, aš dėl paskelbto karantino nuo vasario antros pusės pakliuvęs?) ir versle (mano projektai irgi taip prisakė ilgai gyventi – gerai, kad nebaigėme su sub-rentininku tartis dėl apmokėjimo sąlygų) įsivyravo – dar ir be to, kad visi trys milijonai tautiečių “ekonomistų“ ir kostiumuotų šarikovų™ staiga taip masiškai tapo keinsistais.

* * *

„Siūlymai, kad reikia dalinti bet kam pinigus, pasakymai bankinių ekspertų, kad nieko tokio, jog 2-3 mlrd. bus pavogti, tai aš manau, kad tai yra labai tokio“, – pridūrė premjeras.

Ir jis vėl teisus, mentas jis ar policininkas pagal profesiją (šiaip pagal išsilavinimą, nepaisant to, kad kapsukinis suvalkietis, tai kaip ir būtų biskutuką mažum tę i gaila tu euriukų, tai jis automechanikos inžinierius – galėtų garažiuky mašinėles remontuoti, kad būtų le-a-das) – jei švaistytų tuos mokesčių mokėtojų milijonus, tai klykautumėte daugiau, nei dabar dėl išasfaltuoto keliuko (link buvusio “keliuko“ – kalambūras gaunasi), kuris, jei jau patapote keinsistais, gi yra valstybės parama verslui, nes tie žmonės, kurie prisidėjo tiesiant, gavo algą ir išleido gal ne tik maistui, bet ir pirkdami kitų privačių verslų sukurtus produktus.

Nors jei taip būtumėte keinsistais iki galo, tai tiesiog išdalintumėte visiems Lietuvoje PSD mokantiems gyventojams (soriukas, evakuavęsi vėl užžiebti mūsų oro uostuose šviesos emigrantai – jūsų darbas apmokestintas kitose karalystėse, ir tegul jau jos remia savo biudžetų sąskaita) jų privačias sąskaitas tuos “malūnsparnių“ (nepainioti su aukščiau minėtais Rasos sraigtasparniais) pinigus, gautus iš EK, nes, kaip bežiūrėsi, o juk šią skolą teks sumokėti visiems mums ateityje per biudžeto deficitą bei infliaciją, tai gal ir duoti ją reikėjo tuomet irgi visiems, jei jau jų vardu skolinamės ir jie (mes!) visi apmokės.

Ir peštis tuomet gal nereikėtų, nes paprasta pervesti per Sodrą, ir tam net Užimtumo Tarnybos sąrašams (ar dar kokiai biurokratinei susigalvotai kriterijų nesąmonei) sutikrinti nebereikia – ne tai kad INVEGA ar dar kokių valstybinių kontorų ofisinis planktonas spręstų, kurie čia “gyvuliai labiau lygesni“.

Ai, pala – nu tai rėksite, kad ir vėl pašalpiniams išdalino ir taip sau rinkimus nusipirko kaip Oranžinis anapus ar Labradurnius šiapus Atlanto! PLATINAM!!!!11

Ar taip, ar kitaip, o – bėda… (kaip sako kitas Romas, bet Dėdė Romas, ir jau buriuotojas-legenda tamsta treneris™ Romualdas, kurio protėviai dūchino Rusiją nuo Aukso Ordos ir gynė Lietuvą nuo Vytauto Didžiojo laikų).

Nuo kitos savaitės, paguosiu, karantino sąlygos atlaisvinamos, laukiant antrosios sekančios koronaviruso susirgimų bangos. O aš dabar net šešėliniu premjeru būti nenorėčiau – “anarchistu“ išties patogiau. Vien dėl to, kad galiu bent jau pasišaipyti ir iš valdžią keikiančių verksnių bei piktūnų.

Nes, pastebėsiu, dabartiniai Seimo rinkimai jau nebe saldžiais populistiniais pliurpalais apie kas būtų, jei būtų (taigi nėra net to – ar jau išsigūglinote šešėlinę vyriausybę?), o dabar laimimi arba pralaimimi praktiniu gebėjimu ar jo nebuvimu tvarkytis valdžioje ar jos opozicijoje va tokių krizių akivaizdoje, ir rinkėjams taip nori ar nenori lyginant, kaip ir kam sekėsi, ir kas nelabai – net ir su praeita krize dar 2008-2009 metais.

Demokratijos prasme – ačiūdie, ši pandemija privertė ir mūsų mirusią respubliką™ iš tos komos keltis, kaip ir verslą dabar, ups!, dengtis savo “gėdą“, nuslūgus vandeniui baseine, o iki tol maudantis be kelnaičių davatkėlių (konservatorių – visų ideologijų prasme) apsuptyje. Ir va koks rezultatas šito prabudinto zombio bus pas mus rudeniop ekonomikoje ir politikoje – tada jau ir pamatysim.

Nedaug liko laukti, kai pagalvoji.

* * *

Tad jei neįtikau, tai, manau, pašalpos iš jūsų per PayPal ar tiesiai į sąskaitą nepriprašysiu, tačiau jei balsuojate už mano išdėstytą požiūrį – didelis jums dėkui!

Gaila, kad valdžia paremti negali per kokias viešinimo pirkimo ar linksmakočio jausmomačio kūrimo paslaugas.