Skaitytojų (būtent tų, kurie dar skaito) prašymu, dabar įdedu net ne tekstą, kuris buvo praeitame podcast (žiūrėti, ar tiksliau – klausyti, štai čia), bet pakoreguotą savo sudarytą šiuo metu reikšmingiausių ar svarbiausių pyarščikų Lietuvoje dešimtuką (ir dar trys papildomame pakete profsąjungos pageidavimu, kaip sako LB vadovas).

Tai tie, kurie klausęsi, gali dabar imti ir smalsumo vedini palyginti pavardes, ar kažko labai neprikaitaliojau, kaip buvo – bet kuriuo atveju, tačiau jūsų pastabos, įskaitant ir dėl paties dešimtuko eiliškumo ar vardų jame, yra priimamos kaip ir anksčiau.

Pirma, sutarkite, kad PR specialistais ne visi jų formaliai yra vadinami – tai ne visai ryšių su visuomene kažkokios įmonės ar įstaigos atstovai. Tačiau šie daro būtent tai, net jei į pareigas užsirašę kaip koks nors “banko vyr. ekonomistas“ ar “PSO konsultantas“.

Taip jau socdemas Vytenis Iljičius mums visiems parodęs kaip geriausias awakeing and fulfillment™ koučeris, kad jei nori, tai tikrai gali tapti kur ir kuo panorėjęs, tai ir aš taip tuomet, atsiliepdamas į užsitęsusią LB kotletų temą, savaitei užsirašiau naują savo “darbovietę“ bei pareigas:

Lietuvos Banko Valdybos visuomeninis patarėjas maisto pramonės ir prekybos klausimais.

To “atlyginimo paketo, nes taip su profsąjunga sutarta“ © iliustracija, padaryta Vytenio Petrusevičiaus jo FB 

Bet grįžkime prie mūsų kotletų dešimtuko verčiau.

* * *

  • 1. Arvydas Avulis – estų įmonės Lietuvoje nekilnojamojo turto plėtotojas, kuris kone kas savaitę žiniasklaidoje vis pasisako įvairiais klausimais, ir ne vien apie statybas ar nekilnojamą turtą.

Jis kaip Leninas dabar: sakome Avulis – girdime Hanner, sakome Hanner – turime omenį Avulį.

Ir jo svajonė, dėka nuoseklaus ir uolaus darbo, išsipildė: kas tas Robertas Dargis dabar?

  • 2-3. Broliai Mauruliai – kažkurio švedbankio bei šviestuvų salono ekonomistais save vadinantys Nerijus Mačiulis ir Žygimantas Mauricas.

Nesiekia pirmos pozicijos, nes nelabai atsirinksite, kuris už kurį banką šneka. Galėtų pasimokyti iš dabartinio akvariuminio ekselencijos, nes kai tas anuomet savo įžvalgas dalindavęs, tai visi žinoję, koks konkrečiai tai bankas šneka.

  • 4. Marius Dubnikovas – nebankinis, nors dažnai paniojamas, ekonomistas.

Kadangi stengiasi savęs su savo darboviete nesieti (o vat ir gūglinkite patys, kur jis dirba!), tai gaunasi, kad atstovauja dažnai taip kone visą finansų sektorių Lietuvoje.

Tas jo nusišalinimas kitąkart leidžia rimčiau pažvelgti ir man į jo ekonomines įžvalgas, o ne šiaip padefaultu nubraukti kaip eilinę banko užsakytą propagandą. Ir jei sudarinėčiau ekonomistų dešimtuką Lietuvoje, dėl šitos priežasties jis turi teisę jame būti, skirtingai nuo aukščiau (ar žemiau) minėtųjų.

  • 5. Andrius Baranauskas – geriausiai komunikuojantis komunikacijų bendroves komunikatorius Lietuvoje!

Gal aš truputį šališkas (pagal prekinio ženklo stiprumą pirmasis vis tiek aukščiau, tiesa?), nes jis išties galėtų būti ir pirmoje vietoje, kadangi jo pareigos ir veiksmai bei rezultatai visiškai atitinka visus mano vertinimo kriterijus, tačiau aš jį įdėjau simboliškai užbaigti savo šį penketuką.

O Andriaus išties visur pilna, per betarpišką klientų problemų sprendimą viešumoje socialiniuose tinkluose, tarsi nebūtų nei salonų, nei pagalbos telefonų, puikiai komunikuojantį ir taip kuriantį vertę savo darbdaviui.

  • 6. Valdas Lopeta – vokiško prekybos tinklo viešųjų ryšių specialistas.

Nepelnytai pamirštas, ir jį iškart prisiminiau vos išjungęs įrašo mikrofoną. Kaip ir ketvirtasis aukščiau, pats Valdas nesieja savęs asmeniškai su darboviete, kada to nereikia.

Mažai kas žino, bet jis yra krizinės komunikacijos specialistas (labai to reikėtų LB šiuo metu, ką jų “vyr.ekonomistas“ pridirbo), dirbęs ir su Maxima to incidento Rygoje metu, kada įlūžo stogas ir buvo užmuštų. Bet vertas ir kaip penktasis aukščiau paminėjimo, kuomet iškilus realiai komunikacinei ir organizacinei krizei per Dainų Šventę suorganizavo vaikų maitinimą, pajungdamas ne tik savo darbovietę, bet taip sukurdamas jai papildomų simpatijų.

Realiai, jis turėtų būti jei ne trejetuke, tai tikrai penketuke, bet faktas, kad net man iš makaulės iškrito, parodo, kad asmeninio žinomumo jam trūksta (čia jau pirmasis aukščiau papasakotų, kaip reikia šia linkme dirbti).

  • 7-8. Viktor Voroncov ir Jolanta Blažytė – abu verslininkai.

Kuris už kurį pirmiau, tai čia spręsti jums, nors Viktoras, kaip džentelmenas, visada damą užleistų, bet sudėliojau taip, kad nebūčiau apkaltintas seksizmu (būsiu, žinau…).

Viktoras per iš jo nuolat trykštantį pozityvą kuria papildomą žinomumo vertę ne tik jo vadovaujamai Baltijos šalyse vokiškai įmonei, bet ir, kaip lietuvis dabar (taip, pagaliau pilietis jau!) mus nuo tos verksmingos Rūpintojėlio pozos sodina vėl kovingai ant žirgo kaip Vyčius.

Jolanta anksčiau rašydavusi daugiau ekonominėmis temomis, bet jos straipsniai pasimesdavę visame kitų ekonomistų ir verslininkų sraute, todėl dabar ji daugiau klibina sąmokslo teorijas (per jos pasidalintą Kauno Dienos žurnalistės straipsnį, į kurį nevykusiai sureagavo Raimondas Kuodis, aš ir uždaviau, kaip man atrodė, paprastą klausimą, bet be keiksmų ir įžeidinėjimų ne aš vienas daugiau iš prelegento neišgirdau).

Nežinau, ar tokia jos komunikacija apie 5G ar skiepus bei Bilo Geitso filantropiją prideda jos prekiniam ženklui vertės (reikia jos klausti), bet nepamirškite, kad tiek ji, tiek ir pirmasis aukščiau, komunikuoja savo pirkėjų auditorijai, ir jei jūs nesate joje, tai nereiškia, kad kažką kažkas dabar taip jau ir daro netinkamai (besikeikiantys ir teismais grasinantys profesoriai, užtikrinu, irgi turi savo lemingų auditoriją).

Iš komunikuojančių verslininkų, kaip matote, jie būtų jau trejetuke, nes visi kiti, ar kokių pramonininkų, verslininkų, investuotojų, prekybininkų, marketingistų ir t.p. asociacijų, institutų, federacijų bei konfederacijų PRščikai, deja, yra labai siauro ir nouneiminio pobūdžio – t.y. juos visus pakeisti bet kuo kitu yra visiškai nesunku, ir šių kontorų PR komunikacija ženkliai net nepasikeis, jūs nelabai ir pastebėsite be google, kas kur ką kam ir kodėl dabar dirba ar jau “ieško naujų profesinių iššūkių“.

  • 9. Raimondas Kuodis – bl_yksintis bl_ėnis tarsi bl_ešionkėmis LB valdybos narys ir kotletinis vyr. ekonomistas.

Taip jau susiklostė tradicija Lietuvoje (gal net dėka “žurnalisto“ Juliaus Niedvaro, vadovavusio Vilniaus Bankui, tapusiam dabar SEB), kad visi bankai turi savo PRščikus, kurie tituluojasi “vyr.ekonomistais“ (aš ne apie diplomus dabar – nes ir Kirkilas magistras, aha). Ne išimtis čia ir Lietuvos Bankas.

Iki praeito savaitgalio, nors daugelis “kormoranų“ jo karantininį nenuovokos paaštrėjimą pastebėjo net gerokai anksčiau, ta komunikacija buvo šiaip sau, tiesą pasakius, nes iš Lietuvos Banko realiai lietuviams nieko ir nereikia. Bet sotus alkano neužjaučia, sakoma, ir tas akutes jau graužiantis badas dėl atimtų kotletų, ko gero, ne vieną padarytų piktu, irzliu ir neadekvačiai (norėjau parašyti vartojančiu, kaip LNK pastebėjo Ramūnas Karbauskis) reaguojančiu į paprastą klausimą, šitaip sukėlus LB komunikacinę krizę, kurią teko priverstinai spręsti pačiam LB vadovui, užuot kalbėjus Seime finansinėmis ir makroekonomikos temomis.

Tai šitas PRščikas jau sugedo – išmeskite ir pasiimkite naują.

Ką pasakytų bet kuris PR specialistas (šiaip man tą ir pasakė, bet tai galite šunis karti nors ir ant manęs, nes aš internetuose esu gerokai anksčiau iki milenelsų priverktų politkorekcijos laikų ar laikų, ir dauguma LNK žiūrovų gal net pagalvojo, kad čia ne mane, o aš profesorių iškeikiau). Ir sąraše jis tik todėl, kad vis dar toje kontoroje “dirba“ (iš namų, bet geriau taip nedirbtų, kad vėl nepridirbtų), ir einamuoju metu ši LB komunikacinė krizė jį patį padaro svarbiu (pakartosiu patarimą jam, ką ir šeštasis aukščiau pasakytų: jau nustok kasti tą duobę, kurioje esi, nes tuoj ekskavatoriaus nebereiks).

Ir jei valdantieji neturėtų kitų rūpesčių, tai klausimas būtų keliamas ne tik bendrai apie paslėptas algas viešame sektoriuje, mokamas visokiais “kotletais“, bet ir konkrečiai apie LB išpūstų etatų reikalingumą, išskaidrinus šios valstybinės įstaigos funkcijas ir banaliai perdalinus jas dubliuojančiomis institucijoms: FNTT, VMI, Kainų ir Konkurencijos Tarnybai ir pan.

  • 10. Ramūnas Matonis – policijos atstovas spaudai.

Atsiprašau, kad per devintąjį aukščiau šio vardą sumaišiau, nors išties net ne kotletinis krachaboras™ tą įtakojo, o kelios minutės iki įrašo į draugus FB pasiprašęs Raimundas Lopata, sukėlęs “įvairių minčių“, kad ir Valdą Lopetą pamiršau, ir kone visą trejetuką podcast išvardintų nevykėlių PRščikų net raimondais pavadinau.

Sakysite, kad šis yra tik dėl mano asmeninių priežasčių, bet aš labiau pagalvojau, o kas aktyviausiai atstovauja kitas valstybines institucijas? Giedrius Surplys vietoje paties ministerio Aurelijaus Verygos? Taip, bet į dešimtuką nepakliūna, nes ten abu pramaišiui vienas per kitą komunikuoja ir nusikomunikuoja kitąkart į pievas pagrybauti, kai premjeras dabar ir be Skirmanto pats pašneka, o prezidentą koks berniukas kurorte prašnekina.

O va kriminalinė kronika – yra savotiškas skaitytojų žanras, tai ir prisiminiau šį, kuris per tuomet persistengusio premjero protežė steroidinio komisaro veiksmų sukeltą komunikacinę krizę per kelias dienas žurnalistams keturiskart (!) sugebėjo pateikti skirtingas versijas dėl uniformuotų mafijos gaudytojų atvykimo pas mane su grasinančiu raštu, ir ne tik pas mane, o po to į mano oficialią užklausą tiek generaliniam, tiek ir jam pačiam atsakyti nesugebėjo (atsakinėjęs bobinas patrūko ties ketvirtu punktu iš dvylikos klausimų – sunku riomerynės parengtiems pareigūnams su dėmesio sutelkimu, matosi).

* * *

Dabar pabaigai už dešimtuko pasiliekantys trys PR specialistai, kurie niekam konkrečiai šiuo metu nedirba, ir kurie buvo paminėti podcast:

  • 11-12. Audrius Bačiulis ir Aurelijus Katkevičius – žurnalistai, apžvalgininkai, podkasteriai ir jūtūberiai.

Galima sakyti, kad verti paminėjimo už gyvenimo nuopelnus.

Audrius Bačiulis buvęs premjero Andriaus Kubiliaus (šio pirmojo premjieriavimo metu – ačiū už pastabą) spaudos atstovu, kaip pats sakęs, ne tik atsakinėjęs į žurnalistų klausimus, bet ir šiuos išmetinėjęs fiziškai per duris, kada tie klausimai neatitikdavę jo palaikomo konferencinio formato.

Kad tai daręs sėkmingai, galima palyginti su antruoju kubilmečiu ir 2008-2009 metų krizine situacija, po ko įsivyravo “praskolintos lėtūvėles“ naratyvas.

Tai, kaip jis taršo konservatorių atstovus pastaruoju metu, leidžia tikėtis nemažai spragėsių rinkiminės kampanijos paaštrėjimo metu, nes kol kas jo valdantieji irgi nepasamdę, kas leidžia šiam dėstyti faktus kaip ir kokius nori (ir jei faktai neatitinka jūsų įsivaizduojamos realybės – tai čia jau ne faktų problema, kaip sako budistai).

Aurelijus Katkevičius gi yra buvęs spaudos atstovu ne tik prof. Vytauto Landsbergio, kuomet Lietuva kovojo dėl Nepriklausomybės, bet ir užkėlęs PR kartelę (benchmark) į iki šiol sunkiai pasiektas aukštumas, kada faktiškai antrą kadenciją jau kaip ir laimėjęs kandidatas Valdas Adamkus netikėtai finale pralaimėjo Rolandui Paksui, nes šio atstovas įtikino daugumą rinkėjų pastarojo išrinkimu. Tai, kad abu po to Aurelijaus klientai vertinami kontroversiškai, yra nebe jo kaltė, ir šiedu gal net patyliukais vis nagus pagraužia, kad nepratęsė bendradarbiavimo.

O gal aš esu ir vėl šališkas (kaip ir visas šitas top!), nes su pirmuoju smagiai klausiausi jo, gurkšnodamas single malt šio virtuvėje, o su antruoju pagurkšnojome latte jo darbovietės dangoraižio kavinėje, aptardami galimą leidybos bendradarbiavimą dėl buriavimo populiarinimo. Bet tai buvo seniai ir net antrame V. Krėvės Dainavos šalies senų žmonių padavimų tome neaprašyta.

  • 13. Skirmantas Malinauskas – buvęs Vyriausybės (o gal premjero) spaudos atstovas.

Kurio karjera baigėsi nuėjus pas “nelabai sveiką“ sveikatos apsaugos ministerį ir pradėjus šiam nurodinėti, kaip čia PR darbą dirbti ir kas čia ministerijos komunikacijoje yra bosas. Tai dabar žinome, kad tas plikis su šaulio berete ir medžiokline uniforma.

Kol kas savęs jis dar nesuformatavo naujai, kaip tą padarę vienuoliktasis ir dvyliktasis aukščiau, todėl ta tokia vieta nelaiminga “velnio tuzino“ tik todėl, kad dar jo žinomumas yra ne iki galo išėjęs iš galiojimo, kaip, deja, nutikę anksčiau Liutaurui Ulevičiui (kaip bebūtų ir ką jie apie mane galvotų, o aš esu geras žmOgus ir šiems dviem linkiu sėkmės, ir aplenkti bent jau 11-12 vietas).

* * *

Ačiū, kad klausėtės minėtąjį podcast ir perskaitėte mano komentarus pagal jį čia.

Kaip koks tūlas hipis (sic!), tai ir toliau esu dėkingas už jūsų savanorišką atsidėkojimą man pinigais čia, nes iš savo įžvalgų komercijos nesu linkęs daryti, pakišdamas po kokiu Patreon (gal kada ir tą padaryti kas įkalbins, kaip su podcast nutiko).

Myliu jus, zuikučiai – bučkis ir bandelė! :*