PODCAST S01E05 klausymui – eiti į apačią ir spausti ant klipo vaizdo.

Šią temą norėjau aptarti gerokai anksčiau, tačiau po to pystelėjo karantinas ir prasidėjo visuotinė tautos ir valdžios vienybės sąlygota panika dėl koronaviruso, todėl neatrodė tam tinkamas laikas.

Vėl apie ją pagalvojau berašydamas jau karantino metu apie ekonominius agentus ir pašalpinį verslą, ir kodėl išties posakis “paremti verslą“ yra beprasmis, kai nekonkretizuoja tikslaus gavėjo, ir kai neaišku, kas už šitą “solidarumą“ sumokės iš savo kišenės. Tad ir vėl atrodė, kad ne pats geriausias momentas jūsų smegenų kutenimui ir emocijų trolinimui, nors ši tema pati prašėsi būtinai išdėstoma.

Tačiau nesu aš tiek beširdis, kad rėškutėmis barstyčiau druską ant atsivėrusių karantininių stigmų. Žmonės netenka darbo ir pajamų, o aš čia dar pasakosiu, kaip iš jų pinigus valdžia atiminėja vergvaldiškojo verslo godžiomis rankutėmis.

O jau kad šis karantinas į pabaigą, ir apsipratome su tuo prakeikto koronaviruso egzistavimu bei netgi atbukome veryginiams baubukams dėl antrosios užkrėtimų bangos, tai vėl apie save primena priežastys, tuksinčios į mano kaukolės skrynutę, kad tą temą gal jau metas kaip tik dabar va ir aptarti.

Juolab, kad kostiumuoti šarikovai™ ją patys prieš keletą dienų ėmė tąsyti tarsi seną šliurę, kai akvariuminis ekselencijus pasiūlė asfaltiniam premjerui sumažinti savivaldybių finansavimo šaltinį bent penkiais procentiniais punktais, kas realiai procentiškai išties reiškia – nubraukti ketvirtadalį galimų pajamų, nepaisant to, kad tos 56 remiamos 4 miestų mokesčiais regioninės savivaldybės jau ir taip ima cypauti dėl pradedamo jausti pašalpinių biudžetų deficito.

Taip, aš kalbu apie GPM – gyventojų pajamų mokestį ir jo tarifinį dydį.

Būtent iš GPM bei gana simboliško NT (nekilnojamo turto) mokesčių yra finansuojama visa lietuviška savivalda, perskirstant toms minėtoms pašalpinėms savivaldoms iš Lietuvos vos (ar net, jei lyginsime su estais ar latviais) keturių pagrindinių darbdavystės ir mūsų šalies BVP generavimo centrų; t.y. būtent tik ten iš esmės visi darbai Lietuvoje ir tėra susitelkę:

  1. Vilniuje, kur sostinė su sava biurokratija, bankais, centrinėmis didelių įmonių būstinėmis ir visa iš esmės sutelkta IT bei inovacine ekonomika (nepaisant to, kad tai inovatyviausias KTU specialistus ruošia sostinei būdamas naujiesiems vilniečiams degalinėje prie HES pakeliui link jūros);
  2. dar ir Kaune, kuris yra de facto logistikos ir pramonės centras, nors čia išties daugiausiai su IDV pažymomis dirbančių smulkių verslininkų, kurie už miesto asfaltą nelabai susimoka;
  3. dar ir Klaipėdoje, kurioje yra Vilniaus jūrų uostas, įdarbinantis miesto ir rajono gyventojus;
  4. ir, aišku, Mažeikiuose, kur lenkų naftininkai yra vieni didžiausių mūsų biudžeto papildytojų.

Visų kitų regioninių merų kvalifikacija iš esmės susiveda tik į ES fondų ir LR biudžeto iščiulpimą trinkelizacijai bei perrinkiminiam šurmuliui sukelti vardan miestuko gerbūvio, nes paikas provincinis rinkėjas visiškai nesidomi savo rajono indėliu į šalies BVP bei jo ekonominėmis ir verslo perspektyvomis – ir to nereikalauja iš merų, kurie dažnai net ir negyvena pačiame rajono centre, o kaip kokie rusų mikro-oligarchai savo šeimai netgi būstus nupirkę didmiestyje, kur gerokai daugiau kultūrinio gyvenimo ir pramogų, nei nykioje provincijoje.

Nes toje provincijoje tik arba per savivaldybę gauni kokį valdišką darbuką, kurio alga labai artima baziniam visuotinų pajamų dydžiui, mokėtinam ir taip be tos dabar apsimestinės reikšmės popierių kilojime; arba, jei nepasisekė ar norisi daugiau, tai tiesiog išvyksti į sostinę arba bent jau likusius tris tau artimiausius minėtus miestus, kur dar galima darbą susirasti; arba išvis emigruoji iš šalies, nes sostinėje pragyvenimas yra banaliai per brangus, o siūlomi prieinami pradiniai darbai net nepadengia būtinų pragyvenimui išlaidų.

Ir nuo tokio jau trečią dešimtmetį trunkančio urbanizacijos bei darbo išteklių ir darbo vietų koncentracijos proceso, patikėkite, nei tas savivaldybių skaičius kažkaip kinta, nei peržiūrimas teritorinis šalies suskirstymas, nepaisant vienos savivaldybės populiacijos dydžio emigracijos kasmet, nei kinta tos mūsų iš pašalpos gyvenančios savivaldos biudžeto finansavimas, centrinei valdžiai numetus tik funkciją dabar skirstyti socialinę paramą pagal savo nuožiūrą vietose, dėl ko per kiekvieną mielą krizę visos savivaldybės drastiškai sumažina turimų pašalpinių skaičių, kad natūraliai daugiau liktų pinigėlių tik jų pačių biurokratinėms reikmėms, nors ta deklaruojama dabar “gerovės valstybė“, atrodytų, prašytųsi atvirkštinės veiksmų logikos.

Bet logika seniai ne tik iš regionų emigravo – kartais tie prakutę regioniniai politikai ir sostinėje su logika nebėra jokiuose draugiškuose santykiuose.

Kol kas svetimų pinigų dar yra, kol kas noras iš graikų šaipytis yra iš lietuvių neišmuštas, nors vieną dieną mūsų europinės federalizacijos atrakcionus finansuojantis ir mūsų šalies eksporto užsakymus apmokantis vokietYs pareikalaus susimokėti už tą neužsidirbtą, bet – nusipelnytą (mūsų manymu), puotą.

* * *

Tai nuo šios GPM perskirstymo niekaip nepradėtos spręsti problemos, kurią vienas abonentinis sostinės meras sprendė tik skolomis bei miesto ribų plėtra į rajoną, o dabartinis naudojasi išzystais papildomais procentiniais punktais nenusavinamų dabar miesto pajamų iš surenkamo GPM, galime pereiti prie to, o tai kas tą GPM realiai sumoka?

Papudruotu lavonėliu™ vadinamos Sodros įsipareigojimus šis premjeras pagaliau perkėlė į bendrą šalies biudžetą, nuo ko valstybė formaliai iškart tapo gerovės, nes Sodros išlaidos yra pirma didžiausia viso šalies biudžeto išlaidų eilutė, o “labiausiai Europoje išsimokslinusi“, aha, darbo jėga finansuojama apšvietime nebe iš antros pagal dydį, o jau tik trečios.

Dabar bent jau nereikia apsimetinėti, kokia puikiai subalansuota ir tvari ta mūsų valstybės finansų būklė, nes dėl demografinės antrosios fazės, vadinamos “visuomenės senėjimu“, darosi akivaizdu, kad pensininkus tuoj finansuosime ir krašto gynybos išlaidų apkarpymo sąskaita, apie ką liumpenai ir dabar jau klykauja, bijodami nuosavų tankų pirkimo labiau už buriatų vaikų vairuojamus tankus anapus sienos.

Tiesą sakant, jau per praeitą krizę prieš dešimtmetį ta Gynybos Nuo Puolančių Rusų partija krašto apsaugos sąskaita ir sprendė einamąsias finansines biudžeto problemas, pridarytas iki rinkimų ne tik Boleko ir Lioleko trečiojo brolio Oleko, bet ypač irgi buvusio premjero ir buvusio krašto apsaugos ministerio bei dukart didvyrio su pasisavintu ir Alma Mater magistro diplomu verslo administravimo srityje, kas darkart parodė, kad iš tokio sovietmečio partškolinio “bendro išsilavinimo“ sunku su realia neplanine makroekonomika tvarkytis, taip dar ir be tinkamo išsilavinimo į studijas išvis neteisėtai pateikus, o ten net nelankius jokių universitete paskaitų ir nesigynus, aišku, jokių akademinių darbų, o tik papsėjus sau pypkutę kokio nomenklatūrinio teniso pertraukėlių metu Sereikiškių parke (gaila, kad ne Lukiškių).

Labai gerai, kad tuo pačiu ir mokestinė prievolė šio pajamų mokesčio, kažkodėl vadinamo “socialiniu draudimu“, tarifuose buvo nuo darbdavio pečių perslinkta ant to, kas tomis socialinėmis garantijomis ir menamais draudimais naudosis – darbuotojų.

Tad darbdavio tarifas dabar nesudaro nei dviejų pilnų procentų, o GPM tuos 20% moka formaliai irgi pats darbuotojas, tiesa?

Ne.

* * *

Ir taip, aš žinau, kokį pats romantišką išsireiškimą naudoju, sakydamas “mokesčių mokėtojai“.

Aš čia net nekalbu apie biudžetininkus ir visą viešąjį sektorių, kuris moka pajamų mokestį nuo jiems sumokėtų pajamų iš kitų mokesčių mokėtojų surinktų pajamų mokesčių – skamba taip tarsi “sviestas sviestuotas“, “pinigai iš tumbočkės“ arba “nakatas nuo atkato, kai vsio zakonno“, nes tai juk yra iš esmės mokesčiai nuo mokesčių.

Suprantu, kad dėl paprastesnio mokesčių administravimo gaunasi lengviau priskaičiuoti algą viešame sektoriuje, o po to nuo jos atskaičiuoti pajamų mokesčius, kaip tai yra bet kuriame kitame versle.

Ir tame yra netgi logikos, nes labai dažnai tas viešasis sektorius dar teikia tokias paslaugas rinkoje, kurias gali, ar jau suteikia, ir privatusis, tai šis būtinų veiklos sąnaudų sumažinimo dėl paslaugos ar produkto kainos dempingo rinkoje principas dažniausiai visuomenėje tų pačių visuotinės piguvos norinčių mokesčių mokėtojų yra toleruojamas – bent jau iki to lygio, kol viešasis sektorius bendrai, ar valstybinė įmonė arba įstaiga konkrečiai, nepradeda į tas būtinas sąnaudas nurašyti savo vadovaujančių darbuotojų gerbūvio sąskaitų ir jų asmeninių išlaidų (tame ne tik “LB kotletų“ problema), nes gaunasi, kad rinkoje jau privati verslo alternatyva gali būti vartotojams pigesnė, o teikiama paslauga ar produktas gerokai kokybiškesni.

Galime diskutuoti, ar viešojo sektoriaus darbuotojams dera atskaičiuoti jų GPM. O gal netgi – ar išties nevertėtų viso viešojo sektoriaus apdrausti bendru baziniu socialinio draudimo tarifu, kaip ir skiriant jiems bendrą bazinę socialinio draudimo išmoką pensijoje ar kitais numatytais atvejais – galop, nėra priežasčių gauti ekonominę rentą kitų mokesčių mokėtojų sąskaita, gyvenus irgi iš tų pačių mokesčių mokėtojų pinigų ir nuo jų, neva, sumokėtų mokesčių, nors išties mokesčių mokėtojai tik susigrąžindavę dalį savo išleistų mokesčių, ir tiek.

Jei kažkam netinka stabili bazinė socialinio draudimo suma valstybiniame sektoriuje – tie gali eiti į privatų sektorių ir užsidirbti privačiai pensiją kokią tik pajėgs ir pagal savo kvalifikaciją, o ne šventeiviškai rąžydami savo baltas rankutes, kokie jie, matai, pasiaukojantys valstybei tarnautojai su mažomis algelėmis, neskaitant tų papigintų dotacinių “kotletukų“ ir kitokių privilegijų nusavinto biudžeto dalies sąskaita.

Bet tai kažkodėl to jie padaryti nenori, verčiau dėl sotesnės pensijos brukdamiesi tik į Seimą ar dar geresnę rentą garantuojantį Europarlamentą. Ir kažin, kodėl?

Ir jau rašiau apie PIFų nukuodinimą – jūs šitiems valdininkams dar rankutes bučiuosite, kai jie sau rentas per asmenines sąskaitas Sodroje susikurs jūsų visų sąskaita, o savi rentininkai iš Konstitucinio Teismo dar ir teisiškai užtikrins, kad tik šiukštu į jas nesikėsintumėte.

Nes kai jūsų pinigus nusavinti, tai tie pseudo-keinsistai čia pirmi eilėje, o kai reikia dalytis, tai jų deklaruojamas socialinis solidarumas kažkur netikėtai išgaruoja, jie iškart tampa dešiniaisiais patriotais, o jus apšaukia leftistais, marksistais ar vatnykais, nes dar ne visi, matai, liberalu pavadinti tą priima kaip keiksmažodį, o ne komplimentą (kaip sakiau, tai man papa iksrei – aš galiu nors ir anarchistu vadintis, nes grynasis liberatarizmas turi trūkumą dėl trečio kampo, mano galva).

* * *

Tai va su šituo GPM yra dar kita bėda, kuri absoliučiai daugumai samdomų darbuotojų, net ir privačiame versle, kurie labiau jaučiasi mokesčių mokėtojais, nepatiks.

Atsiprašau, chebra, bet turiu pasakyti visiems proletarams – t.y. samdytiems darbuotojams, jei taip pagal tokį “liberalą“ Karlą, kuris Marx pavardę turėjo, taip vadintinti ne tik darbininkai, iki ko tik pagal savo protelį susiaurino rusų bolševikai – bet pažiūrėkite į LR GPM įstatymo 22 straipsnį: jei jūs negaunate pagal šį B klasės pajamų, o gaunate A klasės (kitaip tariant, su darbo santykiais susijusias), tai jūs patys nesumokate jokio GPM, net jei tai daroma jūsų negautų pajamų sąskaita – nes už jus taip ne gyventojų pajamų, bet tokį baudžiauninkų nuomos iš valstybės galvų panaudos mokestį sumoka išties jūsų darbdavys.

Aš žinau, kad tai skamba nepolitkorektiškai, bet tai, deja, yra faktas – nebent galite guosti save tuo, kad dar patys teikiate pajamų ir turto deklaraciją VMI, tai atsikoreguojate savo skolas ir permokas su valstybe, kuri laiko jus savo gyva jėga ir nuosavybe, nes išdavė piliečio pasą ir taip išnuomavo verslui, už ką jūsų darbdavys ir susimoka tą duoklę.

Iš čia ir tas labai logiškas klausimas, ar dera atidirbti už socialines pašalpas – jei neturi darbo (ir formalaus už tavo išnaudojimą tą duoklę sumokančio darbdavio), o pajamas juk gavai, tai tuomet eini tame “valstybiniame palivarke“ atlikti privalomą lažą, ar čia kaip?

Daiktus ir reiškinius dera kitąkart supaprastinti iki jų esmės ir pradėti vėl vadinti tuo vardu, kuo jie visada buvę istorijoje ir iki šiol yra tikrovėje, tik dabar paslėpti už kitų politkorektiškų pavadinimų.

Ir dar: tie, kurie save įdarbinę ir taip gaunate B klasės pajamas, aišku, esate tie “tikri“ GPM mokesčių mokėtojai, tačiau savęs labai irgi taip neguoskite – jūs, turėdami šios (ar bet kurios kitos) valstybės piliečio pasą ar bent jau teisę čia gyventi nuolat, turite už šitą džiaugsmą irgi šiai valstybei savo duoklę, vadinamą GPM arba garantuotos prievolės mokesčiu, lygiai taip pat susimokėti.

* * *

Tai dabar, girdžiu jau besipiktinant, kad tikrieji mokesčių mokėtojai, pagal mane, yra tik verslininkai?!

Nusiraminkite: yra ekonomika, ir yra buhalterija, kaip sakęs Milton Friedman – ne tiek ir svarbu, kas formaliai atskaičiuoja tuos pajamų mokesčius, nes išties yra svarbiau, kieno sąskaita ir kieno vardu jie yra sumokami.

Jei taip, tai ir viešojo sektoriaus samdiniai yra ne prastesni mokesčių mokėtojai už verslininkus, save įdarbinusius amatininkus bei privataus verslo samdinius.

Atsiprašau, kad patrolinau.

Bet kaip ekonominių agentų atveju, tiesiog kartais būtina sudėlioti esminius principus, kas yra kas ir kieno sąskaita vyksta visas šitas banketas.

Tada ir į tokias žinias, labai tikiuosi, kaip tas minėtas aukščiau pasiūlymas vyriausybei sumažinti pajamų mokesčio tarifą arba su juo susijęs darbdavių pažadas tuomet šios atėjusios krizės išdavoje jau nemažinti atlyginimų, jei išties bus sumažintas tas pajamų mokestis, reaguosite su didesne doze ironijos ar netgi saviironijos.

Kaip ir šiuo atveju, kuomet darbo samdos sąnaudos sumažės verslui ir dėl sumažintos G[alvos] P[anaudos] M[okesčio] duoklės, net jei ją sumoka iš tos savo darbuotojo pajamų dalies, nes prie mažesnių pajamų šiam vis tik liks daugiau.

Nors, aišku, galima ir toliau klykauti apie Darbo Kodeksą ir mosuoti visokiais fomalizuotais popieriukais, kur nurodytos, suprask, nekintamos darbo užmokesčio sumos.

Tik va visos sutartys gyvenime bendrai ir komercijoje ar versle konkrečiai išties yra galiojančios lygiai tiek, kiek jų abiems pusėms laikytis verta, nepriklausomai nuo to, ar buvo sudarytos rankos paspaudimu, ar netgi pasirašius krauju arba prisiekta dievo vardu prieš altorių krūvos liudininkų bei sutanoto šventiko akivaizdoje.

Todėl kad ir kaip nepatiktų dabar profsąjunginės ideologijos adeptams, tačiau naudingiausia šio karantino metu buvo tiems darbuotojams, kurie gavo iš darbdavių išeitines kompensacijas už panaikintas de facto numirusias ar numarintas pandemijos savo darbo vietas, iškart užsiregistravo Užimtumo Tarnyboje ir dabar kone pusmetį, į kurį įeina ir vasara, gyvens iš maždaug 70% savo turėtų pajamų dydžio “pensijos“ nieko neveikdami ir vėliau susirasdami ne tą pačią tik popierinę jau mirusią darbo vietą, o gal išvis naują darbdavį, o gal ir persiderėdami abiems pusėms naudingai su senuoju, nes šio verslas vis tik nenumirė ir vėl atsidaro, todėl ir darbdaviui geriau imti patyrusį ir išbandytą, negu nusipiginti ir nusipirkti rinkoje “katę maiše“, o po to prašyti vis tik po trijų mėnesių sugrįžti mieląjį “brangųjį“.

Na, nebent jūs savo kvalifikacija ir gebėjimais patys abejojate – tada jums į valstybinį sektorių derėtų, kur ant popieriaus algos mažos, bet gauni apsčiai visokių pajamų natūra, už kurias įstaiga, skirtingai nuo privataus verslo, jokios duoklės pagal tą patį LR GPM įstatymą kažkodėl nesusimoka, ir koks tuomet skirtumas, kokiam vadovui jo ego masažuoti vardan darbo vietos garantijų ar algos priedų.

Tiesą sakant, būtų labai įdomus pilietinės visuomenės brandos eksperimentas, jei tą GPM turėtume visi, ar esame pasamdyti, ar save įsidarbinę, deklaruoti ir susimokėti tikrai tik patys, nepriklausomai nuo A ar B klasės pajamų, ir netgi PVM parduotuvėje atskirai susimokėtume nuėję į atskirai tam skirtą kitą kasą. Štai, tarkime, JAV kainos parduotuvėje netgi nurodomos be PVM, kas iš pradžių atvykėlius erzina savo tokiu nepatogumu, o po to jau imi susivokti esąs kaip ir mokesčių mokėtojas, ir kiek sumoki ciesoriui už teisę įsigyti prekes ar netgi disponuoti savimi.

Tuomet tokie mokesčių mokėtojai ir rinkimuose balsuodami rimčiau atsirinktų, kurie valdžioje jų atstovai tvarkys mūsų visų mokesčius, ir kažkaip sumažėtų viešumoje tų paikų diskusijų dėl visokių nusavintų nuo biudžeto lėšų maitinimui, pramogoms ar visiškai nebūtinų “kvalifikacijų kėlimui; visų tų melasklaidos eskaluojamų isterijų apie vergvaldžius darbdavius, altruistiškas profsąjungas, arba ir tos mokesčių dalies nuo BVP perskirstymą per stebuklingas neklystančiųjų kvalifikacijas turinčių šv. profesionalų pašvaistomą bendrą šalies biudžetą.

Bet aš ir vėl kažko per daug noriu, panašu…

 

Ačiū už jūsų paramą čia.