PODCAST S01E04 foloveriai skrolina apatyn ir faindina paklikinimui įeneiblintą linką su skrynšotu.

Kartais į bevykstančių ir, atrodytų, nesusietų tarpusavyje veiksmų politikoje visumą norisi pažvelgti iš šalies ir, skirtingai nuo kokio banko kotletinių ekonomistų™, pabandyti sugaudyti jų logiką ir kontekstą.

Ir todėl man pasirodė įdomus pagalbos verslui įstatymų paketas, apie kurį pranešė finansų ministerija gegužės 6 dieną – jūs gi žinote, kad “pagalba verslui“ iš esmės nieko nereiškia, kuomet nenurodomas konkretus gavėjas: ar tai būtų darbuotojas, ar tai būtų darbdavys, ar tai būtų vartotojai, kurie už gautus pinigus, talonus ar vaučerius patys balsuotų, kuriam verslui už ką ir kiek atiduoti – verslas, kaip privati organizacinė sukurtų produktų ir lėšų mainų bei perskirstymo sistema, juk išties visada yra tik apie žmones.

Todėl kaskart išgirdę tą valdžios pažadą ką nors duoti verslui, paklauskite šių kostiumuotų šarikovų™: kam konkrečiai duosim ir iš ko atėmę?

* * *

O va tame įstatymų pakete atliekamos sunerimti verčiančios įstatymų korekcijos, liečiančios šalies ir savivaldybių biudžetus bei taip jau “legaliai“ padidinamą valstybės skolą, kaip ir privačių pensijų fondų turimų lėšų panaudojimo bei akcijų biržoje nelistinguojamų įmonių (uabčikų) neturtinių (be)vertybinių popierių pirkimo galimybes, ir tokio bendrai šio fondo kaip dar vienos finansinės ir, nors pavaldžios Finansų Ministerijai, bet gana autonomiškos institucijos įsteigimą.

Man pasidarė smalsu, o kas tam fondui vadovaus? Nes norėtųsi žinoti tą konkrečią “valstybę“ konkrečiomis pavardėmis.

Tačiau Finansų Ministerija to visiškai nedetalizuoja, ir jokie rekvizitai.lt nieko apie fondą kol kas irgi nežino (arba aš nemoku rasti?), o mūsų žurnalistams paklausti bent jau to atsipūtusio bambuką rūkančio ministerio – maištinga mintis jų makaulėse irgi nelabai kyla.

Šiaip jau, žurnalistai ir neturi tokio tikslo, primenu, nes žurnalistika yra apie momentines dienos aktualijas, atrinkus tinkamus pateikimui faktus ir įmerkus juos į emocinį padažą – klyksmams ir klikams generuoti.

Tai mano spėjimas, kad fondui vis tik vadovaus ta pati tulpinė ekselencija, kuri su prijaučiančia kompanija surengė mums tokį nediduką taikų pučą dar kovo 23-ąją dieną, sekmadienį, jei dar pamenate. Kas džiugina, tai tie visi pučai yra dažniausiai tik nepavykę rūmų perversmai arba jų bandymai.

Tarp kitko, pastebėsiu, mano kolega, pasaulio veteranų Wado-ryu karate čempionas iš Venesuelos, dar dirbdamas kriminalinėje policijoje tardė sulaikytąjį parašiutininkų pulkininką Hugo Čavezą po to pirmojo ir tuomet nepavykusio pučo – mudu taip bare JAV sostinės apylinkėse prisibendravę vienas kitam po to ketinome užsakyti marškinėlius su užrašu “praleidau savo šansą nušauti… (čia įrašyti Hugo arba AMB atitinkamai)“.

Abi istorijos teisingos, bet dabar jau nebeaktualios, šiems herojams senokai sugrojus į medinius makintošus.

O va su tuo kariškių ministerio paremto pučo pasekmėmis kovą dar trečiadieniui susitvarkė puikiai tas mūsų de facto Lietuvos politikos lyderis Ramūnas Karbauskis, dėl ko net nežinau, ar verta man labai džiaugtis, žinant mano simpatijų stoką šiam politikui ar ano pučo “lyderei“.

Va taip, žmogau, ir tampi anarchistu – nes netinka nei valdantieji, nei opozicija.

* * *

Kaip bebūtų, šis įstatymų paketas ne šiaip lėšų perskirstymo fondą steigia, numatydamas iždo skolos nemenką didinimą be didesnės politinės atsakomybės už padidėsiantį biudžeto deficitą.

Dabar gi visi keinsistais patapę, tai kaip ir comme il faut tapo barstyti svetimus pinigus iš sraigtasparnio, iš ko šaipėsi mano mėgstamas ir dažnai cituojamas ekonomistas Milton Friedman, kurio idėjų dėka pasaulis (ne mes už savo Geležinės Uždangos) apturėjo turtėjančius aštuoniasdešimtuosius per reigonomiką JAV ar tečerizmą JK bei tą Čilės ekonominį stebuklą amžinai besimurkdančioje Lotynų Amerikoje, ir kas finale padėjo pagrindus Linksmiesiems Devyniasdešimtiesiems, atėjusiems po tokios ekonominės geopolitikos ir atpigusių energetinių išteklių, taip nulėmusių ir Blogio Imperijos griūtį bei mūsų laisvę.

Čia įdomesnės man ne vien tos įstatymų pataisos dėl fondo steigimo, cituojant finmin pranešimą – “išlaikant aukštus NPĮ (nacionalinių plėtros įstaigų) priežiūros ir rizikų valdymo standartus bei profesionalų investicijų valdymą“.

Ne tik vadybos konkreti sudėtis kol kas neaiški, kaip ir klausimas, kodėl pati INVEGA neįgali su šiomis funkcijomis susidoroti pilna apimtimi. Bet aš dar abejoju ir tais jų “valdymo ir profesionalumo standartais“ bei tokių “investicinių“ kontorų būtinumu, kuomet išties tik iščiulpiamos svetimos lėšos ir jos pašvaistomos tuščiai arba nuvagiamos saviems (ir tie “LB kotletai“ taip ne veltui sukėlė LB valdybos nario tokią isterišką reakciją – juk už to prasidėtų tolimesni visiškai pelnyti klausimai apie LB funkcijas, etatus ir nusukinėjimą nuo biudžeto lėšų konkrečių darbuotojų privačios gerovės labui).

Aš jau rašiau ir apie vadybos kokybę Lietuvoje – ir tos kokybės nebuvimas bei paskatų, kad vadybos kokybė pradėtų gerėti, nesant privačios konkurencijos rinkoje, man optimizmo irgi nei kiek neprideda.

Tiesą sakant, panašiau, kad to fondo nebuvimas atneštų gal netgi mažiau žalos, nei jo įsteigimas ir aktyvi veikla.

* * *

Bet ten dar įdomus niuansas yra dėl patriotinio investavimo, apie ką esu irgi rašęs prieš kone septynerius metus, kuomet TS-LKD seimūnas Jurgis Razma teikė įstatymo projektą, numatantį priverstinį dalies PIFų lėšų investavimą į tautines ir Lietuvoje registruotas įmones.

Tai dabar muzika kartojasi – aš sakau, didelio skirtumo tarp konservatorių valstiečių ir konservatorių krikdemų, dažniausiai taip ir vadinamų konservatoriais, realiai net nėra, kaip ir konservatoriai socdemai, atstovaujantys stambųjį prichvatizuotą kapitalą, yra ta pati Lietuvos konservatyvaus establišmento dalimi, kitąkart atrodant, kad savo etiketes, kuris konservatorius kaip formaliai vadinasi mūsų politikos turguje, ištraukę tik burtų keliu.

Aišku, smagu, kad Vyriausybė numato leisti tiems mūsų nukuodintiems PIFams investuoti į Lietuvos įmones, bet nemačiau tą iki šiol daryti draudžiančio įstatymo. Tai kam leisti darkart tą, kas ir taip yra neuždrausta?

Jūsų ir mano privačia pensija besirūpinantis Pensijų Fondų Dalyvių Asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas teisingai savo komentare šiuo klausimu pastebėjo:

“Pensijų fondai yra sukurti vieninteliu tikslu – sukaupti kuo didesnę pensiją kaupiantiesiems. Jie nėra skirti gelbėti ar skatinti vietinės ekonomikos. Jei bus gerai pasirengta valdyti rizikas, labai nedidelė dalis kaupiančiųjų turto gali būti ko-investuojama į Pagalbos verslui fondą. Tačiau tik tuomet, jei rizikos ir potencialios grąžos santykis yra palankus kaupiantiesiems, palyginti su kitomis alternatyvomis.“

O jei taip – finmin Vilius Šapoka gali atsipūsti ir eiti toliau pūsti tą savo ką jis ten berūko.

* * *

Tačiau tas sovietukų, ar kaip ir iki tol iš LB, ar iš EP dabar, noras vis nusavinti svetimus kaupiamus senatvei pinigus tokiuose PIFuose niekaip neprapuola, ir aš nematau nei vienos realios politinės jėgos Lietuvoje, kuri šiems rentininkams kuodžiams bei jakeliūnams kada rimtai pystelėtų per jų tuos lenktus į save nagus, kad jų tas godulio sąlygotas noras pagaliau praeitų ir tą privačių pensijų sistemą jau galop bent paliktų ramybėje taip, kaip yra, nes kiekvieną mielą ir nemielą Seimo kadenciją kiekviena nauja vyriausybė vis turi savo idėjų, kaip ką ten pareformuoti “vardan tos“ arba “pagal aukštus vadybos standartus“, kad vis mažiau finale mums paliktų norimo investicinio stabilumo ir tų fondų finansinio veiksnumo.

Aš taip suprantu, kad šįkart nuspręsta galutinai paleisti visas PIFų lėšas per šį fondą kovai su pandemijos pasekmėmis uabų Lietuvai™, o realiai – sukuriant privačių pensijų lėšų išmelžimo aparatą labiau to “vertiems“.

Tuomet fondo valdytoja iš partškolos žemės ūkio katedros, per aną krizę dar raginusi stabdyti Lietuvoje vartojimą, šiam atsakingam postui tiks labiausiai, sutinku. Ir tuomet tas jų taikus pučas savotiškai savo tikslą irgi, matau, pasiekė, nes koks skirtumas, ką rudenį dar neapsižiūrėjusi, kad jau neteko santaupų senatvėje, ta tauta iš tų pačių “konservatorių“ išsirinks.

Nes visa politika – tai ta pati mėšlina ekonomika: ar tiek šis fondas, ar marazmo valstybinis bankas, ar dar kokia išsunkianti svetimus pinigus mašina bebūtų sukurta.

Tai tie 200 eurų rudeniop pensininkams, ko gero, gaunasi vienintelė griedra ir pozityvi žinia šiame fone. Ir va tokia pozityvia nata aš baigsiu šį įrašą.

Ačiū už jūsų paramą čia.